ADHD paplitimas Europoje: statistika, priežastys, simptomai, gydymas ir socialinis aspektas

ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) yra dažnas neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas ir hiperaktyvumas. Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas, skaičius. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

Kas yra ADHD?

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD) sindromas yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą, impulsyvumą, trukdantys arba bloginantys socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi.

ADHD priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

• Paveldimumas: Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys: Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio: Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

ADHD Simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo sutrikimas

• Nedėmesingumas: sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas: neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

ADHD Tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADHD diagnozavimas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

ADHD gydymas

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Medikamentinis gydymas

Medicininėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Taip pat skaitykite: ADHD supratimas

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

ADHD prevencija

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADS?

Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

Taip pat skaitykite: ADHD ir disleksijos įtaka

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kaip gyventi sergant ADS?

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla: Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras: Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos: Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra: ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija: Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba: Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Socialinis aspektas ir socialinio darbuotojo vaidmuo

Greta stigmos kalbėti apie psichinius sutrikimus, egzistuoja ir priešinga tendencija, kai prisigraibius paviršutiniškų žinių socialiniuose tinkluose tam tikri sutrikimai tampa statuso ženklu, kelia susidomėjimo bangas. Jei prieš keletą metų toks buvo autizmo spektro sutrikimas, dabar akys krypsta į ADHD. Mados - ne tik rūbuose. „Madingi“ tampa ir kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai. Apie juos dažnai kalbama viešojoje erdvėje, simptomai romantizuojami, todėl žmonės pradeda juos priskirti sau kaip statuso ženklą, jais aiškinti kasdienius sunkumus. Tarp tokių - autizmo spektro sutrikimas, o pastaruoju metu socialiniai tinklai lūžta nuo ADHD (dėmesio ir aktyvumo sutrikimas).

ADHD asociacijos vadovas Rolandas Būbelis pastebi išaugusį susidomėjimą šiuo sutrikimu, tačiau prašo neapsigauti - viešosios erdvės situacija neturi nieko bendro su realybe psichikos sveikatos specialistų kabinetuose. Jis konstatuoja, kad Lietuvoje ADHD diagnozuojama vis dar per mažai. R.Būbelis teigia, kad profesionalų, kurie gali adekvačiai įvertinti dėl ADHD besikreipiančius pacientus, trūkumas - rimta problema, ypač regionuose. Jis sako, kad diagnozuojant ligą Lietuvoje naudojamasi pasenusiomis gairėmis. „Mūsų sistema gerokai atsilieka. Net ir psichiatrai kartais mano, kad moteris ar baigęs universitetą žmogus negali turėti ADHD. Sako, koks tau ADHD, tu gi susitvarkai! Turi 5 proc. Pasaulinė statistika rodo, kad šį sutrikimą turi 5 proc.

R.Būbelis teigia, kad ADHD yra svarbus paveldimumo faktorius. Tikėtina, kad jei sutrikimą turi vaikas, jį turės ir vienas tėvų. „Aukštas intelektas gali kompensuoti iš to kylančius iššūkius. Kitu atveju ADHD gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Komentuodamas ažiotažą socialiniuose tinkluose R.Būbelis mano, kad neteisingai sau priskirtas sutrikimas nėra tokia jau didelė žala: „Kad ir klaidingas paaiškinimas žmogui gali suteikti ramybę. Asociacijos vadovas žymiai dažniau pastebi atvirkštinį reiškinį - vietoje ADHD pripaišomą nerimą, depresiją ir nuo jų skiriamus medikamentus. R.Būbelis teigia, kad kartais ADHD painiojamas su autizmo spektro sutrikimais. „Autizmas daugiau kalba apie socialinių įgūdžių stoką, o ADHD apie vykdomųjų, emocinės reguliacijos, planingumo ir panašiai. Visgi kai kurie bruožai persipina. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl emocinės reguliacijos stokos ADHD žmonės patiria didesnę įkalinimo, priklausomybių riziką.

Grįžtant prie „madingumo“ temos, ADHD asociacijos vadovas teigia, kad viešojoje erdvėje esanti informacija turėtų būti vertinama kaip galimybė atkreipti dėmesį į problemą. „Nereikia remtis trumpa, mėgėjiška informacija diagnozuojant sutrikimus sau ar aplinkiniams. Tačiau ji praverčia kaip nuoroda, būdas atkreipti dėmesį į pačią temą. Panašią nuostatą apie autizmo spektro sutrikimų „išpopuliarėjimą“ turi ir laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė: „Autizmo spektro sutrikimų (ASS) populiarėjimas viešojoje erdvėje iš tiesų gali sudaryti įspūdį, kad ši diagnozė tapo „madinga“.

Doc. dr. I.Bakanienė neatmeta, kad Lietuvoje gali būti vis dar nediagnozuotų atvejų. Ypač tai aktualu mergaitėms ir lengvesnėms formoms, kurios dažnai neatpažįstamos dėl mažiau ryškių simptomų. „Suaugusiesiems autizmo spektro sutrikimų diagnostika sudėtingesnė, nes jų simptomai gali būti užmaskuoti išmoktais socialiniais įgūdžiais. Kada svarbu iš tiesų pasitikrinti vaikams ar suaugusiems dėl autizmo spektro sutrikimų? Doc. dr. „Jei kyla ilgalaikių problemų, būtina ieškoti jų priežasčių - tai gali būti autizmo spektro ar kitas sutrikimas. Diagnostika padeda geriau suprasti situaciją ir pritaikyti tinkamą pagalbą, - teigia gydytoja neurologė. - Vaikams tikrintis reikėtų, jei pastebimi aiškūs raidos sutrikimų požymiai, tokie kaip socialinio bendravimo trūkumas, kalbos vėlavimas, pasikartojantis ar stereotipinis elgesys, jautrumas jutiminiams aplinkos dirgikliams. Doc. dr. I.Bakanienė pabrėžia, kad tikrintis „dėl viso pikto“ ar be aiškios priežasties nereikia: „Diagnostikos procesas turėtų būti pagrįstas realiais sunkumais, nes autizmo spektro sutrikimo diagnozė nėra tik „atsakymas“, bet ir įrankis, leidžiantis identifikuoti specifinius poreikius ir rasti tinkamus sprendimus - ar tai būtų terapija, pritaikyta aplinka, ar pagalba kitose srityse.

Mūsų šalies psichikos sveikatos srityje įsigalint biopsichosocialiniam žmogaus prigimties suvokimui, palaipsniui įsitvirtino teikiamų paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Socialiniai darbuotojai - palyginus neseniai mūsų šalyje pradėti rengti specialistai, galintys efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau - PSO) šalių ministrų lygio psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje Helsinkyje, įvykusioje 2005 m. sausio 12-15 d. buvo paskelbta Psichikos sveikatos deklaracija ir Psichikos sveikatos veiksmų planas Europai. Dokumentus pasirašė 52 Europos regiono valstybės, iškėlusios tikslą remti politiką ir veiklas, skirtas tobulinti psichikos sveikatos informacijos sklaidą, prevenciją, paramą bei gydymą. Minėtame Veiksmų plane konstatuota, kad psichikos sveikata yra esminis socialinės santalkos, produktyvumo, taikos ir stabilumo komponentas gyvenamojoje aplinkoje, kuriantis socialinį kapitalą ir ekonominę plėtrą visuomenėje. PSO dokumentai suteikė impulsą aktyvesniam psichikos sveikatos politikos bei jos priemonių plėtojimui Europoje, taip pat ir mūsų šalyje.

Dvidešimt penkeri mūsų šalies Nepriklausomybės metai, mūsų šalies tapimas ES nare prisidėjo prie nemažų pokyčių psichikos sveikatos srityje. Joje palaipsniui ėmė įsigalėti biopsichosocialinės žmogaus prigimties suvokimo nuostatos, lėmusios paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 944 459 asmenys (3). Aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (toliau - ADS) turintys asmenys sudaro mažiausiai 2 proc. Tokiu būdu, tikėtina, kad mažiausiai apie 58,8 tūkst. asmenų mūsų šalyje turi ADS. Nemažas ADS turinčių asmenų skaičius kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą, kaip padėti asmeniui įveikti sutrikimų padarinius - susilpnėjusius organizacinius, veiklos įgyvendinimo bei kitus gebėjimus ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.

Iki šiol nereti atvejai, kai pacientai nukreipiami psichiatrams su kitomis diagnozėmis. Taigi gali būti, kad šis sutrikimas „pražiūrimas“, o to pasekmė - nepagerėjusi asmens gyvenimo kokybė, nepakankama asmens socialinė adaptacija bendruomenėje, patiriami nuostoliai dėl medikamentinio gydymo. Tai ypač svarbu, kad būtų išvengta nesusipratimų ADS turinčių asmenų atžvilgiu, kurių socialinio bendravimo problemos gali būti suprantamos, kaip grubumas, egoizmas, neatsakingumas, tingumas, blogas auklėjimas ir pan. Dėl tokių negatyvių nuostatų, ADS turintys asmenys dažnai yra atstumiami, sutrinka jų saviirealizacijos procesas. Socialinis atstūmimas gali sąlygoti žemą savivertę, o taip pat gali prisidėti ir prie tokių komorbidinių sutrikimų, kaip depresija ir nerimo sutrikimai, išsivystymo. Konsultuodamas asmenį socialinis darbuotojas turi mokėti atpažinti ADS sutrikimus, kad galėtų taikyti tinkamus socialinio darbo metodus, planuoti veiklą, orientuotą į pokyčius.

ADS apibūdinimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas apibūdinamas šiais pagrindiniais požymiais: dėmesio koncentracijos ir jos išlaikymo sunkumais, padidintu aktyvumu ir impulsų kontrolės stoka. ADS priskiriamas prie lėtinių sutrikimų. Jis labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia susikaupti ir sistemingai dirbti. Ilgą laiką psichiatrijoje gyvavo mitas, kad šis sutrikimas būdingas tik vaikams ir kad paauglystėje iš jo „išaugama“. Tačiau pastaruoju metu ši nuostata pasikeitė: dabar jau pripažįstama, kad ADS (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) gali tęstis ir suaugusiųjų amžiuje neigiamai paveikdamas socialinę adaptaciją ir gyvenimo kokybę (7). Viena iš priežasčių, kodėl suaugusiems taip ilgai nebuvo diagnozuojamas ADS yra ta, jog vaikams būdingas padidintas motorinis aktyvumas virsta suaugusiųjų vidiniu nerimu, kurį yra žymiai sunkiau atpažinti kaip vieną iš ADS simptomų. Tačiau kiti du pagrindiniai ADS komponentai - dėmesio koncentracijos sunkumai ir impulsyvumas išlieka ir suaugusiems.

ADS paplitimas įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis yra 2-7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. (8) Mažiausiai 50 proc. atvejų vaikystėje stebimi simptomai tęsiasi suaugusiems (8,9). Danijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog 2-3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi išreikštų ADS simptomų (9,10). Lietuvos autorių duomenimis aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nustatytas 5,2 proc. tirtų pradinių klasių moksleivių (11). R.A. Barkley nurodo, kad šis sutrikimas diagnozuotas vaikystėje, tęsiasi paauglystėje 50 - 80 proc., o 30 - 50 proc. atvejų stebimas ir suaugusiųjų amžiuje. JAV atliktų epidemiologinių studijų duomenimis, ADS yra būdingas 2 - 4 proc.

Dabartiniu metu Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse naudojamoje Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų TLK-10 klasifikacijoje (toliau - TLK-10) ADS skiriama F 90 hiperkinezinių elgesio sutrikimų diagnostinė kategorija (12). Tačiau atskirose šalyse naudojami TLK - 10 variantai skiriasi sutrikimų diagnostikos detalumu. Suaugusiųjų ADS diagnozuoti naudojami tie patys TLK-10 diagnostiniai kriterijai, tačiau tam, kad, būtų diagnozuotas šis sutrikimas, pakanka mažiausiai 6-ių iš 9-ių dėmesio sutrikimo kriterijų arba mažiausiai 6-ių iš 9-ių padidinto motorinio aktyvumo ir impulsyvumo kriterijų.

Vykdomosios funkcijos ir ADHD

ADS turintys asmenys turi žymiai daugiau sunkumų, nei dėmesio sukaupimas. Paprastai būna sutrikusios tokios funkcijos kaip kelių užduočių vienu metu (multitasking) atlikimas, laiko valdymas ir kontrolė (keeping track of time), galvojimas į priekį, numatymas. Moksliniai klinikiniai ADS tyrimai pagrindė, jog asmenys, turintys ADS, turi vykdomųjų funkcijų sutrikimą. Vykdomosios funkcijos- tai kognityvinės smegenų funkcijos, kurios kontroliuoja ir užtikrina tikslinį žmogaus elgesį. Šios funkcijos įgalina asmenis numatyti pasekmes ir prisitaikyti prie situacijos pokyčių. Asmens funkcionavimui svarbu sugebėti sukaupti, išlaikyti ir paskirstyti dėmesį bei atsiriboti nuo nereikšmingų impulsų, dirgiklių ir minčių. Manoma, kad sugebėjimas abstrakčiai mastyti ir suformuluoti koncepciją taip pat yra vykdomosios funkcijos. Vykdomosios funkcijos - tai aukščiausieji kognityviniai sugebėjimai, kurie daro įtaką dėmesiui, atminčiai ir motoriniams įgūdžiams. Vykdomosios funkcijos valdo žmogaus elgesį priklausomai nuo vidinių ir išorės poreikių. Tai - vėliausiai išsivystančios kognityvinės funkcijos, kurių raida laipsniškai prasideda kūdikystėje ir jos galutinai susiformuoja 20-30 metų amžiuje. Kiekvienas veiksmas, idėja, kurie reikalauja pasirinkimo, įvertinimo norų ir sąlygų, yra valdomi vykdomųjų funkcijų.

Vykdomųjų funkcijų sutrikimas stebimas esant autizmui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, Touretto sindromui, depresijai, šizofrenijai, ADS. Vykdomųjų funkcijų deficitas taip pat stebimas esant asocialiam elgesiui. Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis taip pat turi pažeistas vykdomąsias funkcijas. Tai gali būti minėtų medžiagų poveikio smegenims rezultatas.

#

tags: #adhd #paplitimas #europoje