Alfredas Adleris, individualiosios psichologijos pradininkas, sukūrė unikalų požiūrį į žmogaus psichiką ir jos problemas. Šiame straipsnyje nagrinėsime Adlerio psichoterapijos konsultacijų principus, ypač atsižvelgiant į trauminių patirčių įveikimą.
Adlerio Teorijos Pagrindai
Adleris pabrėžė subjektyvų patirties suvokimą, teigdamas, kad individo charakterį lemia ne objektyvios aplinkybės, o tai, kaip jis pats interpretuoja savo patirtį. Šis subjektyvus pasaulėvaizdis, vadinamas gyvenimo stiliumi, yra esminis Adlerio teorijos elementas. Anot Adlerio, nėra tokios patirties, kuri tiesiogiai nulemtų sėkmę ar nesėkmę. Žmogus pats suteikia prasmę savo patirtims, o ne kenčia nuo šoko, kilusio dėl traumos. Adleris teigė, jog svarbiausia yra atsižvelgti į žmogaus gyvenimo stilių, subjektyvų suvokimą bei įvykių vertinimą.
Gyvenimo Stilius ir Traumos Suvokimas
Vėlesni individualiosios psichologijos atstovai taip pat sutaria dėl to, jog traumos suvokimas yra daugiausiai subjektyvus ir nulemtas individo gyvenimo stiliaus. Net ir kalbėdamas apie psichinį šoką, Adleris turėjo omenyje sąlyginai lengvus stresinius įvykius, todėl jų atžvilgiu daug svarbiau susitelkti į tų įvykių vietą individo pasaulėžiūroje.
Potrauminiai Simptomai Adlerio Perspektyvoje
Adlerio teigimu, potrauminiai simptomai atsiranda ir įsisenėja dėl dviejų priežasčių:
- Simptomai atsiranda kaip signalas, didinantis budrumą problemai, kuri neturi paprasto sprendimo.
- Simptomai gali atsirasti dėl paties individo subjektyvios patyrimo interpretacijos, kuri gali lemti perdėtą prisirišimą prie traumuojančio įvykio.
Dėl neišspręstos problemos (neintegruoto trauminio patyrimo) potrauminiai simptomai neišnyksta, o išlieka. Palaipsniui įvairios trauminio patyrimo aplinkybės ar padariniai gali sąveikauti su individo gyvenimo stiliaus tam tikrais aspektais. Adleris pastebėjo, jog individas panaudoja traumuojančią patirtį savo esamos pasaulėžiūros sustiprinimui, kitaip tariant, tam tikro gyvenimo stiliaus aspekto išryškinimui.
Taip pat skaitykite: Adlerio asmenybės teorija
Traumą Patyrusio Žmogaus Reakcijos
Anot Adlerio, potrauminiam laikotarpiui būdingos reakcijos yra panašios į neurotiškos asmenybės. Traumą patyręs žmogus dažnai ima vengti gyvenimo keliamų reikalavimų bei užduočių dėl to, jog jo gyvenimo stilius patyrė nesėkmę, bandydamas susitvarkyti su iškilusia problema. Tos nesėkmės, vadinamos trauma, padarinys ir yra išlikimas įvairių simptomų, padedančių atsitraukti nuo problemos esmės ir išvengti patyrimo integracijos.
Šiuolaikinė Perspektyva
Šiuolaikinis individualiosios psichologijos atstovas Strauch (2001) teigia, jog nebūtinai kiekvienas potrauminis simptomas yra tarnaujantis tam tikram tikslui. Jis kelia klausimą, kiek traumos padariniai yra pasitelkiami individo gyvenimo stiliaus kaip atsakas į neįveikiamą problemą, o kiek trauma yra išorinis veiksnys, nulemiantis net gyvenimo stiliaus pokyčius, t.y. pasikeitimus individo pasaulėžiūroje, keliamuose tiksluose bei nuostatose apie gyvenimą, žmones ir pasaulį. Strauch pastebi, jog dažnai žmonės po traumuojančių įvykių keičia būdus, kuriais lig tol siekė savo tikslų, į naujus.
Adlerio Psichoterapijos Konsultacijos Tikslai ir Metodai
Esant tokiai potrauminei psichikos dinamikai individualiosios psichologijos konsultanto ar psichoterapeuto užduotimi tampa supratimas, kokį vaidmenį individo įsitikinimams apie save, kitus bei pasaulį, atlieka traumuojančio patyrimo sukeltos pasekmės, o kiek tai yra nulemta jo gyvenimo stiliaus. Neatmestinas traumos poveikis ir traktavimas jo vien kaip gyvenimo stiliaus apraiška. Svarbu suprasti sudėtingą gyvenimo stiliaus pažeidžiamumo bei išorinių traumuojančio įvykio faktorių sąveiką bei šios sąveikos pasekmes.
Bendruomeniškumo Jausmo Svarba
Adleris teigė, jog vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą kiekvieno žmogaus raidą yra bendruomeniškumo jausmo (vok. Gemeinschaftsgefühl), vėliau - socialinio intereso (angl. Social Interest), formavimasis. Autorius teigia, jog svarbiausia, ko reikia visiems žmonėms, - tai jausti, jog priklausai visuomenei ir turi joje savo vietą. Žmogaus galėjimas jaustis lygiaverčiu su kitais žmonėmis bei naudingai prisidėti prie kitų žmonių gerovės yra vienas iš pamatinių dalykų, palaikantis psichinę sveikatą bei paties individo gerovę.
Bendruomeniškumo Jausmo Atkūrimas po Traumos
Patyrusio traumą, ypač dėl kitų žmonių nusikalstamos veikos arba dėl ilgalaikio traumavimo artimoje socialinėje aplinkoje, individo bendruomeniškumo jausmas būna pakertamas iš esmės. Tuomet itin susvyruoja priklausymo bendruomenei jausmas, išauga nepasitikėjimas žmonėmis, sustiprėja noras atsitraukti ir vengti socialinės sąveikos ar net visai atsiskirti nuo bet kokių kontaktų. Būtent dėl tokių traumuojančio įvykio padarinių svarbiausiu individualiosios psichologijos psichoterapijos uždaviniu tampa bendruomeniškumo jausmo ugdymas. Paties Adlerio žodžiais tariant: „leisti [klientui] įgyti patirtį su pasitikėjimo vertu žmogumi; ugdyti ir skleisti socialinį interesą bei stiprinti autonomiją ir drąsą.“
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Kertiniai Adlerietiškosios Traumų Terapijos Elementai
Garsi individualiosios psichologijos psichoterapeutė Anthea Millar (2013), remdamasi individualiosios psichologijos teorija, traumų terapijos tyrinėjimais bei ilgalaike asmenine praktika, išskyrė keletą kertinių dalykų, būtinų Adlerietiškajai traumų terapijai. Ji teigia, jog visų pirma terapeutas privalo užtikrinti sąlygas, kurios leistų jam tapti tuo pasitikėjimo vertu žmogumi, padėdamas klientui jaustis saugiai.
Saugumo Užtikrinimas ir Kontrolės Susigrąžinimas
Terapeutai gali susidurti su pagunda iš karto gilintis į trauminio įvykio prisiminimų detales, tačiau privalu neskubėti tai daryti tam, kad neįvyktų retraumatizacija. Tad pirmajame terapijos etape terapeutas privalo įvertinti:
- Saugumą kliento dabartinėse gyvenimo aplinkybėse ir galimybes tenkinti elementarius poreikius (būsto, maisto, finansinius).
- Galimą socialinį palaikymą iš šeimos, draugų bei kitų agentūrų.
- Identifikaciją su kūrybiškais ir palaikančiais kliento gyvenimo stiliaus aspektais bei padrąsinimą.
- Identifikaciją su išoriniais resursais, padedančiais kuriam laikui atsitraukti nuo traumuojančio įvykio (laisvalaikis, sportas, hobiai ar kt.).
- Padėti susigrąžinti kontrolės jausmą gyvenime bei potrauminėje simptomatikoje, tokioje kaip netikėti traumuojančio įvykio prisiminimai.
Beveik visiems traumas patyrusiems žmonėms yra būdingas kontrolės jausmo gyvenime praradimas bei dažna ir perdėta baimė ar net panika. Esant tokiai situacijai, terapijos pradžioje ir turėtų būti užtikrinamas prieš trauminį įvykį turėtas (tikėtina) kontrolės bei saugumo jausmas. Taip pat svarbus yra potrauminės kliento situacijos normalizavimas, t.y. informavimas kliento, jog nesaugumo jausmas, perdėtas jautrumas, trauminio įvykio dažnas prisiminimas yra būdingos ir reikalingos psichikos reakcijos į patirtą traumą.
Holistinis Požiūris ir Dvigubas Sąmoningumas
Individualiosios psichologijos holistinis požiūris į žmogų neišvengiamas ir traumų terapijoje. Svarbu, jog terapeutas tinkamai įvertintų pasireiškusius ne tik psichologinius ar socialinius, bet ir fiziologinius traumos padarinius. Traumų terapijoje dažnai susiduriama su psichosomatine simptomatika, kuri pasižymi fiziniais simptomais, sukeltais psichinių reiškinių. Tokioje situacijoje svarbus tų simptomų supratimas ir integravimas į platesnį potrauminės būsenos kontekstą, o ne atsietai nuo jos.
Dažnai po trauminio įvykio žmogaus fiziologijos veikla pakinta taip, tarsi jis vis dar būtų pavojaus akivaizdoje, nors rizika jau yra išnykusi. Būtent todėl svarbu kliente ugdyti tai, ką van der Kolk pavadino dvigubu sąmoningumu (angl. dual awareness). Dažnai perdėtas potrauminis jautrumas ir įkyriai grįžtantys prisiminimai trukdo žmogui priimti bet kokią naują informaciją, todėl labai svarbu padėti klientui atskirti prisiminimus nuo dabartinės situacijos ir suvokti ją naujai. Terapijoje tam padeda kliento jausmų, kūno pojūčių bei minčių įsivardijimas, dėmesio sutelkimas į čia ir dabar bei esamos situacijos nuoseklus įvertinimas kaip saugios.
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
Inkarai ir Oazės
Klientus taip pat galima mokyti surasti vadinamus inkarus - konkrečius, apčiuopiamus resursus - ir oazes - veiklas, reikalaujančias dėmesio koncentracijos, susitelkimo bei padedančias atitrūkti nuo trauminio patyrimo nevalingo prisiminimo. Kitaip tariant, tam, kad klientas palaipsniui imtų jaustis vis saugesnis, svarbu nutiesti tiltą tarp jo trauminio patyrimo prisiminimo (ir su juo kylančių fiziologinių bei emocinių reakcijų) ir esamos realios situacijos. Adlerio postuluotas individo kūrybiškumas yra itin susijęs su šiuo dvigubo sąmoningumo metodu.
Naujos Prasmės Suteikimas
Psichologas teigė, jog kiekvienas žmogus pasižymi gebėjimu kūrybiškai prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų. Tam reikalingas sąmoningas dabartinės situacijos suvokimas bei optimistiškas požiūris į pokyčius, kuris įgalina individą pasikeisti ir pakeisti situacija, kurioje jis pats yra. Šioje vietoje galima pakartoti Adlerio žodžius, jog ne pati situacija, o jos interpretacija ir jai suteikiama prasmė yra svarbiausia. Dvigubo sąmoningumo metodas yra veiksminga pagalbos priemonė patyrusiam traumą žmogui naujai įprasminti esamą gyvenimo situaciją.
Ankstyvųjų Prisiminimų Analizė
Individualiosios psichologijos terapeutai dažnai taiko ankstyvųjų prisiminimų analizavimą gyvenimo stiliaus įsisąmoninimui. Atrodytų paradoksalu, tačiau traumų terapijoje šis metodas gali tapti veiksmingu dėl dviejų priežasčių.
- Dažnai trauminį patyrimą seka, anksčiau minėtieji, nevalingi prisiminimai (angl. flashbacks), su kuriais individas ima tapatintis. Gebėjimas atgaminti prieš traumą esančius prisiminimus (be traumuojančio turinio) gali padėti pamatyti pasaulį ne pro „trauminį langą“, o pro ankstesnių prisiminimų atskleidžiamą gyvenimo stilių.
- Gyvenimo stiliaus nagrinėjimas gali padėti individui atrasti ir įsisąmoninti savo stipriąsias vietas bei turėtus (ir turimus, bet galbūt pamirštus) resursus, kurie neišvengiamai reikalingi potrauminiam gyvenimo etapui.
Alternatyvios Terapijos Formos
Adlerietiškoje traumų terapijoje taikomi ir ne vien tradiciniai terapijos metodai, paremti įžvalga. Dažnai žmonėms, patyrusiems itin traumuojančius išgyvenimus, labai sunku ar beveik neįmanoma kalbėti apie traumuojantį patyrimą net ir sukūrus saugų terapinį santykį. Tokioje situacijoje padeda įvairios alternatyvios terapijos formos, pavyzdžiui, dailės terapija arba žaidimų terapija, itin tinkanti vaikams bei paaugliams. Kadangi trauminio patyrimo integracija yra vienas svarbiausių tikslų, dirbant su traumomis, tokie metodai gali paskatinti šį procesą be tiesioginio kalbėjimo apie patį traumuojantį įvykį.
Esminiai Individo Poreikiai (Crusial Cs)
Vėlesni individualiosios psichologijos atstovai, Lew ir Bettner, išskyrė keturis labai svarbius individo poreikius, kuriuos pavadino Crusial Cs (Lew ir Bettner, 1996, cit. iš Millar, 2013). Individualiosios psichologijos konsultavime bei psichoterapijoje (nepriklausomai, kuriame jos etape) itin svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kliento poreikius:
- Bendruomeniškumo jausmą (angl. Connection).
- Kompetenciją (anlg. Capability).
- Reikšmingumą (angl. Count).
- Drąsą (angl. Courage).
Kiekvieno terapeuto pareiga yra įvertinti šias kliento savybes bei jas stiprinti. Be to, padrąsinimas yra vienas svarbiausių individualiosios terapijos bei konsultavimo priemonių, padedančių klientui augti bei stiprinančių viltį. Visuose traumų terapijos etapuose terapeutas turėtų būti padrąsinantis bei stiprinantis kliento viltį. Tik įgavęs vilties bei tikėjimo, jog po traumos pavyks sėkmingai sugrįžti į gyvenimą, klientas galės imti kūrybiškai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
tags: #adlerio #psichoterapija #konsultacija