Įvadas
Agresija, kaip reiškinys, yra giliai įsišaknijusi žmogaus elgesyje ir pasireiškia įvairiose formose - nuo fizinio smurto iki psichologinės agresijos. Šis straipsnis nagrinėja agresijos priežastis, jos pasireiškimus artimoje aplinkoje, ypač tarp sutuoktinių, ir pateikia įžvalgų apie tai, kaip smurtas gimdo smurtą. Taip pat aptariami galimi sprendimo būdai ir prevencinės priemonės, siekiant sumažinti agresijos paplitimą visuomenėje.
Agresijos Apibrėžimas ir Formos
Smurtas yra sąmoningas savo pranašumo taikymas turint tikslą fiziškai sužeisti, psichologiškai įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti kitą asmenį. Agresija gali būti dvejopa:
- Karštas smurtas: Pasireiškia konflikto metu, kai emocijos užvaldo ir veiksmai tampa impulsyvūs.
- Šaltas smurtas: Pasireiškia kitu sutuoktinių bendravimo metu, kai agresija yra apgalvota ir naudojama siekiant kontroliuoti ar manipuliuoti kitu asmeniu.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Ši problema yra plačiai paplitusi ir kasdien paveikia milijonus žmonių įvairiose pasaulio šalyse.Šio smurto poveikis siekia ne tik fizinius sužalojimus, bet ir gilius psichologinius bei emocinius padarinius, kurie ilgai lieka net po smurto pasibaigimo. Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą fizinio smurto, seksualinės prievartos arba persekiojimo formą.
Fizinis smurtas
Tai smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Tai gali būti smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti fizinio poveikio veiksmai, kurie daro žalą. Fizinio smurto formą pasirenka tas sutuoktinis, kuris yra fiziškai stipresnis.
Seksualinis smurtas
Kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Persekiojimas
Tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos. Persekiojimas apima pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net ir gavus aiškų atsisakymą.
Psichologinė agresija
Tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus. Psichologinė agresija gali apimti nuolatinį kritikavimą, gėdinimą, manipuliaciją ir grasinimus.
Smurtas Artimoje Aplinkoje: Priežastys ir Raida
Santuokos pradžioje tarp sutuoktinių vyrauja Meilė ir Pagarba. Antrais - ketvirtais bendro gyvenimo metais Meilė ir Pagarba tarp sutuoktinių pradeda nykti. Jos vietoje pradeda augti Panieka ir Neapykanta. Kol Panieka yra nedidelė smurtas paprastai nepasireiškia. Kuo ilgiau pora gyvena kartu, tuo dažniau jie konfliktuoja. Konflikto metu abu siekia įrodyti „savo teisybę“ ir pasiekti viršenybę prieš antrą pusę. Jei nepavyksta įrodyti geruoju, sutuoktiniai vienas prieš kitą pradeda smurto veiksmus.
Smurtas dar labiau sužeidžia, įžeidžia ir atstumia vieną nuo kito. Sutuoktiniai papuola į uždarą ir save maitinantį Smurto ratą: Jis mane - aš jį - jis mane - aš jį. Nepasitenkinimas vienas kitu, panieka kitai pusei auga ir, vidutiniškai per 13 metų apie 10 tūkst.
Smurto Statistika ir Tyrimai
Šeima ir partnerystė yra kovos laikas, kurį feministės dažnai vertina, kaip vietą, kurioje moterys kenčia nuo vyrų smurto. Tačiau statistika atskleidžia, kad tai yra ir ta vieta, kurioje moterys greičiausiai bus smurtautojos. Moterys smurtauja ne tik reaguodamos į vyrų agresiją. Jos savo smurtą nukreipia į vaikus, vyresniuosius, moteriškos lyties giminaites, savo partnerius ir/ar vyrus. JAV sociologai M. Strausas ir R. Gellesas iš „New Hampshire Universiteto” Šeimos tyrimų laboratorijos beveik 40 metų (nuo 1975 m.) tyrinėjo smurtą artimoje aplinkoje ir nustatė, kad moterys, konfliktuodamos su vyrais, dažnai būna agresorės. Atsakymai į klausimą „Kas pirmas sudavė?“ pasiskirstė maždaug vienodai tarp vyrų ir moterų. Vyrai taip pat sudaro apie 30 proc.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
Patricija Pearson savo knygoje „Kada ji buvo bloga: smurtaujančios moterys ir jų nekaltumo mitas“ (1997 m.) atskleidė tamsiąją moters pusę. Na, o lesbiečių ir gėjų tyrimas atskleidė, kad per bendrą gyvenimą 44 proc. lesbiečių patyrė partnerės smurtą. Tuo tarpu tokį smurtą patyrė tik 26 proc.
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, o moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai. Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką. Šie faktoriai dažnai yra susiję ir su kitomis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurios gali skatinti smurtą artimoje aplinkoje.
Naujos Smurto Erdvės
Šiuolaikiniame pasaulyje atsirado naujos bendravimo erdvės, kuriose taip pat pasireiškia smurtas: radijas, TV, socialiniai tinklai ir pan. Šios erdvės ypatingos tuo, kad yra bendraujama per nuotolį - nėra tiesioginio fizinio kontakto. Tai suteikia drąsos smurtautojui ir jis/ji bendravimo metu gali „atskleisti“ tikrąjį savo Aš. Tiksliau kalbant - tikrąjį savo Menkavertiškumo jausmą.
Smurtautojas, jausdamasis menkavertis, siekia surasti ką nors tokio, iš ko gali pasijuokti, pasityčioti ir taip pažeminti kitą. Taip jis/ji tikisi, kad pažemindamas kitą, pakels savo savivertę ir bus visų gerbiamas. Tačiau įvyksta priešingai - tokio smurtautojo žmonės pradeda šalintis. O kai smurtautojas „palieka vienas“, pasijaučia dar labiau Atstumtas, Nereikalingas, Menkavertis. Nesuprasdamas šio mechanizmo smurtautojas dar labiau pradeda tyčiotis iš kitų ir dar labiau yra atstumiamas, paliekamas. Smurtautojo „širdyje“ auga pyktis ir jis/ji imasi dar žiauresnio smurto. Smurtas gimdo smurtą. Televizija tampa viena iš įtakingiausiu poveikio žmogui kanalų. TV žiūri šimtatūkstantinė auditorija. Ypatingai gerai savo kėslams šį kanalą naudoja mūsų rytinis kaimynas. Na, o mes irgi neatsiliekame.
Viešas Apjuodinimas kaip Smurto Forma
Ypatinga smurto forma - viešas apjuodinimas. Š.m. vasario 9 dienos TV laidoje „Valanda su Rūta“ Oksana papasakojo apie smurtą, kuris vyko tarp jos ir vyro. Smurtas gimdo smurtą. Oksanos atvejo analizės išvada - Oksana Psichologiniu smurtu įžeidė vyrą, o jos vyras atsakė jai Fiziniu smurtu. Tada Oksana ypatingai stipria Psichologinio smurto forma apjuodino vyrą.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
Pagal Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą „Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“. Smurtaudama prieš savo vyrą Oksana, panaudojo psichinį poveikį dėl kurio Oksanos vyras patirs neturtinę žalą. Ar Oksana bus patraukta atsakomybėn? Ir fizinis ir psichologinis smurtas kenkia, žaloja žmogų.
Pasekmės ir Žala
Ir fizinis ir psichologinis smurtas kenkia, žaloja žmogų. Tūkstančiai mūsų tėvų ir protėvių sudėjo galvas, kad mes turėtume Laisvę. Per 2017 metus Lietuvoje yra gauta apie 48 tūkst. pranešimų ir užregistruota apie11 tūkst. nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Kur einame? Į susinaikinimą! Smurtas gimdo smurtą.
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas. Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę.
Kova su Smurtu: Būdai ir Priemonės
Kaip siekiame panaikinti smurtą artimoje aplinkoje? Ogi panaudodami smurtą. Žmona smurtauja prieš vyrą. Romėnai ant kardo ašmenų buvo išsigraviravę „Kardą pakėlęs, nuo kardo ir mirsi“. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad su smurtu galima pagimdyti tik smurtą. O nuo smurto nukentėsi ir pats. Smurtas gimdo smurtą. Kol kas kovojame su Pasekmėmis. Kova su Pasekmėmis niekada nesibaigs, nes Pasekmes sukelia Priežastys. Smurtas tarp sutuoktinių - nepageidaujama pasekmė.
Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.
Socialiniai ir Istoriniai Aspektai
Monogaminė šeima atsirado maždaug prieš 6000 metų. Per visą šį laiką Žmona ir Vyras buvo „laikomi“ šeimoje diegiant Paklusimo modelį (kai Vyras yra skelbiamas šeimos galva, o Žmona jam turi paklusti). 1948 m. Vakarų šalims pasirašius Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją, pirmą kartą pasaulyje Moteris tapo lygi Vyrui (tose šalyse, kurios pasirašė deklaraciją). Per tuos 70 metų Moters vaidmuo šeimoje smarkiai pasikeitė. Jai nebereikia auginti po 8-12 vaikų ir visą gyvenimą praleisti namuose. Šiuolaikinė šeima augina 1,2 vaiko. Žmonai atsirado laiko mokytis, įgyti kvalifikaciją ir eiti į darbą. Uždirbdama, ji ugdo savarankiškumo gebėjimus ir jau gali pati pasirūpinti savimi. Ji ne tik gali pasirūpinti savimi, bet taip pat turi lygias teises priimti sprendimus šeimoje.
Problemų Sprendimo Būdai
Taigi, Problema - nepakankami sutuoktinių gebėjimai bendrauti, kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus taikiu būdu. Smurtas gimdo smurtą. Paprastai - apsimokysite pagal Sutuoktinių parengimo laimingai santuokai programą Stipri Šeima. Išmokti spręsti konfliktus Abipusio laimėjimo būdu galite seminare poroms Nr. Lygiaverčio, pastiprinančio bendravimo galite išmokti dalyvaudami Sutuoktinių parengimo laimingai santuokai programoje Stipri šeimą.
Hormonų Įtaka Moterų Elgesiui
Kaip informuoja DELFI.ee, buvo atlikti tyrimai, kaip menstruacijų ciklo simptomai veikia moterų aktyvumą ir darbingumą. Rezultatai nepradžiugino: 50 - 80 proc. moterų pasaulyje patiria priešmenstruacinį sindromą (pms). Medicinos darbuose aprašyta apie 150 pms simptomų. Dažniausi šie: padidėjęs svoris, skausmai juosmens ir dubens srityje, pilvo pūtimas, pykinimas, padidėjęs krūtų jautrumas, nemiga, mieguistumas, nuovargis, neadekvatus elgesys, verksmingumas, nuotaikų kaita. Dalis moterų iš anksto bijo kritinių dienų, todėl pasidaro dar dirglesnės, uždaresnės. 33 proc. ūmaus apendicito atvejų būna paskutinėmis menstruacijų ciklo dienomis. 27 proc. moterų pms laikotarpiu vartoja raminamuosius preparatus, o tai ilgalaikėje perspektyvoje turi neigiamų padarinių sveikatai. Dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros tam tikras moterų procentas 3 - 10 dienų vargiai kontroliuoja savo elgesį, o kai kurios patiria stiprią agresiją ar asteniją. Panašūs elgesio pasikeitimai pastebimi po gimdymo, nustojus maitinti krūtimi ir prasidėjus klimaksui. To priežastis - pasikeitusi hormonų - prolaktino, progesterono ir estrogeno pusiausvyra. Kraujyje sumažėja cukraus, organizme sulaikomas natris ir druska.
Hormonai ir Jų Funkcijos
Norint geriau suprasti moteris, toliau bus aptariami trys minėti hormonai.
- Progesteronas: Nėštumo hormonas. Jį gamina geltonieji kūneliai (geležis, susidaranti kiaušidėse, kai kiaušialąstė išeina iš folikulo). Jei nepastojama, praėjus 12 - 14 dienų prasideda menstruacijos. Hormonas veikia nervų sistemą, ruošia organizmą nėštumui ir gimdymui, stimuliuoja riebalų ant veido odos išskyrimą, veikia vandens, mineralų ir angliavandenių apykaitą, skatina depresiją.
- Prolaktinas: Medikai vadina dirglumo hormonu. Jį gamina hipofizė, arba posmegeninė liauka. Prolaktinas atsakingas už pieno liaukų augimą, vystymąsi, už pieno gaminimą moters organizme. Prolaktinas reguliuoja vandens ir druskų apykaitą organizme. Hormonas tiesiogiai susijęs su stresu ir su miegu, fiziniu krūviu ir lytiniu aktu.
- Estrogenai: Nedideliais kiekiais gamina nuo embriono stadijos iki paauglystės, vėliau estrogeną gamina kiaušidės. Kai į kraują ima patekti daugiau estrogenų, vystosi moteriški lytiniai organai.
Apibendrintai galima teigti, jog sutrikus hormonų pusiausvyrai organizme pasikeičia moters elgesys, pusiausvyra, keičiasi išvaizda ir seksualinis potraukis.
Laboratoriniai Tyrimai Ankstyvai Diagnostikai
Jei periodiškai atliekamų bendrųjų tyrimų rezultatai yra geri ir žmogus neturi sveikatos nusiskundimų, šeimos gydytoja Elena Šopytė ramina - viskas greičiausiai ir yra gerai. Visgi, kai kurias ligas labai sunku pastebėti joms dar nepažengus, tačiau laboratorinės galimybės leidžia atlikti įvairius papildomus tyrimus, kurie pavojų keliančias ligas padėtų diagnozuoti anksčiau.
Kraujo Tyrimai
- Bendras kraujo vaizdas (BKV): Tai paprasčiausias tyrimas, parodantis bendrą organizmo būklę ir galintis padėti anksti pastebėti tokias ligas, kaip lėtinės infekcijos, mažakraujystė, kai kurie krešumo sutrikimai, alergijos. Tačiau šio tyrimo rezultatų rodikliai kai kurių sunkių ligų metu gali būti įprasti, dėl to ties juo nereikėtų sustoti.
- Gliukozės tyrimas: Gliukozė serume.
- Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c): Glikozilintas hemoglobinas.
- Gliukozės koncentracijos nustatymas: Gliukozės koncentracijos nustatymas po 1 valandos.
- Gliukozės toleravimo mėginys: Gliukozės toleravimo mėginys po 2 val.
Hormonų Tyrimai
- Estradiolis (E2): Estradiolis.
- Progesteronas (PRG): Progesteronas.
- Prolaktinas (PRL): Prolaktinas.
- Liuteinizuojantis hormonas (LH): Liuteinizuojantis hormonas.
- Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): Folikulus stimuliuojantis hormonas.
- Testosteronas (TESTO): Testosteronas.
Lytinių Organų Tyrimai
- Moters lyties organų išskyrų mikroskopinis tyrimas: Moters lyties organų išskyrų mikr.
- Vyro lyties organų išskyrų mikroskopinis tyrimas: Vyro lyties organų išskyrų mikr.
Infekcijų Tyrimai
- Antikūnai IgM prieš Erkinio encefalito virusą: Antikūnai IgM prieš Erkinio encefalito virusą.
- Antikūnai IgG prieš Erkinio encefalito virusą: Antikūnai IgG prieš Erkinio encefalito virusą.
- IgG antikūnai prieš Borellia spp. (Laimo boreliozė): IgG antikūnai prieš Borellia spp. (Laimo boreliozė).
- IgM antikūnai prieš Borellia spp.: IgM antikūnai prieš Borellia spp.
Kiti Tyrimai
- Jautrumo vaistams nustatymas: Jautrumo vaistams nust. diskų difuzijos m. (6 diskai).
- Lytiškai plintančių sukėlėjų nustatymas PGR metodu: 4-ių lytiškai plintančių sukėlėjų (chlamydia trachomatis,neisseria gonorrhease, mycoplasma genitalium, trichomonos vaginalis) nustatymas PGR.
- Chlamydia trachomatis DNR (PGR metodu) šlapime: Chlamydia trachomatis DNR (PGR metodu) šlapime.
- Neisseria gonorrhoeae DNR (PGR metodu) šlapime: Neisseria gonorrhoeae DNR (PGR metodu) šlapime.