Narcisistinis asmenybės sutrikimas: apibrėžimas, bruožai ir pagalbos galimybės

Šiandien žodis „narcizas“ dažnai skamba socialiniuose tinkluose ar kasdieniuose pokalbiuose. Kartais taip vadiname žmogų, kuris tiesiog mėgsta save ar nori dėmesio. Tačiau, labai svarbu suprasti, kad ne kiekvienas kivirčą sukėlęs, save išaukštinęs ar itin šaltai atrodantis žmogus yra tikras narcizas. Nors nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, perteklinis narcisizmas yra laikomas asmenybės sutrikimu. Tad kaip susiformuoja narcisistinė asmenybė ir kaip elgtis su tokiais žmonėmis?

Kas yra narcisistinis asmenybės sutrikimas?

Narcisizmas arba narcisistinis asmenybės sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, kai žmogus nepagrįstai jaučia, kad yra geresnis už kitus. Nors nemaža dalis žmonių turi narcisistinių bruožų, asmenims, turintiems šį sutrikimą, simptomai sukelia problemų kasdieniame gyvenime ir santykiuose. Austrų psichoanalitikas Robertas Waelderas narcisistinę asmenybę aprašė dar 1925 metais, o jau 1968 metais mokslininkai kalbėjo apie narcisistinį asmenybės sutrikimą. Tai yra rimtas sutrikimas, kurį sukelia aplinkos (perdėta suaugusiųjų meilė, emocinis išnaudojimas) bei genetiniai faktoriai.

Narcizo sąvokos kilmė

Narcizo mitas mus pasiekė iš senovės Graikijos. Pasakojama apie jaunuolį Narcizą, kuris, pamatęs savo atvaizdą vandenyje, taip juo susižavėjo, kad niekas kitas jo daugiau nedomino. Šis mitas simbolizuoja narcisizmo esmę: susižavėjimą savimi ir poreikį būti garbinamam. Dabartinėje visuomenėje šis archetipas išliko, tačiau vietoj šaltinio Narcizai pasitelkia kitus žmones kaip „veidrodžius“, kurie atspindi jų gerąsias savybes.

Narcisistinio asmenybės sutrikimo tipai

Kadangi yra įvairių narcisizmo tipų, ne visos narcisistinės asmenybės pasižymi tais pačiais elgesio bruožais.

1. Grandiuzinis (atviras) narcisizmas: Šis tipas, dar vadinamas grandioziniu narcisizmu, yra aiškiausiai išreikštas ir lengviausiai atpažįstamas. Šie žmonės rečiau jaučia nepatogias emocijas, tokias kaip liūdesys, nerimas ar vienatvė.
2. Slaptas (vulnerabilus) narcisizmas: Taip pat žinomas kaip pažeidžiamas narcisizmas, paslėptas narcisizmas yra atviro narcisizmo priešingybė, kadangi nėra aiškiai išreikštas ir lengvai pastebimas. Nors tokio tipo narcisizmas yra mažiau išreikštas ir sunkiau identifikuojamas, šis narcizas vis tiek slapta manys, kad yra pranašesnis už visus kitus, ir stokos empatijos kitų atžvilgiu. Jo užsisklendimas savyje dažnai susijęs su nepakankamumo bei gilios baimės jausmu.

Tyrimai rodo, kad paslėpto ir atviro narcisizmo kategorijos ne visada yra kontrastuojančios ir griežtai atskirtos. Daugelis iš mūsų gali pasižymėti vienu ar narcisistiniu bruožu. Tačiau įprastai toksiškas elgesys trunka trumpai ir savo išraiška bei intensyvumu gerokai skiriasi nuo asmenybės sutrikimu pasižyminčio asmens elgesio.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Pagrindiniai narcisistinio asmenybės sutrikimo bruožai

Žmogus narcizas dažnai turi savivertę, kuri būna paremta ir pririšta prie išorinių atributų, įvaizdžio, pasiekimų. Jis noriai demonstruoja ir siekia, kad būtų atkreiptas dėmesys į jo pasiekimus, materialines galimybes, fizines savybes ir socialinę įtaką. Siekiant parodyti savo pranašumą, kitų žavėjimosi būdingas parodomasis vartojimas, nes tai yra kažkas, ką žmonės gali pastebėti, ir tai suteikia materialinį atlygį.

Išskirtiniai bruožai

• Perdėtas savęs aukštinimas ir noras būti dėmesio centre: Kalbant apie narcizus, galima drąsiai teigti, kad jiems labai svarbus aplinkinių dėmesys, todėl jiems itin sunku nebūti kompanijos dėmesio centre. Jie yra arogantiški, perdėtai dievina save ir nori, jog kiti irgi juos aukštintų.
• Polinkis į konfliktus: Narcizas taip trokšta, kad kiti perdėtai juo žavėtųsi, jog dažnai bando susilaukti dėmesio ir iškilti virš kitų sukurdamas įvairius konfliktus, kuriuose geba padalyti bendruomenę į dvi barikadų puses. Narcizui tai puikiai pavyksta, nes jis instinktyviai jaučia tam tikrų grupių silpnybes ir jautriausius taškus. Šias silpnybes narcizas sąmoningai ir nuosekliai provokuoja, kad sukiršintų bendruomenę siekdamas savo tikslų.
• Manipuliavimas: Dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
• Savivertės problemos: Už grandiozinio fasado, įvaizdžio slypi labai pažeista savivertė, gilūs gėdos, nepakankamumo, defektyvumo, nemylimumo jausmai ir įsitikinimai. Jų įvaizdis tarnauja tarsi skydas, saugantis nuo menkavertiškumo ar gėdos patyrimo, NAS turintis asmuo labai kruopščiai puoseleja ir saugo šį įvaizdį.
• Jautrumas kritikai: Dėl trapios savivertės jie gali labai jautriai reaguoti į kritiką, nesėkmę ar pralaimėjimą. Ir nors išoriškai to nėra linkę demonstruoti, viduje gali išgyventi stiprius pažeminimo, gėdos, tuštumos jausmus. Labi bijo gėdos jausmo patyrimo.
• Empatijos stoka: Neturi suvokimo, kad kiti turi jausmus.
• Reikalavimai: Dažnai kelia prielaidą, kad kiti yra ypatingai suinteresuoti rūpinti jų gerove. Dažnai nesuvokia kuomet užgauna (ar kas gali užgauti) kitą žmogų (pvz., girtis apie savo sveikatą šalia negaluojančio, sergančio žmogaus).

Narcisistinio įniršio kilmė

Deja, narcisistinis asmenybės sutrikimas vis dar yra vienas mažiausiai ištirtų asmenybės sutrikimų. Būtent todėl specialistai vis dar negali tvirtai paaiškinti, kaip atsiranda toks sutrikimas ar kokios yra jo gydymo aplinkybės. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, jog labai dažnai narciziškas žmogus užauga šeimoje, kurioje buvo nuolat žeminamas, baudžiamas, iš jo buvo tyčiojamasi.

Narcisistinio asmenybės sutrikimo simptomai

Narcisizmas arba narcisistinis asmenybės sutrikimas dažnai turi šiuos simptomus:

• Didžiulis savo svarbos ir vertės pojūtis.
• Kitų asmenų pastangų sumenkinimas, o savųjų iškėlimas.
• Įsitikinimas savo patiriamų problemų unikalumu.
• Fantazijos apie savo galią, grožį.
• Jausmas, kad turi ypatingų privilegijų, kad negalioja normos.
• Pastovaus dėmesio poreikis.
• Suvokimo, kad kiti turi jausmus, neturėjimas.
• Žiūrėjimas į žmones kaip įrankius, skirtus panaudojimui.
• Tikėjimas, kad aplinkiniai labai pavydi.
• Nerealių tikslų išsikėlimas.
• Kritikos nepriėmimas.
• Negebėjimas pripažinti savo kaltės.
• Pykčio protrūkiai, kai aplinkiniai nepaklūsta.
• Didelis jautrumas stresui.

Kaip susiformuoja narcisistinė asmenybė?

Narcizai nėra tokie nuo gimimo - jų asmenybė formuojasi dėl tam tikrų vaikystės patirčių. Kiekvienam kūdikiui svarbu jaustis besąlygiškai mylimam. Pirmiausia mama tenkina visus kūdikio poreikius, tačiau, augant, šie poreikiai turi būti palaipsniui frustruojami, kad vaikas suprastų, jog pasaulis ne visada atitiks jo lūkesčius. Tai padeda formuotis sveikam savęs suvokimui.

Tačiau narcizinės asmenybės atveju besąlyginė meilė dažnai būna pakeista sąlyginėmis tėvų lūkesčių išraiškomis. Tėvai mato vaiką kaip savo atspindį ar projektą: jį giria už pasiekimus, spaudžia būti geriausiu ar siekia per jį realizuoti savo svajones. Tokios patirtys formuoja asmenybę, kuri ignoruoja savo jausmus ir poreikius, siekdama tėvų meilės ir pripažinimo.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Narcisistinio įniršio kilmė - toksiškos vaikystės patirtys

Taip jame susidaro jautrūs taškai, kurie iš karto suaktyvėja, jei tam tikra pažeista vidinio vaiko dalis pasijunta įskaudinta, suaktyvėja vaiko gėdos jausmas. Kai tai nutinka, suaugęs narcizas puola aplinką.

Svarbu suvokti, kad nepaisant to, jog narcizas atrodo labai stiprus, perdėtai mylintis save, viduje jis yra be galo pažeidžiamas ir jautrus. Jam labai reikia grįžtamojo ryšio iš išorinio pasaulio, todėl jis nuolat kreipia dėmesį į gautą kritiką ir negeba jos lengvai pamiršti. Narcizui net ir nedidelė kritika gali iššaukti pyktį ir atmetimą.

Būtent dėl šios priežasties narcizo įniršis yra destruktyvus ir itin skaudus. Jis gali įžeidinėti ir skaudinti be jokių ribų - net ir pasitelkdamas fizinį smurtą arba staigų pasitraukimą iš kito žmogaus gyvenimo. Be to, narcizas gali manipuliuoti ir naudoti kitas emocinio smurto formas. Todėl itin svarbu kuo anksčiau atpažinti narcizą ir padėti jam kreiptis į specialistus dėl gydymo.

Kaip atpažinti narcizą?

Narcizai pasižymi tam tikrais elgesio bruožais, pagal kuriuos juos galima atpažinti:

• Idealizacija ir nuvertinimas: Iš pradžių narcizas gali atrodyti kaip svajonių žmogus - žavintis, dosnus ir išskirtinis. Tačiau po kurio laiko jis pradeda menkinti ir kritikuoti kitus, ypač jei nebegauna dėmesio ar pagyrų.
• Rūpinimasis tik savo poreikiais: Narcizai dažnai ignoruoja kitų jausmus, o santykiuose pagrindinis dėmesys sutelkiamas į jų pačių norus.
• Jautrumas kritikai: Net ir menkiausias pastebėjimas apie jų trūkumus gali sukelti perdėtą reakciją.
• Nuolatinis kitų nuvertinimas: Narcizai dažnai kritikuoja aplinkinius, siekdami pabrėžti savo pranašumą.
• Trumpalaikiai santykiai: Narcizams sunku užmegzti ilgalaikius santykius, nes jų poreikis dominuoti ir būti žavimiems dažnai atstumia aplinkinius.
• Vidinė tuštuma: Nepaisant išorinio pasitikėjimo savimi, narcizai viduje jaučia nuolatinį nepilnavertiškumą.

Kaip elgtis su narcizu?

Bendraujant su narcizu svarbu suprasti jų elgesio priežastis ir apsibrėžti savo ribas. Štai keletas rekomendacijų:

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

• Išlikite objektyvūs: Nebūkite „veidrodžiu“, kuris nuolat patvirtina jų vertę.
• Neleiskite jų kritikai jūsų paveikti: Narcizai dažnai siekia pažeminti kitus, tačiau tai dažnai atspindi jų pačių nesaugumą.
• Nustatykite ribas: Neleiskite narcizui visiškai valdyti situacijos - rūpinkitės ir savo poreikiais.

Bendravimo ypatumai

• Nesugebėjimas klausytis.
• Kitų išnaudojimas siekiant asmeninės naudos.
• Empatijos stoka.
• Stiprus noras kontroliuoti santykius.
• Nesupratimas, kad kitas gali turėti individualių poreikių, kitokių vertybių.
• Atsitraukimas, praktiškumas asmeniniuose santykiuose.
• Visam laikui draugų „nurašymas“ dėl nedidelių ar įsivaizduojamų problemų.

Nustatyti ribas su narcizišku asmeniu gali būti sudėtinga, bet tai labai svarbu, siekiant save apsaugoti. Bendraujant su žmogumi natcizu rekomenduojama aiškiai, konkrečiai ir tiesiogiai nurodyti, koks elgesys yra nepriimtinas, o nustačius ribas - jų laikytis, neleisti peržengti.

Svarbu sutelkti dėmesį į savo poreikius, o ne kaltinti ar kritikuoti kitą žmogų. Nustatant ribas naudinga išsigryninti, kokios bus jų nesilaikymo pasekmės. Žinoma, nustatydami ribas galite susidurti su pasipriešinimu arba bandymais manipuliuoti. Tad svarbu tvirtai laikytis savo pozicijos ir pirmenybę teikti savo gerovei, o nepavykstant santykyje ribų išsaugoti, svarbu išdrįsti kreiptis pagalbos į aplinkoje esančius žmones arba specialistus.

Narcisistinio asmenybės sutrikimo priežastys

Kaip ir daugelių asmenybės sutrikimų atveju, tiksli priežastis nėra žinoma. Sakoma, kad tai įvairių veiksnių mišinys, paprastai prasidedantis jaunystėje, suaugus ir būdingas dažniau vyrams nei moterims. Kai kurie tyrimai rodo genetinį polinkį į narcisistinius bruožus. Tačiau labiausiai pripažįstami rizikos veiksniai yra specifinės ankstyvosios vaikystės patirtys. Tai gali būti per aukštas tėvų vertinimas, perdėtas gyrimas, patirtos traumos ar prievarta. Žema savigarba ir streso valdymo problemos taip pat gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo.

Ekspertai iki šiol tiksliai nežino, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia narcisistinis asmenybės sutrikimas. Pastebėta, kad jį turintiems žmonėms dažnai būdingi subtilūs smegenų struktūros skirtumai, tačiau ekspertai nėra tikri, ar jie yra priežastis, lemianti šį sutrikimą, ar kaip tik šie skirtumai smegenyse atsiranda dėl jo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad viena iš priežasčių - genetika, tačiau taip pat įtaką daro vaikystės patirtys, traumos, auklėjimo stilius. Pastebima, kad pernelyg didelis vaikų lepinimas ir per didelis globėjiškumas gali lemti tai, kad vaikas užaugęs tikisi ir reikalauja tokio paties elgesio, kokį gavo iš tėvų ar juos atstojusių žmonių. Tai taip pat gali trukdyti vaikui išmokti reguliuoti savo jausmus ir emocijas, sugebėti jas kontroliuoti, kai reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi.

Tyrimai rodo, kad kultūra, kurioje žmogus užaugo, taip pat turi įtakos narcisistinio asmenybės sutrikimo išsivystymo rizikai. Ji didesnė tose šalyse, kuriose labiau skatinamas individualizmas ir asmeninė nepriklausomybė, o žmonės, užaugę kultūrose, kuriose skatinamas bendruomeniškumas ir kolektyvinis veikimas, į į šį sutrikimą linkę rečiau.

Kaip sau padėti?

Psichoterapija gali padėti ugdyti konkrečius įgūdžius ir strategijas, kurios gali padėti jiems pakeisti jų santykį su kitais ir savimi. Tiesa, įprastai šios asmenybės pagalbos nesikreipia arba kreipiasi tik patyrę dideles krizes asmeniniame gyvenime, pavyzdžiui, skyrybas. Gydymas tampa sudėtingas ir tuomet, kai narcizai nepripažįsta turintys psichologinių problemų.

Ekspertai pabrėžia: narcisistinis asmenybės sutrikimas nėra trūkumas ar charakterio yda - tai yra psichikos sveikatos sutrikimas. Jei patys juo sergate, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte sau ir sveiku būdu sustiprintumėte savo ryšius su kitais žmonėmis. Gali būti sunku tai priimti ar pripažinti, tačiau ši būklė gali rimtai pakenkti santykiams ir sutrikdyti jūsų gyvenimą. Neturėtumėte jos ignoruoti ar vengti realybės.

Pagalba artimiesiems

Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės gali nepastebėti jo požymių ir simptomų. Dažnai šeima, draugai ar artimieji gali pirmieji įtarti, kad žmogus patiria šį sutrikimą. Jei pažįstate žmogų, patiriantį šį sutrikimą, galite pabandyti jam padėti pasirūpinti savimi, tačiau kartais geriausia, ką galite padaryti, tai nustatyti ribas ir neįsitraukti. Atminkite, kad negalite priversti narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus pasikeisti. Jis turi pats to norėti.

Jei įtariate, kad jums artimas žmogus turi šį sutrikimą, turėtumėte nepamiršti toliau išvardytų dalykų:

• Negalite pakeisti narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus. Vienintelis asmuo, galintis pakeisti jų elgesį, yra jie patys. Nors galite jaustis nusivylę dėl mylimo žmogaus nenoro keistis, atminkite, kad tai - ne jūsų kaltė. Galite paskatinti juos gauti pagalbą, tačiau, kad jis būtų veiksmingas, jie patys turi to norėti.
• Išlikite ramūs ir nepriimkite visko asmeniškai. Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės gali bandyti sukelti priešiškumą ar apkaltinti jus dėl jūsų reakcijos į jų elgesį. Nepriimkite to asmeniškai ir neatsakykite tuo pačiu.
• Neignoruokite įspėjamųjų ženklų. Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės turi didesnę riziką nusižudyti. Jei įtariate, kad juo sergantis artimas žmogus svarsto galimybę sau pakenkti, pasikalbėkite su juo tiesiogiai ir nedelsdami kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus.

Kur kreiptis pagalbos?

Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:

• Psichologinė pagalba telefonu
• Psichologinė pagalba internetu
• Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
• Nemokama psichologinė pagalba visą parą - Pagalbos moterims linija

tags: #narcistinis #asmenybes #sutrikimas