Užspaustos emocijos gali nepastebimai kontroliuoti mūsų gyvenimus, tačiau gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais. Polinkis slopinti jausmus dažnai kyla iš ankstyvųjų patirčių, pavyzdžiui, kai vaikui nuolatos sakoma „neverk“, „patylėk“, „nusiramink“. Nors emocijų slopinimas yra neišvengiamas, svarbu suprasti, kad emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip valdyti emocijas, išlaisvinti užspaustus jausmus ir pasiekti emocinę brandą.
Užspaustų Emocijų Poveikis
Užspaustos emocijos gali turėti didelį poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Jos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso ir depresijos lygį. Be to, užspaustos emocijos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose. Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų emocijų.
Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą. Somatinio patyrimo terapijos kūrėjas dr. Peteris A. Levine’as teigia, kad stresinėje situacijoje mumyse sukyla energija, kuri paruošia kūną reaguoti į grėsmę. Nuslopintos emocijos niekur nedingsta - nesvarbu, ar jas patyrėme vakar, ar ankstyvoje vaikystėje. Anot S. Salow, kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį.
Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti. Pavyzdžiui, kai pajutę liūdesį leidžiame sau išsiverkti, o susipykę su artimu žmogumi vienas kitam nuoširdžiai atleidžiame, atsiprašome. Deja, neretai susidūrę su negatyviomis, intensyviomis emocijomis, jų tinkamai neišreiškiame ir nepaleidžiame. Dėl to, net ir praėjus mus sukrėtusiai situacijai, jaučiamės išsiderinę, tarsi nesavi.
Emocijų Išlaisvinimo Technikos
Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti patiriamą emocinį krūvį, išlaisvinti užspaustus jausmus. Praktikuodami jas galime nurimti, atsipalaiduoti, daug aiškiau suprasti save ir geriau valdyti savo elgesį.
Taip pat skaitykite: Elgesio problemos darželyje
Kvėpavimo Pratimai
Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas. Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį. Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Rašymo Terapija
Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį. Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. E. Sullivan priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei išrašome itin nepriimtinas, gąsdinančias mintis - daug naudingiau jas pripažinti, negu visai apie jas negalvoti, išstumti iš savęs.
Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Fizinė Veikla
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus. Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.
Meditacija
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių apžvalga
Emocinio įgalinimo treneris D. Dzikowskis siūlo tokius žingsnius emocijų paleidimui:
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Emocinis Intelektas Ir Savęs Valdymas
Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, tačiau jas suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti kartais ypač sunku. Emocijos padeda geriau pažinti kitus, o gyvenimas įgauna daugiau spalvų. Emocinis intelektas arba emocinė branda - tai gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas (pirmieji jas išskyrė ir aprašė Danielis Golemanas, Richardas Boyatzis ir Annie McKee).
Mūsų smegenys turi unikalią ypatybę, kurią mokslininkai vadina atvira limbinės sistemos kilpa. Limbinė sistema yra smegenų dalis, atsakinga už mūsų emocijas ir emocines reakcijas. Priešingai nei vadinamosios roplių (pailgosios) smegenys, kurios atsakingos už visas mūsų gyvybines funkcijas ir veikia uždaros kilpos principu, atviros kilpos sistemos procesai priklauso ir nuo išorės. Jeilio universiteto Vadybos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad džiaugsminga nuotaika gali plisti (ir plinta) lengvai tarsi virusas ir tam padeda būtent atvira limbinės sistemos prigimtis.
Dar viena priežastis, dėl kurios kartais sudėtinga suvaldyti savo emocijas, taip pat susijusi su mūsų smegenimis. Stephenas Neale’as, Lisa Spencer-Arnell ir Liz Wilson savo knygoje dalijasi tyrimu, kurio metu mokslininkai pritaikė naujausias technologijas ir ištyrė smegenų dalių aktyvumą. Pasirodo, emocinėse smegenyse vienu metu veikia iki 6 mlrd. nervinių ląstelių, o mąstančiose smegenyse (vėliausiai evoliuciškai susiformavusioje mūsų smegenų dalyje, kuri atsakinga už mąstymą) vienu metu veikia tik apie 100 nervinių ląstelių. Tai reiškia, kad emocinės smegenys su mąstančiomis sujungtos tarsi plačia magistrale, o atvirkštinė jungtis yra lyg siauras takelis. Be to, emocijoms apdoroti ir intuityviems sprendimams priimti svarbūs von Economo neuronai, randami tik dviejose nedidelėse smegenų žievės dalyse ir sudarantys tik maždaug 1 proc. visų neuronų.
Emocijų Valdymo Strategijos
- Stebėkite savo emocines ir fizines būsenas bei reakcijas. Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega. Ir atvirkščiai - pastebėkite, ką kūnas atskleidžia apie jūsų emocijas, pavyzdžiui, kalbėdamas su vadovu pajuntate užspaustą gerklę ar prieš svarbų pasisakymą imate jausti pilve kažkokį gniužulą.
- Įvardykite, kas jums sukelia emocijas. Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę - bijote pasirodyti neišmanėlis, nenorite susimauti, o gal baiminatės pamiršti esminius kalbos argumentus?
- Peržvelkite, kas jums patinka kituose ir kas jus kituose labiausiai erzina. Gali būti, kad jums patinka kituose tie dalykai, kurie patinka ir jumyse, o erzina visiškai priešingi. Bet gali būti ir taip, kad kituose jus erzina tai, kas jums nepatinka jumyse.
- Pasistenkite įvardyti tikrąsias priežastis, kodėl jus erzina vienas ar kitas dalykas. Negalite pakęsti, kai kas nors kitas vėluoja, o kai taip įvyksta, tiesiog sprogstate iš pykčio? Sustokite trumpam ir paklauskite savęs, kas kelia tą pyktį.
- Konstatuokite, kaip yra, ir nevertinkite. Nėra gerų ar blogų emocijų. Būkite kuo objektyvesni.
- Pasinaudokite neuroplastiškumu. Kai mokomės, smegenyse kuriame naujas schemas. Kai keičiame įpročius, senąją schemą turime pakeisti nauja.
Sąmoningas emocijos ir ją lemiančių veiksnių įvardijimas jau pats savaime padeda keisti reagavimo būdą. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu tyrė žmogaus reakciją į sąmoningai suvoktus ir sąmoningai nesuvoktus emocinius veiksnius (piktus veidus). Kaip atskleidė tyrimo rezultatas, tuomet, kai tiriamasis sąmoningai nesuvokė rodomo vaizdo, jie kur kas stipriau paveikė jo tolesnius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kas atsitinka, kai nemiegate?
Pasirinkimas, kaip sureaguoti, taip pat prasideda nuo sąmoningumo. Kai suvokiame, kad tam tikros situacijos mums kelia tam tikras emocijas, galime joms iš anksto pasiruošti.
"Pamaitinkite Savo Liūtą" Užduotis
Norintiesiems, kad emocinės ir mąstančios smegenys susidraugautų, pateikiame smagią užduotį „Pamaitinkite savo liūtą“. Viskas labai paprasta: kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus. Taip ilgainiui išmokysite savo emocines smegenis greičiau reaguoti į signalus, kuriuos joms siunčia mąstančioji smegenų dalis.
Tolerancijos Langas
Psichologinėje literatūroje siūloma pažvelgti į emocijų reguliavimą per „tolerancijos lango“ prizmę. Tolerancijos langas yra metafora, kurią 1999 m. sukūrė psichiatras Danielis J.Siegelis. Šis terminas apibūdina kiekvienam žmogui skirtingą optimalią ir komfortabilią zoną, ją sudaro įvairaus intensyvumo emocinės patirtys, kurias tas asmuo gali ramiai išgyventi, analizuoti bei priimti. Būdami savo tolerancijos lango ribose, galime aiškiai mąstyti, pastebėti, kaip ir kodėl kyla įvairios emocijos, kaip jos atsispindi mūsų kūne, veikia mintis bei reakcijas. Tolerancijos lango ribose galime lanksčiai prisitaikyti, gebame priimti tinkamus, racionalius, kūrybiškus sprendimus ir sugebame adekvačiai reaguoti.
Kiekvieno žmogaus tolerancijos lango dydis yra skirtingas, nes jis glaudžiai susijęs su tokiais individualiais veiksniais, kaip asmens temperamentas, socialinis ir kultūrinis kontekstas, emocinis raštingumas, fizinės būsenos, įgytos patirtys.
Buvimas tolerancijos lango ribose nereiškia, kad tada patiriame tik malonias emocijas. Lygiai taip pat galime jausti stresą, įtampą, būti nusiminę. Buvimas tolerancijos lango ribose reiškia, kad, nepaisant išgyvenamų emocijų ar streso, mūsų protas ir kūnas išlieka pakankamai ramūs, todėl galime efektyviai bei sėkmingai susidoroti su iššūkiais.
Išėjimas Už Tolerancijos Lango Ribų
Kai susiduriame su intensyvia baime, pykčiu, emociniu apleistumu, išdavyste, traumomis ir kitomis itin stiprias emocijas keliančiomis situacijomis, patenkame į zoną, esančią aukščiau tolerancijos lango viršutinės ribos - tai padidėjusio emocinio susijaudinimo zona. Patekę į šią zoną, susiduriame su stipriai išreikštu kūno bei proto aktyvumu, kuris gali pasireikšti labai įvairiomis formomis - nerimu, panika, įniršiu, priešiškumu, padidintu budrumu, minčių chaosu. O taip pat ir sutrikusiu gebėjimu atsipalaiduoti - galime jaustis tarsi nerandantys sau vietos, gali sutrikti miego, valgymo režimas. Būnant padidėjusio emocinio susijaudinimo zonoje mūsų smegenys aktyvuoja „kovok arba bėk“ išlikimo mechanizmą.
Pernelyg ilgai pabuvę padidėjusio emocinio susijaudinimo zonoje ir viršiję stiprių emocijų lygį, kurį gali toleruoti mūsų kūnas bei protas, mes patenkame į priešingą zoną, esančią žemiau tolerancijos lango apatinės ribos - tai sumažėjusio emocinio susijaudinimo zona. Patekę į sumažėjusio emocinio susijaudinimo zoną, susiduriame su susilpnėjusiu kūno bei proto aktyvumu. Jis gali pasireikšti emociniu ir protiniu sąstingiu, išsekimu, tuštumos bei bejėgiškumo jausmais, apatija, sumažėjusiu budrumu ar net atsiskyrimo nuo savo kūno pojūčiu. Būnant šioje zonoje mūsų smegenys aktyvuoja „sustink“ išlikimo mechanizmą.
Tiek sumažėjusio, tiek padidėjusio emocinio susijaudinimo zonos yra evoliuciškai labai senos mūsų kūno ir proto išlikimo strategijos - jų pakeisti negalime, todėl išgyvendami šias būsenas neturėtume būti sau pernelyg griežti.
Kaip Padidinti Tolerancijos Lango Ribas?
- Pažinkite savo tolerancijos langą. Labai svarbu suprasti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia buvimas idealioje emocinėje zonoje, kai galime ramiai būti „čia ir dabar“, lanksčiai prisitaikyti prie netikėtumų. Vienas iš būdų tai padaryti - geros ir sėkmingos dienos analizavimas, apmąstymas.
- Pastebėkite, kada atsiduriate už tolerancijos lango ribų. Verta suprasti, kokie signalai, detalės ir užuominos išduoda, kad esame nutolę arba tolstame nuo savo idealios emocinės būsenos.
- Atraskite jums tinkamus būdus sugrįžti į tolerancijos langą. Sugrįžti į tolerancijos langą, kai esame padidėjusio emocinio susijaudinimo zonoje, gali padėti tokios technikos, kaip gilus ir lėtas kvėpavimas, rašymas, ritmiški šokiai, mėgstamos muzikos klausymas, bėgiojimas, sąmoningas gamtos stebėjimas, dainavimas, šilta vonia arba dušas, užsiklojimas sunkia antklode, savimasažas, joga ir kiti švelnūs tempimo pratimai. Grįžti į tolerancijos langą, kai esame sumažėjusio emocinio susijaudinimo zonoje, gali padėti balansavimo pratimai, tapymas, šaltas vanduo, šokiai, pažintinių funkcijų sužadinimas.
- Esant poreikiui, kreipkitės pagalbos. Pokalbis su psichologu arba psichoterapeutu gali būti geras būdas geriau pažinti savo emocijų pasaulį saugioje, priimančioje aplinkoje.
Kūno Ir Emocijų Ryšys
„Visos ligos - galvoje“. Būtent mūsų mintys sugeba valdyti tokią sudėtingą sistemą, kaip žmogaus organizmas. Kad išmoktume kontroliuoti savo emocijas, reikia išmokti įklausyti, o svarbiausia - išgirsti savo kūną. Jei žmogus nuolat jaučia alkį, jį kankina nemiga, arba atvirkščiai - jis beveik visą laisvalaikį pramiega - tai vidinio disbalanso požymiai. Kiekvieno žmogaus organizmas funkcionuoja pagal unikalų scenarijų. Tai, apie ką ir kaip mes galvojame, turi įtakos kūno funkcijoms ir negalavimams, ligoms, susijusioms su stresais, depresija, nuoskaudomis ir baimėmis.
Kartais žmonės be jokių išorinių priežasčių jaučia fizinius negalavimus - pykinimą, galvos skausmą, nugaros skausmus. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad jokių nukrypimų nėra.
Technikos Kūnui Išklausyti
- Stabdome agresiją. Pats veiksmingiausias būdas nuraminti išsikerojusį pyktį ar agresiją - sureguliuoti kvėpavimą. Kvėpavimas pilvu - tai miegančio kūdikio, kuris jaučiasi visiškai saugus, kvėpavimas. Svarbu išvystyti gebėjimą greitai persijungti iš agresijos į ramybę.
- Atsikratykime per dieną susikaupusios įtampos. Panirimas į kūną. Pats paprasčiausias būdas - atsigulti ir visiškai atsipalaiduoti, bet jei situacija užleista, tai ne visada pavyks padaryti iš pirmo karto. Tam, kad atsikratytume viduje nusėdusio sunkumo, reikia iškrovos. Technika „Budos šypsena“ kildinama iš daoizmo. Jos tikslas - pasiekti ramybę, susitaikymą ir laimę.
- Užmegzkime ryšį su kūnu. Parašykite „laišką savo kūnui“. Ne veltui mums norisi rėkti, kai pykstame, ir raudoti, kai sunku ir liūdna. Balso terapija leidžia pajusti kūną per garsą. Vienas iš šokio terapijos pratimų - kūno dalių šokis.
Vaikų Emocijų Valdymas
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją.
Svarbu atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.
Patarimai Tėvams
- Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni.
- Vaiko pykčio metu reikia irgi elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėti. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją.
- Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus.
- Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“.
- Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Pavyzdžiui, bombos vizualizacija.
- Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta.
- Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo.
- Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“.