Europos advokatų elgesio kodekso taikymas

Teisinių paslaugų sektoriuje bendravimas su klientais yra profesinės veiklos pagrindas, todėl žmogiškųjų vertybių laikymasis, vidinė kultūra ir elgesio standartai čia yra neatsiejami. Ypatingą dėmesį į tai turėtų atkreipti advokatai, kuriems taikomi ne tik bendrieji elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir profesinės etikos taisyklėse.

Advokato vaidmuo ir profesinė etika

Europoje esminis vaidmuo teisinių paslaugų srityje tenka tam tikros kategorijos teisininkams - advokatams. Advokatų vaidmuo visuomenės gyvenime yra labai svarbus, todėl jie turi suprasti savo santykius su teisine sistema. Tinkamai taikomos profesinės etikos taisyklės padeda apibrėžti šiuos santykius.

Advokatų veikla yra labai plati, tačiau pagrindinė jų veikla - atstovauti klientų interesams teismuose. CPK 50 straipsnis nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme, įskaitant civilinį procesą, gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatai yra teisės specialistai, padedantys asmenims įgyvendinti savo teises civilinėse bylose ir atstovauti jų interesams teismuose. Subjektai apima visus fizinius (konkrečius asmenis) ir juridinius (įmones, įstaigas, organizacijas) asmenis. Labai svarbu, kad tarp atstovaujamojo ir atstovo susiklostytų pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Bendradarbiaudami su klientais, advokatai turi būti mandagūs, taktiški ir laikytis teisinės etikos normų. Konfidencialumas (klientų informacijos slaptumas) yra pagrindinis advokatų veiklos principas. Atstovaudami savo kliento interesams, advokatai įgyvendina teisinės gynybos principą. Šis darbas reikalauja greito mąstymo, geros iškalbos, teisinių procedūrų ir taisyklių išmanymo.

Kita advokatų funkcija - konsultuoti klientus įstatymais nustatytų teisių ir pareigų, bylos kėlimo ir sėkmingo ginčo išsprendimo klausimais. Advokatai pataria klientams dėl oficialių dokumentų, tokių kaip kontraktai ir sutartys, sudarymo. Kadangi beveik visiems procesiniams dokumentams surašyti taikomi tam tikri reikalavimai, paprastam žmogui sunku susiorientuoti tokioje gausybėje reikalavimų. Todėl advokatai gali padėti inicijuoti civilinį procesą ir jį tinkamai vesti. Jie analizuoja užbaigtų bylų rezultatus, nagrinėja vienų ar kitų įstatymų taikymo aplinkybes. Analizuodami bylas, advokatai naudojasi teisinėmis bibliotekomis ir kompiuterizuotomis programinėmis priemonėmis, kurios leidžia automatiškai atlikti teisinės literatūros paiešką ir sudaryti tipinius teisinius raštus. Advokatai, turintys privačias įstaigas, taip pat atlieka administracinį darbą.

Kiekvienoje Europos šalyje advokatų veikla turi savų ypatybių, sąlygotų skirtingų tradicijų ir atspindinčių valstybės teisinės sistemos istorinę raidą. Paprastai advokatai sudaro atskirą profesinę kategoriją, turinčią tam tikras išskirtines teises teisinių paslaugų srityje, ypač atstovavimo teismuose. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Graikijoje, ne tik atstovauti teismuose, bet ir kitas teisines paslaugas formaliai gali teikti tik advokatai. Tuo tarpu kitose šalyse teisinių paslaugų sritis yra labiau liberalizuota. Pavyzdžiui, Suomijoje atstovauti visuose teismuose gali ne tik advokatai. Kai kuriose Europos šalyse advokatai išlaiko specifinį atskiros gildijos statusą, o tai reiškia, kad ne kiekvienas teisininkas gali praktikuoti kaip advokatas. Paprastai advokato teisės ir vardas įgyjami ne tik sėkmingai baigus teisės studijas, bet ir atlikus praktiką bei išlaikius papildomus egzaminus. Advokatai dažniausiai praktikuoja kaip nepriklausomi asmenys, kurie gali asocijuoti savo veiklą su kitais partneriais. Tačiau advokatų bendros veiklos formos daugelyje šalių yra ribojamos, ypač kompanijų, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės teisės subjektai, steigimo prasme. Faktiškai visose Europos valstybėse šalia advokatų tam tikras teisines paslaugas teikia ir kiti asmenys, dažnai net neturintys teisinio išsilavinimo, tačiau jų veikla paprastai yra apribota tik specialiomis sritimis. Dažniausiai jie negali arba gali tik tam tikrais atvejais atstovauti savo klientų teismuose.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

Vienas iš svarbiausių dalykų, skiriančių vieną profesiją nuo kitos, yra pačių tos profesijos narių sukurtas ir įgyvendinamas profesinio elgesio kodeksas. Daugelio užsienio šalių teisininkai jau seniai vadovaujasi etikos arba profesinio elgesio kodeksais dėl kelių priežasčių. Visų pirma, aiškus etikos kodeksas kelia teisininko profesijos vertę, didina klientų pasitikėjimą ir stiprina teisininkų nepriklausomybę. Antra, teisininkai, kurdami etikos kodeksus ir vadovaudamiesi jais, mažina valdžios kontrolės būtinybę ir saugo savo nepriklausomybę. Trečia, dėl užsienio šalyse galiojančių etikos kodeksų užsienio klientai, verslininkai ir teisininkai tikisi, kad Lietuvos teisininkai taip pat vadovaujasi panašiu kodeksu, o jo nesant užsieniečiams gali atsirasti kliūčių imantis verslo ar kreipiantis teisinės konsultacijos Lietuvoje. Šias priežastis sustiprina ir profesijos reikalavimai bei finansinė nauda.

Ne visada lengva apibrėžti, koks elgesys yra tinkamas, juo labiau, kad daugelyje šalių jis suprantamas skirtingai. Pavyzdžiui, Europoje dažna praktika, kai vienos šalies advokatas, nesant kitos šalies atstovo, konsultuojasi su teisėju dėl bylos. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai dažniausiai draudžiama. Akivaizdu, kad teisininkų profesinės etikos kodeksas turi atsižvelgti į kiekvienos teisinės srities teisininkų veiklos ypatybes. Advokatų profesinės etikos kodekso projekte buvo bandoma kompaktiškai susisteminti ir kodifikuoti visų šalies teisininkų etikos pagrindines nuostatas. Bendras visų specialybių teisininkų etikos kodeksas veiksmingiau harmonizuotų ir suderintų kiekvienam teisininkui reikšmingas etikos nuostatas. Tokiu kodeksu teisininkui būtų patogiau naudotis praktiškai. Atskirų specialybių teisininkų etikos taisyklių rinkiniai tik nepagrįstai susmulkintų bendruosius ir nedalomus visoms pagrindinėms teisininkų institucijoms būdingus principus.

Anksčiau tik advokatai turėjo teisinės sistemos darbuotojų grupių etikos kodeksą. Toks advokatų, dažniausiai atstovaujančių klientų interesams ginčuose su valstybe, išsiskyrimas, palyginti su prokurorais, kurie, kaip valstybės pareigūnai, buvo nuo jos priklausomi, buvo labai naudingas. Advokatai, turėdami savo etikos kodeksą ir jį įgyvendindami, tapo labiau nepriklausomi, pakilo jų prestižas. Dabartinėje Lietuvoje prokurorai atstovauja pavieniams asmenims ir bendrovėms, todėl jiems, kaip ir advokatams, reikia vadovautis etikos kodeksu. Reikia įvertinti specialius kiekvienos srities darbuotojų santykius ir pareigas, taip pat etikos kodeksus derinti su skirtingais teisinės sistemos grupių poreikiais. Pavyzdžiui, prokuroro, sužinojusio faktą, padėsiantį įrodyti kaltinamojo nekaltumą, pareiga visiškai skirtinga nei advokato, išsiaiškinusio, kad jo klientas yra tikrai kaltas. Teisėjams ar kitiems valstybės tarnautojams gali būti uždrausta dalyvauti politikoje, tačiau toks ribojimas advokatams netiktų.

Nors daugelio šalių tam tikros etikos taisyklės įvairuoja dėl teisininko profesinės veiklos sričių arba keistinos dėl visuomeninių pokyčių, yra bendrieji principai, kuriais grindžiama teisinė etika. Daugelis teisininko pareigų nurodyta Profesinio elgesio taisyklėse, materialinėje ir profesinėje teisėje. Advokatas taip pat vadovaujasi asmeniniu sąmoningumu ir savo teisinės srities kolegų pritarimu. Jis turi siekti aukščiausio profesinio meistriškumo, tobulinti teisę ir savo pavyzdžiu reikšti darbavimosi visuomenei idealus.

Advokato, kaip kliento atstovo, teisinės sistemos elemento ir piliečio, pareigos dažniausiai yra suderinamos. Kai oponuojanti šalis gerai atstovaujama, advokatas gali uoliai atstovauti savo klientui ir ginti jo interesus, ir kartu siekti teisingumo. Taip pat jis gali būti tikras, jog kliento informacijos saugojimas atitinka visuomenės interesus, ir žmonės, žinodami, kad jų teisiniai įpareigojimai tvarkomi konfidencialiai, bus labiau linkę naudotis teisinėmis paslaugomis. Tačiau teisinėje praktikoje pasitaiko, kad advokato pareigos viena kitai prieštarauja. Dažniausiai sudėtingų etikos problemų kyla dėl konflikto tarp jo pareigos klientui ar teisinei sistemai ir paties advokato kaip sąžiningo asmens, siekiančio likti teisingu ir kartu užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, interesų. Advokatai ne visada atstovauja sąžiningų klientų interesus. Tačiau advokato, kaip kliento atstovo, negalima tapatinti su pačiu klientu. Jis gali turėti savo poziciją konkrečiu klausimu, tačiau etiniais sumetimais advokatas negali veikti priešingai savo atstovaujamojo interesams. Profesinio elgesio taisyklės numato tokių konfliktų sprendimo būdus. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, gali atsirasti daug sudėtingų profesinio diskretiškumo klausimų.

Taip pat skaitykite: Viduramžių visuomenės bruožai

Pagrindiniai Europos advokatų elgesio kodekso principai

Europos advokatų elgesio kodeksas apima įvairius aspektus, reglamentuojančius advokato veiklą ir santykius su klientais, kolegomis bei teismų sistema. Štai keletas pagrindinių principų ir nuostatų:

  • Lojalumas klientui: Advokatas privalo užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Tai reiškia, kad advokatas turi ginti kliento interesus, laikydamasis įstatymų ir profesinės etikos reikalavimų.
  • Konfidencialumas: Advokatui draudžiama panaudoti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją savo ar kito asmens interesais neteisėtu būdu. Tai yra viena iš svarbiausių advokato pareigų, užtikrinanti kliento pasitikėjimą ir atvirumą. Advokatas privalo garantuoti, kad kliento suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis.
  • Interesų konfliktas: Advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu ir (ar) interesais tuo pačiu klausimu ar dėl teisinių santykių, jeigu tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.
  • Atsisakymas priimti pavedimą: Asmens teisė pasirinkti advokatą neriboja advokato teisės atsisakyti priimti pavedimą nurodant svarbias priežastis. Advokatas privalo atsisakyti priimti kliento pavedimą, kai tai būtina vykdant teisės aktų ar šio kodekso reikalavimus, taip pat kai pavedimo priėmimas prieštarauja advokato sutartiniams įsipareigojimams kitam advokatui arba juridiniam asmeniui, įsteigtam advokatų veiklai vykdyti. Advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių.
  • Sąžiningumas ir pagrįstumas: Advokatui draudžiama skatinti nepagrįstus teisminius ginčus. Kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, advokatas privalo apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti.
  • Finansiniai klausimai: Advokatas privalo visas laikinai saugomas, bet kitiems asmenims priklausančias lėšas tvarkyti, valdyti ir jomis disponuoti tik teisės aktų ir Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka bei su tokiais asmenimis sutartomis sąlygomis. Advokatui draudžiama priimti klientui ar kitam asmeniui priklausančias lėšas be teisinio pagrindo.
  • Santykiai su kolegomis: Kai advokatas priima pavedimą ir sužino, kad analogišką pavedimą vykdo kitas advokatas, jis privalo apie tai pranešti kolegai, išskyrus atvejus, kai dėl kolegos veiksmų ar neveikimo nepavyksta to padaryti per protingą laiką arba kai klientas prašo to nedaryti. Kai advokatas priima pavedimą atstovauti klientui prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, advokatas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai, kolegai ir, kai tai nekenkia kliento interesams, pasiūlyti kolegai ginčą baigti taikos sutartimi. Tarpusavio ginčą advokatai privalo pirmiausia stengtis išspręsti abipusiu sutarimu.
  • Pareigos advokatūrai: Advokatas, būdamas Lietuvos advokatūros organų, komisijų ar komitetų nariu, privalo dalyvauti jų darbe, posėdžiuose, konferencijose, susirinkimuose ir kituose renginiuose. Advokatas privalo vykdyti Lietuvos advokatūros, jos organų sprendimus ir nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti.

Advokato padėjėjų praktika

Advokato padėjėjo praktikos vadovas privalo realiai ir veiksmingai vadovauti padėjėjo praktikai.

Trečiųjų šalių teisininkų veikla Lietuvoje

Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos.

Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:

  • Apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios.
  • Laikytis Įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių.
  • Mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas privalomas įmokas.

Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytų nuobaudų, trečiosios šalies teisininkui taikoma nuobauda - trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos vyrams: kainos

Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje.

Advokato veiklos principai

Advokatų veiklos principai įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje. Teisininko profesijai būdinga savivalda. Nors savivalda būdinga ir kitoms profesijoms, advokato profesija unikali, nes glaudžiai susijusi su valdžios ir įstatymų vykdymu. Šis ryšys pasireiškia tuo, kad didžiausi teisinės profesijos įgaliojimai suteikti teismams. Kai advokatų veikla atitinka nustatytus profesinius reikalavimus, mažiau galimybių valdžiai ją reguliuoti. Be to, savivalda taip pat padeda advokatams likti nepriklausomiems nuo valdžios. Sąlygiška advokato autonomija suteikia atitinkamų savivaldos įsipareigojimų. Advokatai turi užtikrinti, kad jų savivalda yra visuomenės labui, o konkrečiau - atlikti atstovavimo funkciją tų asmenų atžvilgiu, kuriems to labiausiai reikia. Visi advokatai atsako už Advokatų profesinės etikos taisyklių laikymąsi, privalo padėti vieni kitiems jų laikytis. Šių taisyklių pažeidimas kompromituoja jų nepriklausomybę ir pažeidžia visuomenės, kuriai jie darbuojasi, interesus. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Visi Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra, kurios buveinė yra Vilniuje. Lietuvos advokatūra finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių ir tai irgi parodo jos savarankiškumą nuo valstybinės valdžios. Lietuvos advokatūra koordinuoja advokatų veiklą, atstovauja advokatų interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja advokatų veiklą bei atlieka daug kitų funkcijų. Advokatų taryba kaip Lietuvos advokatūros valdymo organas priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui, už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas.

Advokato reklamos ribojimai

Lietuvos advokatūros įstatymo 42 straipsnyje numatytas draudimas advokatui tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą. Gaunamų skundų dėl advokatų profesinės veiklos bei elgesio turinys rodo, kad ne visi advokatai laikosi Advokatūros įstatymo ir nevienodai taiko Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus. Advokatų taryba pastaruoju metu vis dažniau gauna pranešimus, kuriuose reiškiamas pareiškėjų nepasitenkinimas kai kurių advokatų veiksmais, kuomet yra įkyriai siūlomos konkretaus advokato ar advokatų kontoros paslaugos, siunčiant raštus, lankantis teisminėse ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse institucijose, susitinkant su kitų advokatų klientais. Tokiuose raštuose, apsilankymų ar susitikimų metu pabrėžiamas vienų advokatų pranašumas prieš kitus, siūloma teikti teisinę pagalbą už mažesnį honorarą, negu tas, dėl kurio kitas advokatas yra susitaręs su tuo klientu, tai nurodant kaip privalumą. Advokatų taryba nusprendė, jog savo veikloje jie privalo laikytis advokato profesijai keliamų reikalavimų. Informacija apie advokato paslaugas, jų reklamavimą - tai aktyvūs klientų paieškos būdai. Todėl advokato reklamos formos ir būdai yra glaudžiai susiję su jo profesinės etikos garbės ir orumo klausimais, sąžininga ar nesąžininga konkurencija, tikrąja kvalifikacija ir kitkuo.

tags: #europos #advokatu #elgesio #kodekso #galiojimas