Nerimo Ženklai ir Požymiai: Kada Reikalinga Pagalba ir Kaip Ją Gauti

Nerimas - tai emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Jis gali būti naudingas, nes įspėja apie gresiantį pavojų, motyvuoja veikti ir padeda įveikti kliūtis. Tačiau per didelis ar ilgai trunkantis nerimas vargina, blogina gyvenimo kokybę ir gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus. Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos, net jei norima tik pasikonsultuoti. Tinkamai reaguojant į nerimą keliančius jausmus ir emocijas, galima užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo kokybe. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimus, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Atpažinti, kada nerimas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje, yra labai svarbu. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikalinga specialisto pagalba:

• Nuolatinis ir intensyvus nerimas: Jaučiamas nuolatinis nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
• Kasdienio gyvenimo sutrikimai: Nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai, pavyzdžiui, darbui, mokslams ar socialiniams santykiams.
• Fiziniai nerimo simptomai: Patiriami dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
• Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai: Savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai ir įtakoja kasdienes veiklas.
• Panikos priepuoliai arba specifinės baimės: Patiriami panikos priepuoliai arba jaučiamos specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
• Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę: Atsiranda depresijos požymių arba minčių apie savižudybę.

Jei pastebėjote bent keletą iš šių požymių, kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Jie padės tiksliau suprasti, kas vyksta, ir nustatyti veiksmingą gydymo planą.

Kaip Gauti Psichologinę Pagalbą?

Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:

• Emocinės paramos tarnybos: Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pasikalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
• Psichikos sveikatos centrai ir visuomenės sveikatos biurai: Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
• Gydytojas psichiatras: Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
• Medicinos psichologai: Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
• Psichoterapeutai: Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
• Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos: Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku.
• Dienos stacionaras ir medicininė reabilitacija: Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas). Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).

Nerimas Paaugliams

Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Šiuo metu paaugliai patiria emocinius šuolius, kraštutinumus ir didelį aplinkos poveikį.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Nerimo Priežastys Paaugliams

Nerimo priežastys paaugliams gali būti įvairios:

• Genetinis komponentas: Polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų.
• Skaudūs patyrimai: Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos ar kitos traumuojančios patirtys gali paveikti paauglio emocinę savijautą.
• Socialinis spaudimas: Paaugliai ypač jautriai reaguoja į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių ir socialinį spaudimą.
• Kūno pokyčiai: Paaugliai lygina save su bendraamžiais ir socialiniuose tinkluose matomais idealais, o neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą.
• Akademinis spaudimas: Paaugliai stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius, patiria konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas.
• Identiteto krizė: Paauglystėje formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės.
• Technologijos ir socialiniai tinklai: Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo.
• Atsiskyrimo nerimas: Perdėtas nerimavimas dėl artimųjų, neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų.
• Socialinis nerimas: Intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas.
• Panikos atakos: Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo.
• Generalizuotas nerimas: Tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.

Nerimo Simptomai Paaugliams

Nerimas paaugliams gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• Fiziniai simptomai: Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
• Akademiniai sunkumai: Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
• Emocinės reakcijos: Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
• Elgesio pokyčiai: Atsiranda elgesio pokyčių, tokių kaip vengimas, irzlumas, atsiribojimas ar agresyvumas.

Kaip Padėti Nerimaujančiam Paaugliui?

Yra keletas būdų, kaip padėti nerimaujančiam paaugliui:

• Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką: Svarbiausia parama paaugliams yra tėvai. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
• Bendrauti su mokytojais: Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
• Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą: Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
• Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis: Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
• Skatinti fizinį aktyvumą: Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus.
• Medikamentai: Gydytojas psichiatras gali skirti vaistus nuo nerimo (dažniausiai trumpam laikui) arba antidepresantus, kurie normalizuoja neuromediatorių veiklą ir pusiausvyrą.
• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra efektyvus metodas, padedantis pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Fizinis aktyvumas, vaizduotės įgalinimas, atsipalaidavimo technikų ir meditacijos praktikų mokymasis, ugdančių hobių atradimas, miego ir adekvataus darbo-poilsio režimo įsivedimas gali padėti kovoti su nerimu. Taip pat svarbu riboti glutamatą didinančias medžiagas ir priemones - socialinius tinklus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GAD)

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD) - tai ilgalaikė būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį, sunkiai kontroliuojamą nerimą dėl įvairių gyvenimo sričių: darbo, sveikatos, santykių ar ateities. Skirtingai nuo laikino streso, GAD nesibaigia, kai problema išsprendžiama - nerimas tęsiasi net be aiškios priežasties.

GAD Simptomai

GAD simptomai gali būti tiek emociniai, tiek fiziniai. Jie dažnai trukdo kasdienai, santykiams ir poilsiui. Dažniausi simptomai:

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

• Nuolatinis nerimas ar baimė be konkrečios priežasties.
• Įtampa kūne, padažnėjęs širdies plakimas.
• Sunkumas susikaupti, mintys nuolat „suka ratus“.
• Miego sutrikimai ir nuovargis.
• Nuolatinis jausmas, kad „kažkas negerai“.
• Dirglumas ar jautrumas garsams bei stresui.
• Raumenų įtampa.
• Pagausėjęs prakaitavimas.
• Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai.
• Džiūstanti burna.
• Prakaituojantys delnai.
• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas.
• Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai.
• Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų.
• Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti.

Jei šie simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites ir pradeda trukdyti tavo gyvenimui, tai gali būti ženklas, kad verta kreiptis pagalbos.

GAD Priežastys

Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys dažnai yra sudėtingos - jas lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Dažniausios priežastys:

• Ilgas stresas ar emocinis išsekimas.
• Vaikystės trauma ar nestabili aplinka.
• Tam tikros asmenybės savybės (pavyzdžiui, perfekcionizmas).
• Fizinės sveikatos sutrikimai.
• Per didelis kofeino ar stimuliuojančių medžiagų vartojimas.
• Nerimas taip pat gali išsivystyti po didelių gyvenimo pokyčių - net ir pozityvių, tokių kaip naujas darbas ar šeimos pokyčiai.
• Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
• Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinti kūdikio poreikiai ir t.t.
• Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.

GAD Rizikos Grupės

Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:

• Kiti psichikos sutrikimai: Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės.
• Lytis: Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai.
• Stresas: Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
• Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
• Somatiniai susirgimai: Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos.

GAD Eiga ir Diagnozavimas

Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje. Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu.

GAD Komplikacijos

Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.

Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas

GAD Gydymas

Gera žinia ta, kad GAD yra sėkmingai gydomas. Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų.

Medikamentinis Gydymas

Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai. Receptinių vaistų nuo nerimo vartojimas gali turėti įvairių trūkumų, įskaitant:

• Priklausomybės rizika
• Šalutinis poveikis
• Laikinas palengvėjimas
• Tolerancija
• Nutraukimo simptomai
• Pagrindinių problemų maskavimas
• Sąveika su kitais vaistais

Todėl, jei nėra išeities, receptinius vaistus nuo nerimo rekomenduojama vartoti trumpą laiką. Pabandykite pasitarti su savo gydytoju.

Psichoterapija

Vienas efektyviausių metodų yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda atpažinti mintis, kurios sukelia nerimą, ir išmokti jas keisti sveikesniais mąstymo modeliais. Psichoterapija taip pat padeda suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti. Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija. Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusiraminimo pratimai.

Generalizuoto Nerimo Sutrikimo Prevencija

Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:

• Fizinis aktyvumas.
• Pilnavertė ir subalansuota mityba.
• Kokybiškas poilsis.
• Joga ir meditacija.
• Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas.
• Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą.
• Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.

Kitos Nerimo Sutrikimų Formos

Be generalizuoto nerimo sutrikimo, yra ir kitų nerimo sutrikimų formų, kurios pasireiškia skirtingais simptomais ir reikalauja skirtingo gydymo.

Panikos Sutrikimas

Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingi dažniau nei kartą per savaitę pasikartojantys panikos priepuoliai - itin intensyvaus nerimo epozodai, kuriems būdingas stiprus fizinis ir emocinis diskomfortas, mintys, jog priepuolio metu žmogus praras kontrolę, nualps, išprotės ar net mirs. Panikos priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jei atsiranda tokių priepuolių baimė, jie kartojasi. Pavienis panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas.

Dėl baimės patirti panikos priepuolį žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų, tolimesnių kelionių). Gali išsivystyti agorafobija - baimė būti vietose, iš kurių, atrodo, būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą.

Dažniausiai pasireiškiantys fiziniai panikos priepuolio simptomai:

• Širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymasis“.
• Prakaitavimas.
• Drebėjimas ar virpėjimas.
• Oro trūkumo ar dusinimo jausmas.
• Springimo pojūtis.
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
• Pykinimas arba diskomfortas pilve.
• Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas.
• Karščio ir šalčio bangos.
• Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai.

Psichologiniai panikos priepuolių simptomai: kontrolės praradimo baimė/baimė išprotėti, mirties baimė, nerealumo jausmas.

Specifinės Fobijos

Intensyvi tam tikrų mažai pavojingų objektų ar situacijų (pvz., aukščio, vorų, skrydžių lėktuvu) baimė. Žmogus aktyviai vengia situacijų, kuriose gali susidurti su fobijos objektu. Simptomai išlieka ilgiau nei 6 mėnesius.

Dažniausiai pasireiškiančios specifinės fobijos:

• Aukščio baimė
• Uždarų, ankštų, siaurų patalpų baimė
• Gyvūnų ir vabzdžių baimė (šunų, vorų, bičių, gyvačių ir kt.)
• Lėktuvo skrydžių baimė
• Kraujo, injekcijų baimė

Socialinio Nerimo Sutrikimas

Socialinis nerimo sutrikimas - tai intensyvi, nuolatinė baimė būti neigiamai įvertintam, sugėdintam ar atstumtam socialinėse situacijose. Žmogus bijo, kad atrodys kvailai, pasakys ar padarys kažką ne taip, todėl socialinės situacijos tampa dideliu stresu. Žmogus vengia situacijų, kuriose gali būti dėmesio centre, susibūrimų, situacijų, kai tenka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, žmonių grupėje, eiti į pasimatymus.

Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas

Obsesinis-kompulsinis nerimo sutrikimas (OKS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios, nepageidaujamos mintys (obsesijos) ir pasikartojantys elgesio veiksmai, ritualai (kompulsijos), kuriuos asmuo atlieka siekdamas sumažinti nerimą, sukeltą šių minčių. Nors žmogus supranta, kad šios mintys ir veiksmai nėra logiški, jis dažnai negali jų kontroliuoti.

Potrauminio Streso Sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po traumuojančio įvykio. Šis sutrikimas pasireiškia ilgalaikiais emocinio, kognityvinio ir fizinio atsako pokyčiais, net kai tiesioginė grėsmė jau seniai praėjo.

Alternatyvūs Gydymo Būdai

Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą.

• Į kūną ir protą orientuotos praktikos: Sportas ir fizinis aktyvumas, dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness), meditacija ir relaksacinės technikos, kvėpavimo pratimai, akupunktūra ir akupresūra.
• Kognityviniai ir elgesio metodai: Pozityvi vizualizacija, dėkingumo praktika, pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.

Dėmesingas Įsisąmoninimas (Mindfulness)

Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra technika, skirta gyventi ir patirti dabartį. Dėmesingo įsisąmoninimo metu mokomasi nevertinančiai ir smalsiai stebėti kylančias mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti, elgesius, supančius vaizdus, garsus. Atsiranda supratimas, jog tarp impulso veikti ir elgesio yra (išminties) pauzė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip reaguosime. Pamatome, jog viskas nuolat kinta: mintys, emocijos ateina ir praeina (net ir pačios nemaloniausios) be jokių valios pastangų. Tai suteikia ramybės, pilnatvės, stabilumo, kompetencijos, išminties ir kontrolės (paradoksiškai nieko nekontroliuojant) jausmus.

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija irgi skiria dėmesį įvairioms kognicijoms (mintims, įsitikinimams, mąstymo klaidoms), nagrinėja jų įtaką emocinei būklei, elgesiui, gyvenimo kokybei kaip ir klasikinis KET. Taip pat dirba su emocijomis, kūno pojūčiais, impulsais veikti, (automatizuotu) elgesiu irgi panašiai kaip klasikinis KET. Skirtumas toks, jog dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija labiau skatina pastebėti mintis bei emocijas, priimti, nesipriešinti, išbūti su jomis ir galiausiai paleisti jas, grįžtant prie dabartinio momento (pvz.: kvėpavimo).

Atjautos Terapija

Atjautos terapija yra psichoterapijos rūšis, paremta žmonių smegenų (neuromokslų) ir evoliucijos tyrinėjimais. Kiekviena iš jų yra lokalizuota skirtingose smegenų dalyse ir veikia skirtingų neuromediatorių pagalba. Kiekvienos sistemos funkcija irgi yra skirtinga. Grėsmės sistema stengiasi užtikrinti saugumą, apsiginti arba pabėgti nuo pavojų. Pasiekimų sistema motyvuoja kažką pasiekti, nugalėti, laimėti, gauti. Raminančioji sistema užtikrina nusiraminimą, atsipalaidavimą, pasirūpinimą savimi, artumą su kitais. Žmogus jaučiasi saugus, ramus, patenkintas. Dažnai būna taip, kad šios sistemos būna nelygiai išsivysčiusios dėl aplinkos ir ankstyvųjų patirčių poveikio. Gali dominuoti grėsmės sistema, tada žmogus dažnai jaučia nerimą. Jeigu dominuoja pasiekimų sistema, žmogus vaikosi pasiekimų, naujų patirčių, stimulų, gali persidirbti ar kitaip siekti dopamino apdovanojimo. Įvairių pratimų (pvz.: atjaučiančio laiško sau rašymo) pagalba tiesiogiai yra lavinama atjauta tiek sau, tiek kitiems.

Priėmimo Ir Įsipareigojimo Terapija (ACT)

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje yra akcentuojama ir skatinama gyventi tokį gyvenimą, kurio klientas nori, remiantis jo vertybėmis ir nepaisant visų sunkumų, kurie iškyla ir tam trukdo. Raginama priimti gyvenimą ir realybę tokią, kokia ji yra ir stengtis išbūti dabartyje (čia ir dabar). Mokomasi nesusilieti ir atsiriboti nuo įvairių minčių, kurios pastoviai kyla. Metaforų pagalba atsiranda supratimas, jog žmonės nėra jų mintys, o tiesiog terpė mintims atsirasti. Labai svarbu išsiaiškinti ir atrasti tikrąsias žmogaus vertybes.

#

tags: #vaselio #nerimo #zenklai