Socialinė politika šiuolaikinėje visuomenėje tapo pagrindine viešosios politikos sritimi. Dėl viešųjų finansų, užimtumo, sveikatos apsaugos, socialinės atskirties, pensijų, studijų ir kitų socialinės politikos dalykų vyksta karšti politiniai debatai. Socialinė politikos studijų programa yra nauja, parengta vadovaujantis pakankamai turtinga Europine patirtimi. Ji orientuota į tyrimais grįstų socialinės politikos žinių ir principų taikymą praktikoje.
Aistė Diržytė yra įmonės Vadybos ir psichologijos (VIP) institutas, UAB vadovas. Įmonės registracijos adresas: Gilužio g. 9, Gilužių k., Vilniaus r. Įmonės kodas 301809538. PVM mokėtojo kodas LT100014464314. Bendrovės veiklos sritys yra institutai, moksliniai tyrimai, psichologai, psichoterapeutai.
Psichologija: Žmogaus Proto ir Elgesio Tyrinėjimas
Psichologijai rūpi žmogaus protas, patiriamos emocijos, elgesys, sąmonė, asmens savybės ir pažintiniai gebėjimai bei žmonių tarpusavio santykiai. Programa yra parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ ir atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos reikalavimus psichologų rengimui.
Pozityvioji Psichologija: Optimizmo Ugdymas
Šiuo metu psichologijoje yra kryptis, vadinama pozityviąja psichologija, kuri teigia: „jeigu norite, kad gyvenimas pradėtų džiuginti, tapkite optimistu“. Pagrindinis šios krypties atstovas - Martinas Seligmanas, Išmokto optimizmo (1990) teorijos autorius. Jis yra sukūręs metodiką (Atribucijos stiliaus klausimynas), pagal kurią žmones galima suskirstyti į du tipus - optimistus ir pesimistus. M. Seligmanas sako, kad pagal optimizmo balus galima prognozuoti, kaip žmogui seksis moksle, versle, politikoje, karjeroje. „Optimistai pasiekia daugiau“, - teigia M. Seligmanas, - „optimizmas žmogui suteikia pasitikėjimo, jėgų“. „Optimistai pasiekia daugiau“, - teigia M. Seligmanas, - „optimizmas žmogui suteikia pasitikėjimo, jėgų“. „Optimizmas yra bruožas, pagal kurį galima prognozuoti, kiek žmogus pasieks gyvenime“, - sako M. Seligmanas, kuris 1988 m. žymiai tiksliau nei patyrę politikos ekspertai įvardino visus asmenis, kurie laimės Senato rinkimus Filadelfijoje. M. M. Seligmanas teigia, kad pagal žmogaus optimizmo lygį galima prognozuoti ne tik tai, kaip jam seksis karjera, bet ir tai, kokia bus jo sveikata. Optimistai yra žymiai atsparesni infekcinėms ir lėtinėms ligoms. Viename tyrime dalyvavo 96 vyrai, kurie buvo patyrę širdies infarktą. M. Seligmanas juos ištyrė savo sukurtąja metodika ir suskirstė į optimistus ir pesimistus. Per aštuonis metus mirė beveik visi širdies liga sergantys pesimistai (išskyrus vieną), kai beveik visi optimistai išliko gyvi.
Ar optimizmas yra tai, kas slypi genuose? Mokslininkai sako, kad iš dalies taip - iki 50 proc. Tačiau kiti 50 proc. priklauso nuo paties žmogaus. Kita svarbi M. Seligmano tezė: „optimizmas gali būti išmokstamas“. Kuo skiriasi optimistai ir pesimistai? Gal optimistai yra tie, kurie gyvenime nėra patyrę sunkių išbandymų, netekčių, praradimų? Gal jų gyvenimas buvo „rožėmis klotas“? Anaiptol. Vienas iš bruožų, atskiriančių optimistus nuo pesimistų - santykis su savimi. Pesimistai su savimi elgiasi blogai, tarsi kritiškas, ciniškas žmogus. Pesimistai sau sako: „Tau nepavyko“, „Tu kvailas“, „Tau nesiseks“, „Tau negali pasisekti“, „Tu nesugebėsi“. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį - „viskas blogai“, „nieko gero“, „bukas egzistavimas“. Optimistai visai kitokie. Jie su savimi elgiasi gerai, tarsi mylintys, gerbiantys, suprantantys, palaikantys, atjaučiantys tėvai su savo vaiku. Optimistai sau sako: „Tu šaunuolis“, „bandyk dar kartą“, „Tau pasiseks“, „Tu vertas geriausio“, „viskas bus gerai“. Jie nesmerkia už klaidas, nežemina savęs, neironizuoja. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį. Išmokti būti optimistu - tai pirmiausia išmokti elgtis ir kalbėtis su savimi švelniau nei su Jumis elgtųsi labiausiai Jus mylintis, gerbiantis, palaikantis žmogus. Net jeigu kažkas gyvenime nepavyksta taip, kaip norėjosi, optimistai sau pasako: „įgijau patirties“, „gavau pamoką“, „rytoj man pavyks“. Kaip išlikti optimistu, jei aplinkybės klostosi labai nepalankiai? Tarkime, nerandate darbo, neišlaikote egzamino, Jus palieka mylimasis arba mylimoji? Pozityvioji psichologija neskelbia, jog reikia visiškai paneigti savo jausmus ir tuoj pat „mesti iš galvos blogas mintis“. Jei liūdna arba norisi verkti - paliūdėkite. Bet optimistai neliūdi ilgai. Neturite darbo - apsidairykite, kiek žmonių, net neturinčių sveikų akių, kojų ar rankų, rado darbą. Ilgai nerandate darbo? - juk tai galimybė paieškoti, ko iš tiesų norite, galų gale - galimybė pasigilinti į save (kuriai neturėsite laiko, kai dirbsite). Neišlaikėte egzamino? - puiki proga - pasimokysite, ir geriau įsigilinsite į dalyką. Paliko mylimoji ar mylimasis? Martinas Seligmanas pataria, nepalankiai klostantis aplinkybėms, užsiimti tais dalykais, kurie teikia džiaugsmą, malonumą, kelia nuotaiką, sudomina. Ar žinote, kaip M. Seligmanas vadina žmones, kuriuos mes laikome didžiaisiais pasaulio genijais? - patologiniais optimistais. Išnagrinėjęs jų laiškus artimiesiems ir kolegoms, M. Seligmanas padarė išvadą, kad pirmiausia tai buvo žmonės - optimistai, kurie nepaprastai pasitikėjo savimi, situacija, ateitimi. „Jie niekada nebūtų tapę garsiais žmonėmis, jei nebūtų buvę optimistai“, - teigia M. Sakote, Jums visada blogai sekasi? - taip būti negali. Net jei žmogus neturi darbo, mylimo žmogaus, pinigų - anaiptol tai nereiškia, kad jam sekasi blogai, ir kad jis iš ateities nebegali tikėtis nieko gero. Jei Jums šiuo metu blogai - suvokite, kad tai tik laiko atkarpa nuo A iki Z, ir šis laikas praeis. Kad jis greičiau praeitų, turite įdėti tam tikrų pastangų.
Taip pat skaitykite: Kelias atgal į sportą po traumos
Socialinis Darbas: Pagalba Žmogui ir Visuomenei
Socialinis darbas visuomenėje atlieka itin svarbią funkciją - įgalina žmones savarankiškai įveikti sunkumus, didina jų ir visuomenės institucijų socialinę atsakomybę, prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo ir žmogaus teisių užtikrinimo. Socialinio darbo programa parengta siekiant suteikti studentams žinias ir išugdyti įgūdžius, reikalingus socialinei aplinkai keisti, darant ją palankesne asmeniui ir šeimai, padėti žmogui prie aplinkos prisitaikyti ir keistis pačiam, kad stiprėtų jo galios savarankiškai įveikti gyvenime sutinkamus sunkumus, o taip pat ir pasinaudoti visuomenės teikiama pagalba.
Vilniaus Universiteto Patirtis
„Socialinio darbo studijos ir praktika mane visuomet labai traukė - nuo pat pirmųjų studijų Vilniaus universitete mėnesių pradėjau dirbti SOS vaikų kaime. Ten, sutikęs kraupius įvykius patyrusius vaikus, dar kartą įsitikinau savo pasirinkto kelio svarba.
Psichologijos Studijos Vytauto Didžiojo Universitete (VDU)
Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos.
Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr.
Psichologijos katedroje tuo metu dirbo doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc.dr. Algirdas Grigonis, į katedrą iš Detroito atvykęs dirbti Detroito universiteto prof. Emeritas Justinas Pikūnas, kas metai vienam semestrui atvyksta Maskvos universiteto prof. Hab. Dr. Vytis Viliūnas. Katedrai talkininkauja Vilniaus universiteto dėstytojai: prof., hab.dr. Romanas Plečkaitis (vėliau pereina į Filosofijos katedrą), doc. dr. Danutė Gailienė, Rasa Bieliauskaitė, Eglė Rimkutė, Birutė Pociūtė, Rimas Kočiūnas ir kiti; Mokyklų psichologinės tarnybos centro darbuotojai Antanas Valantinas ir jos Kaunos skyriaus vadovas Aleksandras Kučinskas; Kūno kultūros instituto docentė Laima Ruibytė. Į mokymo procesą įsitraukė, skaitydami atskirus kursus, konsultuodami JAV prof.
Taip pat skaitykite: A. Adomaitytės patarimai
Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tiria vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus. 1994 m. VDU leidykla išleido prof. J. Pikūno ir doc. A.
Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. 1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai: Remigijus Blumas (vadovas prof. R. Plečkaitis), Junona Silvija Almonaitienė (vadovas doc. dr. E. Rimkutė), Loreta Zajančkauskaitė (prof. J. Pikūnas). Psichologijos doktorantūros teisė pratęsta iki 2003 m. 1998 04 14. Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis). Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr.
Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus. Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus - doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę. Maskvos universiteto profesorius V. Viliūnas dirbo vizituojančiu profesoriumi tiek Vilniaus universitete tiek pas mus. Didžiulę paramą suteikė JAV profesoriai iš Lietuvos emigravę dar jaunystėje ir mokslus baigę JAV. Pirmiausiai tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas bent trejetą metų gyvenęs universiteto svečių namuose ir nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Prisimenu prof. A. Paškų, prof. M. Katiliūtę, prof. Bieliauską palikusius savo indėlį katedros veikloje. Pradžioje rėmėmės VU psichologų pagalba. Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes - dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką). Doc. A.
1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr. 1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija - R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“, vad. prof. habil. dr. R. Plečkaitis. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo (J. Almonaitienė) ir moralinių normų (L. Zajančkauskaitė) temomis. Prof. habil. dr. A. Goštauto vadovaujami disertacijas išeminės širdies ligos temomis apgynė A. Būta ir N. Ausmanienė. Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos (R. Lekavičienė, V. Legkauskas), organizacinės psichologijos (A. Pundzienė), mokyklinės psichologijos (L. Bukšnytė, A.Griciūtė), rizikingo elgesio (A. Endriulaitienė) sričių. Dr.
Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas kovai su krūties vėžiu
Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. „Bendravimo psichologijos mokykla“ (1994-2006 m.), kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo „Sniego gniūžtės“ stovyklos. Nuo 1994 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas - prof. habil. dr. 1998 metais VDU Senate buvo patvirtinta nauja sveikatos psichologijos magistrantūros programa, parengta prof. Netrukus prof. L. Prie studijų programų tobulinimo daug prisidėjo vizituojantys ir universitete jau dirbantys profesoriai. Emocijų psichologijos kurso pradininkas - prof. Vytis Viliūnas, vadybą organizacinės psichologijos studentams skaitė prof. Povilas Zakarevičius, neuropsichologijos kursą inicijavo prof. L.I.Vasermanas. Psichodiagnostikos žinovas Detroito universiteto profesorius Justinas Pikūnas, skaitė streso valdymo kursą. Studijų kokybės klausimais konsultavo habil. dr. prof. Kęstutis Trimakas ir habil. dr. prof. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.
1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I.
Mokyklinės psichologijos magistrantai su doc. B. 2004 m. Prof. A. „Sniego gniūžtės“ stovyklos buvo populiarios. Sveikatos psichologijos programoje, katedroje ir jos padaliniuose buvo vykdomi praktiniai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai, tiriamas rūkymo paplitimas 2001, 2004, 2009 ir 2014 metais tarp 7-9 klasių mokinių tarptautiniame GYTS (Global Youth Tobacco Survey) - Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime (koordinatorius Lietuvoje - prof. A.
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas. Be ilgametės referentės Ritos Laužackienės neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja. Skirtingais laikotarpiais referentėmis dirbo Gryta Malinauskienė, Živilė Grincevičiūtė, Iveta Gadeikytė, Roberta Gadeikytė-Juškė. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Doc. dr. Antanas Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.
Bendrosios psichologijos katedroje šiuo laikotarpiu dirbo šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, doc.dr. Albina Kepalaitė, doc.dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, doc. dr. Algirdas Grigonis, dr. Saulė Raižienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aistė Pranckevičienė, dr. Klaudija Pauliukevičiūtė, dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vilma Narkevičienė, dr. Rasa Markšaitytė, dr. Aurelija Stelmokienė. Studijos. Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Studijos. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.
Magistrantūros studijų programoms vadovauja studijų programų komitetai, įkurti 2007 metais. Šie komitetai sudaromi iš universiteto dėstytojų, socialinių partnerių bei studentų. Sveikatos psichologijos magistro studijų komitetui vadovavo prof. habil dr. A. Goštautas, dabartiniu metu - prof. dr. Aidas Perminas. Mokyklinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Albina Kepalaitė, dabartiniu metu - dr. Jurga Misiūnienė, Organizacinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Loreta Gustainienė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dabartiniu metu - dr. Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2010 m. Metų dėstytoju ( ir vienu iš sąžiningiausių dėstytojų, studentų požiūriu, Lietuvoje) buvo išrinktas prof. dr.
Teorinės psichologijos katedroje dėstė šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Aidas Perminas, prof. dr. Liuda Šinkariova, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr.
tags: #aiste #vadybos #ir #psichologijos