Įvadas
Neuroįvairovė apima daugybę neurologinių skirtumų, įskaitant autizmą, ADHD, disleksiją ir kitus neurologinius sutrikimus. Sėkmingam neuroįvairių mokinių ugdymui būtinas mokinio ir specialisto ryšys, taip pat supratimas ir individualizuotas požiūris. Šiame straipsnyje aptariami ADHD ir disleksijos ypatumai, iššūkiai, su kuriais susiduria neuroįvairūs asmenys, ir veiksmingi metodai, padedantys jiems pasiekti sėkmę.
Neuroįvairovė ir jos Ypatumai
Neuroįvairovė - tai terminas, apibūdinantis natūralią neurologinių skirtumų įvairovę žmonėse. Tai apima tokias būkles kaip autizmas, ADHD, disleksija ir kitus neurologinius sutrikimus. Svarbu suprasti, kad neuroįvairovė nėra liga ar sutrikimas, kurį reikia išgydyti, bet natūrali žmogaus būklės variacija.
ADHD: Dėmesio Sutrikimas ir Hiperaktyvumas
ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas) yra labiausiai paplitęs neurovystymosi sutrikimas. Nors vaikų įvairovė didelė, tačiau dažnai taikomi tie patys principai. ADHD gali paveikti visus funkcionavimo aspektus, įskaitant mokymosi problemas ir draugystės palaikymą. Oficiali diagnozė priklauso nuo to, ar vaikas parodo bent šešis diagnostinius nemalonumo kriterijus (mažiausiai penki suaugusiems) ir (arba) bent šešis hiperaktyvumo ir impulsyvumo kriterijus (mažiausiai penki suaugusiesiems). Ne visi, sergantys ADHD, yra hiperaktyvūs.
Viena iš šių kriterijų problema yra tai, kad jie nėra būdingi ADHD. Štai kodėl nepakanka tiesiog pažymėti simptomo kontrolinį sąrašą. Tai taip pat reiškia, kad asmuo gali atitikti visus diagnostinius kriterijus tik tam tikruose savo gyvenimo etapuose. Iš dalies taip gali būti todėl, kad diagnostiniai kriterijai ypač gerai nustato hiperaktyvius jaunus berniukus. Tikėtina, kad mergaitėms ir moterims bus diagnozuota vėliau ir parodys daugiau „internalizuojančių simptomų“, tokių kaip depresija. Lyčių skirtumai taip pat išsiskiria su amžiumi. Taip pat yra stiprus genetinis komponentas. ADHD paveldimumas yra apie 70-80%. Tačiau genetika yra sudėtinga. Pavyzdžiui, ankstyvieji tyrimai susiejo ADHD su šešiais genais, nukreiptais į neurotransmisiją (kaip smegenys siunčia cheminius signalus). Kiekvienas iš šių genų gali atskirti, bet menką indėlį į bendrą ADHD išraišką. Palaikanti šeima gali padėti vaikui, sergančiam ADHD, geriau susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis, nes tėvai dažnai pritaiko savo tėvystės stilių savo vaiko elgesiui. Bet jei vienas ar abu tėvai taip pat turi ADHD, tai gali turėti įtakos jų auklėjimo stiliui. Tyrimai taip pat parodė, kad vaikai, kurie yra palyginti jauni savo metams, kai jie pradeda mokyklą, yra didesnis ADHD gydymo procentas.
Disleksija: Skaitymo Sunkumai
Disleksija - tai mokymosi sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia sunkumais, susijusiais su skaitymu, rašymu ir teksto suvokimu. Disleksija nėra intelekto trūkumas, tačiau tai neurologinis skirtumas, turintis įtakos smegenų gebėjimui apdoroti kalbą. Žmonės, turintys disleksiją, gali susidurti su sunkumais atpažįstant raides, skiemenis ir žodžius, o tai gali turėti įtakos jų skaitymo greičiui, tikslumui ir supratimui.
Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo sutrikimas
ADHD ir Disleksijos Ryšys
ADHD ir disleksija dažnai pasireiškia kartu. Tyrimai rodo, kad iki 45% žmonių, turinčių disleksiją, taip pat turi ADHD. Šių dviejų būklių derinys gali sukelti didelių iššūkių mokymosi procese. ADHD gali apsunkinti dėmesio sutelkimą ir užduočių atlikimą, o disleksija gali trukdyti skaitymo ir rašymo įgūdžiams.
Iššūkiai, su Kuriais Susiduria Neuroįvairūs Asmenys
Neuroįvairūs asmenys susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant:
- Bendravimo sunkumai: Daugelis autistiškų asmenų turi bendravimo sunkumų - kalbos nebuvimas, ribotas žodynas, negebėjimas suprasti neverbalinių signalų ir pan. Dažnu atveju Lietuvoje nekalbantis autistiškas vaikas ar suaugęs neturi jokios priemonės savo poreikiams išreikšti. Dėl to specialistams gali būti sudėtinga efektyviai bendrauti ir atliepti poreikius.
- Sensorinis jautrumas: Sensorinis jautrumas taip pat būdingas daugeliui autistiškų asmenų. Kai kurie gali būti itin jautrūs sensoriniams dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, triukšmui, ryškiai šviesai, o kiti gali būti jautrūs kažkam kitam. Tačiau specialistams trūksta kompetencijų, kad galėtų sukurti aplinką, kuri atitiktų neuroįvairių asmenų jautrumą, sumažintų perkrovą ar diskomfortą.
- Socialinis kontekstas: Yra žinoma, kad nemaža dalis autistiškų asmenų turi sunkumų suvokti socialinį kontekstą, todėl mūsų akimis elgiasi netinkamai.
- Rutinos pokyčiai: Vasara daugeliui vaikų - atostogos ir laisvė. Tačiau vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tai dažnai yra laikas, kai nutrūksta jų saugumo jausmą kurianti rutina, atsiranda mažiau struktūros, o padidėjęs neapibrėžtumas kelia stresą.
- Emociniai iššūkiai: Taip pat pastebima, kad vaikai su ASS, disleksija ar ADHD dažniau susiduria su padidėjusiu nerimu, nuotaikų kaita, jiems sunku persiorientuoti į kitokį dienos ritmą ar socialinę aplinką.
Veiksmingi Metodai Neuroįvairių Asmenų Ugdymui
Siekiant sėkmingo neuroįvairių vaikų ugdymo proceso, svarbu taikyti įrodymais pagrįstus metodus ir strategijas, kurias jie galės pritaikyti konkretaus asmens poreikiams. Štai keletas veiksmingų metodų:
- Individualizuotas ugdymas: K.Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė sako, kad šiuo atveju tai kas tinka visiems, netinka niekam, todėl svarbu, kad specialistai mokėtų naudoti įvairius metodus ir strategijas, kurias pritaikytų konkrečiam vaikui.
- Struktūruota aplinka: Mokykla - tai rutinos jausmas, kuris paverčia dienas aiškiomis, nuspėjamomis ir suplanuotomis, o tai palengvina ne tik vaiko gyvenimą, bet ir visos šeimos.
- Vizualinė parama: Tam siūloma naudoti vizualinius kalendorius, kurie vaikui padės suvokti laukiančias veiklas, o atlikus tam tikrą veiklą būtų galima pažymėti, kad veikla atlikta.
- Sensorinė integracija: „Low Arousal“ (lt. Žemo sužadinimo) metodas remiasi nusistovėjusiais sensorinės integracijos ir individualizuotos pagalbos principais.
- Elgesio valdymas: „Low Arousal“ (lt. Žemo sužadinimo) - tai metodas, sukurtas pagerinti autistiškų vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų gyvenimo kokybę ir gerovę. Jis padeda tėvams ir specialistams susidoroti su konteksto neatitinkančiu elgesiu ir jį valdyti.
- Technologijos: Šios technologijos vaikams patinka, kelia susidomėjimą ir taip palengvina reabilitacijos procesą.
„Low Arousal“ Metodas: Streso Valdymas
„Low Arousal“ (lt. Žemo sužadinimo) - tai metodas, sukurtas pagerinti autistiškų vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų gyvenimo kokybę ir gerovę. Jis padeda tėvams ir specialistams susidoroti su konteksto neatitinkančiu elgesiu ir jį valdyti. Gydytoja psichiatrė - psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė mano, kad metodo technikos įgalina ne tik profesionalus, bet ir šeimos narius ar globėjus tinkamai tvarkytis su elgesiu, kuris kelia tam tikrų iššūkių. Tai leidžia specialistui ar šeimos nariams identifikuoti priežastis, galimus stresogeninius faktorius, taip pat panaudoti technikos įgūdžius, kad minimalizuotų agresijos apraiškas. K.Košel-Patil sako, kad metodas apima daugybę strategijų, skirtų streso, baimės ir frustracijos mažinimui. Šios strategijos taikomos siekiant užkirsti kelią disreguliacijai ir išvengti krizinių situacijų. Metodo pagalba siekiama suprasti „situacijos“ vaidmenį, nustatant veiksnius ir, naudojant siūlomus sprendimus, išvengti pernelyg emocionalių reakcijų. Jo pagrindinis principas - „niekas nesielgia „blogai“, kai jaučiasi atsipalaidavęs ir geros nuotaikos.“
„Esminiai metodo elementai - tai gerumas, empatija ir supratimas, naudojami susiduriant su pažeidžiamu asmeniu. Tačiau yra ir supratimas, kad kai kurie žmonės ne visada gali tinkamai kontroliuoti savo elgesį. Tikslas - jų gerovė ir gyvenimo kokybė, tačiau kartu tai ir didesnė šeimos narių ar globėjų, aplinkos gerovė bei didesnis specialistų pasitenkinimas savo darbu“, - paaiškina R.Mazaliauskienė. „Low arousal“ metodas - ypač paplitęs Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse.
Taip pat skaitykite: ADHD supratimas
Omega-3 Riebalų Rūgštys: Poveikis Nuotaikai ir Kognityvinėms Funkcijoms
Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius. Atlikta daug atsitiktinės atrankos tyrimų, skirtų ilgųjų grandinių omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių maisto papildų naudai vaikų elgesio ir mokymosi vystymui patvirtinti, tačiau daugelis jų apėmė ribotas tiriamųjų grupes su specifiniais raidos sutrikimais, pavyzdžiui, turinčius ADHD sutrikimų simptomų, disleksijos ar koordinacijos vystymosi sutrikimo bruožų.
2013 metų birželį publikuotas naujausias straipsnis apie ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių, ypač DHR, maisto papildų poveikį sveikų vaikų kognityvinių funkcijų bei elgesio raidai (DOLAB studija). Klinikiniame tyrime dalyvavo 493 (44,8 proc. mergaičių ir 55,2 proc. berniukų) Oksfordšyro bendrojo lavinimo mokyklų 7-9 metų mokiniai, neturėję specialiųjų ugdymosi poreikių bei jų skaitymo galimybės buvo mažesnės už nacionalinės vertinimo skalės vidurkį. Disleksija buvo diagnozuota 6,3 proc. tiriamų vaikų, o 1 proc. jų buvo nustatytas ADHD sutrikimas.
Tyrimo tikslas - įvertinti, ar ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių maisto papildų vartojimas pagerina skaitymo, darbinės atminties bei vaikų elgesio lavinimą. Tyrime buvo vertinama tiriamųjų vaikų minėtų riebalų rūgščių koncentracija kraujyje. Užtikrinant šios studijos rezultatų patikimumą, kognityvinėms funkcijoms stebėti naudotos pagal amžių standartizuotos ir patikimos vertinimo skalės, o vaikų elgesį (koncentruojant dėmesį į ADHD spektro požymius) vertino tėvai, globėjai ir mokytojai, remdamiesi Konerio vertinimo skale. Rezultatuose skelbiama, kad didesnė ilgųjų grandinių omega-3 DHR koncentracija kapiliariniame kraujyje statistiškai patikimai siejasi su geresnėmis vaikų skaitymo, darbinės atminties panaudojimo galimybėmis bei mažesne ADHD sutrikimo simptomų rizika, atsižvelgiant į galimus tiriamųjų tiek lyties, tiek socioekonominius skirtumus.
Vasaros Atostogos: Iššūkiai ir Sprendimai
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai vasaros atostogų metu patiria tą patį pasaulį - tik kiek kitaip. Kai kurie iš jų girdi garsus garsiau, jaučia pokyčius stipriau, išgyvena pertrauką tarp mokslo metų daug giliau ir intensyviau. Tai galimybė mums visiems ugdyti empatiją, kantrybę ir lankstumą. Paruošti vaiką vasarai - tai ne siekti tobulumo, o padėti jam išlikti saugiame, ramiame pasaulyje. Tėvai nebūtinai turi suplanuoti kiekvieną minutę. Vasaros sėkmė matuojama ne veiklomis, o ramybe ir saugumo jausmu, kurį vaikas parsineša į rugsėjį.
Štai keletas patarimų, kaip palengvinti vasaros atostogas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
Taip pat skaitykite: ADHD simptomai ir gydymas
- Sukurkite aiškią rutiną: Visų pirma sukurkite aiškią rutiną, kurioje nereikia laikytis griežtos dienotvarkės ir užtenka įsivesti minimalią struktūrą. Tai gali būti pagrindinės dienos veiklos, kurios siejamos su valgymo laiku - pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, vakarienė.
- Naudokite vizualinius kalendorius: Tam siūloma naudoti vizualinius kalendorius, kurie vaikui padės suvokti laukiančias veiklas, o atlikus tam tikrą veiklą būtų galima pažymėti, kad veikla atlikta.
- Pristatykite pokyčius iš anksto: Sakykime, jeigu planuojama stovykla, kurią lankys vaikas, kelionė ar nauja veikla, pristatykite ją iš anksto: aptarkite, parodykite nuotraukų, suvaidinkite situaciją. Vaikams reikia laiko apdoroti pokyčius - ir tai visiškai natūralu.
- Būkite empatiški: Net jeigu struktūra ir nėra tobula, net jeigu planai ir griūna - tėvų galia būti šalia, kantriai reaguoti ir palaikyti vaiką yra vertingiausia dovana.
LSMU Kauno Ligoninės V. Tumėnienės Vardo Vaikų Ankstyvosios Raidos Centras
LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikai priklausiančiame V. Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centre teikiamos Vaikų raidos sutrikimų ir ankstyvosios reabilitacijos bei logopedo dienos stacionaro paslaugos. Centre konsultuoja vaikų neurologas - socialinis pediatras, kineziterapeutas, logoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas. Specialistų komanda, ištyrę vaiką ir nustatę šeimos poreikius, sudaro gydymo, reabilitacijos bei pagalbos šeimai planą. Anksti nustačius raidos sutrikimus, galima padėti vaikui geriau vystytis.
tags: #kas #yra #adhd #dislepsija