Besivystančios Asmenybės Raidos Ypatumai

Įvadas

Žmogaus vystymasis yra nuolatinis procesas, apimantis kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius visą gyvenimą. Šiame straipsnyje nagrinėjami besivystančios asmenybės raidos ypatumai, ypatingą dėmesį skiriant ugdymo, kaip asmenybę kuriančio bendravimo su aplinka ir kultūros vertybėmis, vaidmeniui.

Ugdymo Samprata ir Svarba

Ugdymą galima apibrėžti dvejopai: kaip individualų ir kaip institucinį procesą. Institucinis ugdymas siekia sudaryti sąlygas individui mokytis visą gyvenimą, prisitaikyti prie nuolat kintančios visuomenės, įsisavinti naujas žinias ir technologijas. Individualus ugdymas skatina asmenybės tobulėjimą ir mokymąsi.

Ugdymo Funkcijos

Ugdymo procesas apima įvairias funkcijas, kurios realizuojamos ugdytinio ir ugdytojo veikloje:

• Saviugda: Ugdytinio pastangos tobulėti.
• Auginimas: Rūpinimasis fizine ir emocine gerove.
• Švietimas: Žinių perdavimas ir intelektinis lavinimas.
• Mokymas ir mokslinimas: Praktinių įgūdžių formavimas.
• Lavinimas: Gebėjimų ir talentų ugdymas.
• Auklėjimas: Vertybinių nuostatų ir dorovinių principų formavimas.
• Formavimas: Asmenybės bruožų ir charakterio ugdymas.

Ugdymo Raida ir Istorinė Perspektyva

Ugdymo raida glaudžiai susijusi su žmogaus sąmonėjimu ir visuomenės istorija. Bėgant amžiams, ugdymo reikšmė buvo vertinama įvairiai:

• Ankstyvieji laikai: Žmogaus likimą lėmė dievas.
• XVI-XVIII a.: Išaukštinama ugdymo svarba.
• XIX a.: Pabrėžiamas įgimtų ir paveldėtų veiksnių poveikis.
• XX a.: Akcentuojamas paties žmogaus aktyvumas ir pastangos.

Ugdymo Mokslo Raida

Ugdymo mokslas išsivystė iš pedagogikos, kuri ilgą laiką buvo suprantama kaip vaikų mokymo menas. Ugdymo mokslo raida skirstoma į tris etapus:

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

1. Mokytojavimo tyrimai: Orientacija į mokytojų rengimą ir taikomuosius tyrimus.
2. Integralusis etapas: Ugdymo proceso, mokyklos ir jos ryšių su visuomene tyrinėjimas.
3. Žinių visuomenės etapas: Mokymosi visą gyvenimą reikalingumas ir atviros švietimo sistemos kūrimas.

Ugdymas kaip Menas ir Mokslas

Ugdymas yra ir menas, ir mokslas. Kaip menas, ugdymas remiasi bendravimu, ugdytojo taktiškumu ir gebėjimu paveikti ugdytinio protą ir širdį. Kaip mokslas, ugdymas grindžiamas pedagogikos teorijomis ir žmogaus vystymosi dėsningumų pažinimu.

Pedagoginis Bendravimas

Pedagoginis bendravimas yra ypatingas tuo, kad ugdytojas siekia tam tikrų tikslų: išmokyti ugdytinį, skatinti jo požiūrių, vertinimų ir elgsenos formavimąsi norima linkme.

Pedagogikos Ryšys su Kitais Mokslais

Pedagogika, kaip žmogaus ugdymo mokslas, glaudžiai susijęs su kitais mokslais:

• Filosofija: Nusako žmogaus gyvenimo tikslą ir ugdymo proceso pažinimą.
• Politika: Įprasmina filosofines sampratas praktinėje veikloje.
• Anatomija ir fiziologija: Padeda pažinti žmogaus fizinę struktūrą ir funkcijas.
• Sociologija ir socialinė psichologija: Padeda pažinti ugdomąjį asmenį kaip visuomenės narį.
• Psichologija ir logika: Padeda lavinti žmogaus protą ir suprasti mąstymo dėsningumus.
• Kibernetika, antropologija, informatika ir vadybos mokslas: Suteikia žinių apie sistemas, žmogaus prigimtį, informacijos apdorojimą ir valdymą.

Ugdymo Procesas

Ugdymas yra sistemingas, organizuotas ir nuoseklus procesas. Ugdymo procesas augančios kartos ugdymo institucijose vadinamas pedagoginiu procesu.

Ugdymo Proceso Turinys

Ugdymo proceso turinyje išskiriamos dvi pusės: komunikacija (keitimasis žiniomis) ir sąveika (tarpusavio poveikis). Komunikaciją lemia ugdytojo ir ugdytinių informaciniai lygiai bei teikiamos informacijos įsisavinimas.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Mokymosi ir Auklėjimosi Procesai

Mokymosi procesą sudaro dvipusė ugdytojų ir ugdytinių veikla. Auklėjimosi procese formuojama asmenybės pozicija, kurią veikia socialinė aplinka. Saviaukla gali būti neįsisąmoninta ir įsisąmoninta.

Ugdytojo ir Ugdytinio Vaidmuo

Ugdytinis yra ugdymo proceso subjektas, aktyviai veikiantis ugdymo proceso metu. Ugdytojui jis yra ugdymo objektas. Ugdytojai gali būti prigimtiniai (tėvai) ir priskirtiniai (įvairių ugdymo institucijų darbuotojai).

Pedagogo Veiklos Bruožai

Išskiriami trys pedagogo veiklos bruožai: konstruktyvistinė, organizacinė ir komunikatyvinė. Pedagoginio darbo tikslas - tobulinti žmogų, asmenybę, augančią kartą padaryti kultūros paveldėtoja ir įgalinti ją kurti kultūrą.

Ugdymo Institucijos

Ugdymo procese dalyvauja ugdymo institucijos: šeima, švietimo sistema, kultūros įstaigos, bažnyčia ir žiniasklaida.

Šeima

Šeima - pirmoji žmogaus ugdymo institucija, kurioje ugdymo pagrindas - tėvų autoritetas.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Švietimo Sistema

Švietimo sistema jungia visas lavinimo ir auklėjimo institucijas.

Kultūros Įstaigos

Kultūros įstaigos daro akivaizdų ugdomąjį poveikį žmogui.

Bažnyčia

Bažnyčios ugdomoji įtaka apima žmogaus socialinę sąmonę ir elgseną.

Žiniasklaida

Žiniasklaidos ugdomasis poveikis yra trejopas: šviečiamasis, lavinamasis ir auklėjamasis.

Mokinio Individualybės Pažinimas

Mokinio individualybės pažinimas - sudėtingas procesas, apimantis fizinių ir psichinių savybių pažinimą bei jų vystymosi tendencijų nustatymą. Pedagogas turi gebėti tinkamai panaudoti įvairius mokinių pažinimo būdus ir metodus.

Mokinio Pažinimo Būdai ir Metodai

Pedagogo praktikoje mokinio pažinimui taikomi įvairūs būdai ir metodai:

• Empyriniai tyrimo metodai: Stebėjimas, eksperimentas, pokalbis, veiklos procesų ir rezultatų analizė, autobiografinis metodas, anketa, testai.

Ugdytinio Asmenybės Tyrimo Principai

Siekiant pažinti ugdytinio asmenybę, reikia vadovautis atitinkamais principais:

• Objektyvumo principas: Duomenų rinkimas natūraliomis sąlygomis.
• Ugdytinio kaip besivystančios asmenybės tyrimo principas: Atsižvelgimas į amžių atitinkantį išsivystymo lygį ir psichinių savybių formavimąsi.
• Veikiančios ugdomosios asmenybės tyrimo principas: Tipinių asmenybės savybių atskleidimas.
• Aktyvaus poveikio principas: Veikimas ugdytinio savybes ir metodikos parinkimas.

Lietuvos Švietimo Sistema

Lietuvos švietimo sistema grindžiama humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo ir paslankumo principais. Švietimo struktūra apima formalųjį ir neformalųjį valstybinį ir nevalstybinį švietimą.

Formalusis Švietimas

Formalųjį švietimą sudaro nuosekliojo švietimo sistema ir suaugusiųjų formalaus švietimo sistema. Pagrindinė nuoseklaus švietimo sistemos grandis - bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas, apimantis ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą.

Ikimokyklinis Ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, lopšeliuose ir darželiuose. Ikimokyklinis ugdymas atliepia pagrindinius vaiko poreikius - saugumo, aktyvumo, saviraiškos. Vaikams, nelankiusiems darželio, organizuojamas priešmokyklinis rengimas.

Bendrasis Mokyklinis Ugdymas

Bendrojo mokyklinio ugdymo struktūros yra šios: pradinė mokykla, vidurinė mokykla (5-12 kl.), kurios žemesnioji pakopa (5-10 kl.) paprastai jungiamos su pradine mokykla ir vadinama dešimtmete.

Jaunimo Profesinis Ugdymas

Jaunimo profesinio ugdymo sistema apima profesines ir aukštesniąsias mokyklas (kolegijas).

Ankstyvojo Amžiaus Vaikų Kalbos Ugdymo Bruožai

Vaikai yra skirtingos asmenybės ir skirtingai besivystančios. Vieni pradeda anksčiau kalbėti, kiti vėliau, treti turi gan didelių problemų su tarimu. Ugdymas padeda jiems taisyklingai ugdyti kalbą ir save kaip asmenybę.

Neurosensorinės Sistemos Formavimasis

Pirmieji 3 vaiko metai yra skirti neurosensorinei sistemai formuotis. Apie 3 metus jis pradeda įsisąmoninti savąjį „aš“ ir tai sukelia jam prieštaringus jausmus: iš vienos pusės - bundantis savarankiškumas reikalauja savojo „aš“ įtvirtinimo, kita vertus, savęs atskirumo nuo supančio pasaulio suvokimas kelia nesaugumo jausmą. Taip pasireiškia trečiųjų vaiko metų krizė, tėvų vadinama „spyriojimosi“ periodu.

Socialinis Laikotarpis

Socialusis vaiko laikotarpis paprastai prasideda apie trečiuosius jo gyvenimo metus - tai yra pagrindinė ir plačiausia šio amžiaus tarpsnio (3-5 metų) tema. Apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus intensyviausiai organizme vystosi ritminė ir kraujotakos sistema. Yra nuostabu, kad tarsi atliepiant šiems vidiniams procesams, vaikas ritmo pradeda ieškoti ir išorėje. Apie trečius-ketvirtus metus vaiko intelektas tampa priešoperaciniu - formuojasi prielaidos loginiam, abstrakčiam mąstymui.

Metas Į Darželį

Vaikas sąmoningai domisi kitais vaikais: ką jie sako, siūlo, tinkamai reaguoti į kito vaiko elgesį. Bendraudamas jau pastebi priežasties-pasekmės ryšius, suvokia dėsningumus, mokosi socialinio elgesio taisyklių. Yra kelios priežastys, kodėl darželį rekomenduojama pradėti lankyti nuo 3 metų: pirma, apie tą laikotarpį imuninė sistema jau yra ganėtinai stipri, ir tolesniam jos vystymuisi jau reikia įvairesnės imuninių sistemų „puokštės“ nei ji sukuriama namų aplinkoje.

Žaidimų Nauda

Jei iki 2,5-3 metų vaikas paprastai žaidžia su savimi, aplinka, daiktais, tai nuo 3-3,5 metų jis pradeda žaisti su kitais vaikais. Žaidimai tampa įdomūs, vaidmeniniai, vaikai žaidžia įsijautę, negailėdami tam jėgų. Pirmiausia žaisti vaikui yra labai įdomu. Žaidimo metu kylantys sunkumai yra malonūs, juk juos vaikas įveikia, todėl žaidimas nepabosta. Tačiau kartu tai nekelianti įtampos ugdymo priemonė. Iki 3 metų vaiko žaidimai dažniausiai yra sutelkti į pasaulio pažinimą, atradimą per pojūčius. Apie trečiuosius metus vaikas jau pradeda žaisti vaizduotės-vaidmeninius žaidimus. Tai sutampa su jo besivystančiu priešoperaciniu intelektu bei abstraktaus mąstymo užuomazgomis. Vaikas jau gali įsivaizduoti save skirtinguose vaidmenyse: lyg būtų mama, tėtis, vairuotojas, gydytojas. Geba apsimesti katyte, šuniuku ar zuikučiu. Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus su daiktais, bet ir tariamus. Atkuria ne tik čia pat patirtus, bet ir anksčiau matytus, išgyventus įspūdžius.

Mąstymo, Kalbos ir Vaizduotės Lavinimas

Žaisdamas vaidmeninius žaidimus 4-5 metų vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais vaikais. Tai labai lavina jo kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu tai lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Visi šie trys pažinimo procesai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Siekiant lavinti vaiko mąstymą ir vaizduotę, labai rekomenduojama neperkrauti vaikų žaidimo erdvės žaislais. Geriausi - įvairios gamtos medžiagos, neišbaigti žaislai.

Mokymasis Bendradarbiauti Siekiant Tikslų

Bendraudamas su kitais vaikais, trimetis-keturmetis mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti, ko jis nori, bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo.

Motorikos ir Pojūčių Vystymas

Šių dienų vaikai, natūraliai judantys mažai, turi silpnai išvystytą motoriką. Dėl šios priežasties mamos vis dažniau kreipiasi į logopedus dėl vaiko kalbos sutrikimų - šie du dalykai glaudžiai susiję tarpusavyje. Motorikos, o ypač smulkiosios, išsivystymas įtakoja ir vaiko rankytės koordinaciją, akies-rankos ryšį, o tai svarbu išvystyti ruošiantis mokyklai ir rašymui.

Būreliai

Dažnai tėvai vežiodami vaiką po įvairius būrelius mano, kad tokiu būdu vaikas vysto savo socialinę kompetenciją. Tam, kad vaikas mokytųsi santykių, jis turi gana ilgą laiką būti su vaikų grupe vienoje erdvėje, turėti pakankamai laiko laisvam žaidimui.

Ką Man Veikti?

Kai vaikas klausia „ką man veikti?“, nebūtina jo iškart užversti pasiūlymais. Nuobodulys yra didžiulis kūrybos stimulas. Vaikui visuomet galima pasiūlyti prisijungti prie Jūsų veiklos: kepti sausainius, lupti ir smulkinti daržoves, net valyti dulkes.

Konfliktų Sprendimas

Vaikai pykstasi, mokosi susitaikyti, atleisti, vėl pykstasi ir taikosi. Stebėti situaciją ir leisti vaikui savarankiškai ją spręsti. Suaugusiojo įsikišimas reikalingas tik tuomet, kai situacija per sudėtinga vaiko jėgoms pagal jo amžiaus galimybes arba kai ji fiziškai kelia pavojų kitiems žmonėms ar aplinkai. Neužsipulkite iškart „skriaudiko“. Pirmiausia pasirūpinkite nuskriaustuoju. Išsiaiškinkite situaciją. Nebūtinai tas, kuris verkia, yra auka. Tegu situaciją papasakoja abi pusės, gal dar situaciją stebėjo kiti liudininkai? Tik išsiaiškinę situaciją, paskelbkite „verdiktą“. Jis turi būti teisingas.

E. Eriksono Asmenybės Raidos Teorija

Pagal E. Eriksono asmenybės raidos teoriją, vaiko asmenybės vystymasis pereina tam tikrus raidos etapus. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas viską siekia daryti pats ir labai didžiuojasi savo naujaisiais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui savarankiškai atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda vaikui įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. Pagal E. Eriksoną, 3-6 metai - tai žaidimų metai. Vaikui žaidžiant, auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas gyvenimo užduotis, atsiranda smalsumo ir kūrybiškumo užuomazgų. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės. Jei tėvai leidžia vaikui būti savarankiškam, smalsiam, kūrybingam, formuojasi iniciatyvumas, kuris ateityje sudaro galimybę mokėti siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.

Atsakomybės Ugdymas

Svarbu mokyti vaiką būti atsakingą ne tik už save, bet ir už kitus. Mokyti imti, duoti, dalintis, palaukti savo eilės, gerbti kitų norus ir mokėti pasakyti apie savuosius.

Paauglystės Ypatumai

Paauglystės amžius yra svarbus ir atskiras raidos etapas, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį. Paaugliai nuolat svyruoja tarp laimės ir likimo, per didelio pasitikėjimo savimi ir menkavertiškumo jausmo, priklausomybės ir savarankiškumo.

Paauglystės Apibrėžimai ir Ribos

Paauglystės amžiaus ribos yra tik sąlyginės, dažniausiai nurodomos tarp 11-12 ir 18-19 metų. Mokslininkų nuomonės nėra vienodos, autoriai skirtingai skirsto paauglystės etapus pagal paauglių amžių.

Paauglystės Etapai

• Ankstyvoji paauglystė (nuo 11-12 iki 14 metų).
• Vidurinioji paauglystė (maždaug nuo 14 iki 16 metų).
• Vėlyvoji paauglystė (nuo 16 iki 18-19 metų).

Paauglystės Iššūkiai

Paauglystėje pastebimas neigiamų emocijų dominavimas, dažni socialinių vaidmenų konfliktai ir emocijų nestabilumas. Paauglio psichologinė savijauta neretai pablogėja. Paaugliai tuo pat metu nori būti nuošaliai, mėgautis vienatve, nors iš tiesų jie nuolatos kuo nors žavisi, su kuo nors draugauja.

Draugų Svarba Paauglystėje

Paauglystės laikotarpiu didžiulį vaidmenį vaidina draugai ir bendraamžiai, jų įtaka yra vienas svarbiausių rodiklių kasdieniame gyvenime. Paauglio elgesys įvairiose situacijose labiau nei bet kuris kitas amžiaus periodas priklauso nuo bendraamžių grupės.

Šeimos Įtaka Paaugliams

Kuo blogiau vaikai sutaria su savo tėvais, tuo tėvų įtaka yra silpnesnė, o bendraamžių - priešingai.

Šeimos Samprata ir Įtaka

Šeimos sąvoką specialistai traktuoja skirtingai. Vienus aspektus išskiria edukologai, kitus - psichologai, ekonomistai, sociologai ar medikai. Šeimos apibrėžimą daugelis autorių sieja su santuoka.

Šeimos Funkcijos

• Giminės pratęsimas.
• Vaikų socializacija ir jų auklėjimas.
• Ekonominė ir ūkinė šeimos funkcija.
• Bendravimas.
• Laisvalaikis.
• Lytinių poreikių patenkinimas.
• Tautos etoso pratęsimas.

Šeimos Tipai

• Patriarchalinės - kai šeimoje yra pabrėžiamas vyro - tėvo vaidmuo.
• Matriarchalinės - kai šeimoje yra pabrėžiamas moters - motinos vaidmuo.
• Egalitarinės - kai abi išplėstinės šeimos pusės pripažintos lygiavertėmis.

Nepilnos Šeimos

XX a. antroje pusėje išryškėjo naujas šeimos tipas - nepilna šeima. Nepilną šeimą apibrėžia tai, kad joje nėra tėvo arba motinos - vieno iš gimdytojų.

Asmenybės Kryptingumas

Asmenybės vertybinė orientacija programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausias elgesio kryptis. Atsižvelgiant į paauglio asmenybės kryptingumą socialinis pedagogas gali efektyviau planuoti darbą su vaiku, nukreipti jį į jam tinkamą veiklą.

Asmenybės Kryptingumo Tipai

• Į laimėjimą orientuotas paauglys ypatingą dėmesį kreipia į savo asmeninius interesus ir poreikius, itin rūpinasi savojo „aš“ prestižo palaikymu.
• Į veiklą orientuotas paauglys stengsis gerai atlikti savo darbą, sieks savo tikslo, jam svarbu rezultatais pranokti ne kitus, o patį save.
• Į bendravimą orientuota asmenybė teiks pirmenybę bendravimui, stengsis palaikyti gerus tarpasmeninius santykius, jis pasižymės prieraišumu, ekstravertiškumu, neretai jis gali priklausyti nuo grupės.

tags: #besivystancios #asmenybes #raidos #ypatumai