Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) vaikams: psichiatrijos slaugos perspektyvos

Išsiblaškymas ir impulsyvumas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip „nekalti“ dalykai, gali ženkliai sutrikdyti kasdienę žmogaus veiklą. Iš pradžių gali atrodyti, kad tai neturi tiesioginės įtakos sveikatai, tačiau atidžiau panagrinėjus savo darbo rezultatus ar asmeninių santykių nesėkmes, galima suvokti, kad priežastis yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD).

ADHD: kas tai?

ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder) - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai neurovystymosi sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio koncentracijos sunkumais, impulsų kontrolės problemomis ir padidėjusiu aktyvumu. Svarbu suprasti, kad ADHD nėra blogas elgesys ar motyvacijos stoka - tai neurologinis sutrikimas, kuris skirtingiems žmonėms gali pasireikšti įvairiai.

ADHD diagnostiką atlieka gydytojas psichiatras kartu su medicinos psichologu. Vaikų ADHD diagnostika reikalauja ypatingai atidaus įvertinimo.

Ar ADHD būdingas tik vaikams?

Anksčiau buvo manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra tik vaikų liga, todėl buvo laikomasi nuomonės, kad paauglystėje simptomai išnyksta. Tačiau simptomai, atsiradę vaikystėje ar paauglystėje, išlieka suaugus ir neabejotinai daro neigiamą įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Suaugusiųjų ADHD simptomai pasireiškia švelniau nei vaikams, todėl nesusimąstome, kad nesėkmės mus gali lydėti ne dėl to, kad esame blogi specialistai, o todėl, kad sergame.

Suaugusiųjų ADHD gali pasireikšti kitaip nei vaikų - mažiau pastebima hiperaktyvumo, tačiau išlieka vidinė nerimo būsena, dėmesio ir organizaciniai sunkumai.

Taip pat skaitykite: Išsamus ADS diagnostikos aprašymas

Paplitimas

Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičius, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

Statistika rodo, kad vyrai serga dažniau nei moterys (5:1), jiems būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.

ADHD tipai

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD sindromo tipai:

• Hiperaktyvumo
• Nedėmesingumo
• Kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais.

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADHD priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

Taip pat skaitykite: ADHD supratimas

• Paveldimumas: Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, šeimose susirgimų dažnis yra apie 20 proc.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys: Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD. Įtaką daro ir aplinkos poveikis. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbus prenatalinis periodas. Jei nėštumo metu motina vartojo alkoholį, narkotikus, buvo patyrusi stiprių emocinių sukrėtimų, tokiems vaikams taip pat padidėja rizika susirgti dėmesio sutrikimu.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio: Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

Rizikos veiksniai

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. ( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus) . Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.

ADHD Simptomai

Sergantis žmogus yra neatidus, išsiblaškęs, jam viskas greitai nusibosta, jis neramus, impulsyvus, nesugeba planuoti laiko, dažnai pamiršta raktus, piniginę. Tokie žmonės labai šnekūs, dažnai pertraukia pašnekovus, todėl gali pasirodyti nemandagūs. Kitas svarbus aspektas, kad pacientams būdingos ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, priklausomybės, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai.

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

• Nedėmesingumas: sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas: neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

Simptomai suaugusiems

Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.

Taip pat skaitykite: Tyrimas: fermentų aktyvumas skirtingose temperatūrose

ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.

ADHD diagnozavimas

ADHD diagnozuojamas atlikus visapusišką klinikinį ištyrimą ir pateikiant diagnostinį klausimyną. Anamnezėje turi būti patvirtintas simptomų atsiradimas vaikystėje, o tam būtina vyresnių šeimos narių apklausa ir dalyvavimas diagnostiniame pokalbyje. Tuomet analizuojama, ar šie simptomai tęsiasi visą gyvenimą, ar sukelia pažeidimus. Žmonės gali būti išsiblaškę, aktyvūs, energingi, tačiau tai nebus ADHD sutrikimas. Sutrikimas būna tuomet, kai simptomai sukelia funkcionavimo problemas įvairiose srityse. Pastebima, kad tokiems žmonėms, nors ir turintiems aukštą intelektą, nesiseka mokslai, asmeninis gyvenimas, jie negali įvykdyti užduočių, sunku susikaupti. Ir tik išanalizavus visus simptomus liga gali būti diagnozuota.

ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).

Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei :

• pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai;
• šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn.;
• šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją;
• šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų).

ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami.

Kriterijai

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

Diferencinė diagnostika

ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas.

ADHD gydymas

Diagnozavus ADHD sindromą, pacientui padedama suvokti, kokia tai liga ir kaip kontroliuoti simptomus, tad gydymas prasideda nuo psichoedukacijos, kuomet žmogui yra paaiškinami ligos simptomai, eiga, gydymo galimybės.

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Labai svarbu tai, jog laiku diagnozavus ligą ir skyrus tinkamą gydymą, simptomai tampa kontroliuojami, o gali ir visiškai išnykti. „Ne vieno paciento teigimu, negydant ligos laikas ėjo veltui“, - sako gydytoja T. Kuntelija-Plieskė.

Medikamentinis gydymas

Geriausiai šios ligos gydymui tinka psichostimuliantai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį taip palengvinant simptomus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.

Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin).

Medicininėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Gyvenimo būdo korekcija

Vaistai skiriami tik kai būtina, siekiant pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti impulsyvumo bei hiperaktyvumo simptomus. Gydymo metu stebimas ADHD vaistų poveikis, o dozavimas koreguojamas pagal paciento būklę, vadovaujantis gydytojo sprendimu. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda išmokti valdyti ADHD simptomus ir pagerinti kasdienį funkcionavimą. Tėvams, auginantiems vaikus su ADHD, teikiamos specializuotos konsultacijos, padedančios sukurti palankią aplinką vaiko vystymuisi. Stabilaus miego režimo sukūrimas ir laikymasis turi didelę reikšmę ADHD simptomų valdymui. Struktūruota dienos rutina su aiškia veiklų seka padeda susiorientuoti ir išvengti chaoso jausmo.

ADHD prevencija

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADS?

Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kaip gyventi sergant ADS?

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla: Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras: Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos: Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra: ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija: Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba: Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Kur kreiptis pagalbos?

Lietuvoje susiduriama su situacija, kai žmonės, kuriems ADHD yra diagnozuotas svečioje šalyje, grįžę į tėvynę neranda reikiamos pagalbos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre siūlomas kompleksinis ištyrimas ir gydymas sindromu sergantiems žmonėms.

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika - viena didžiausių Lietuvoje, aptarnaujanti ne tik Kauno miesto ar rajono, bet ir Marijampolės, Šakių, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Lazdijų, Kelmės, Jonavos, Raseinių, Jurbarko rajonų gyventojus. Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui.

• Depresijų gydymo skyriuje teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas.
• Ūmių psichozių skyrius skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims.
• Somatopsichiatriniame skyriuje kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai.

Aleksoto sektorius:

• Krizių intervencijos centras ir dienos stacionaras: Šiame skyriuje pagalba teikiama asmenims, kurie dėl gyvenimiškų įvykių ir savo reakcijos į juos patiria sunkias emocines reakcijas.
• Jaunų žmonių psichikos sutrikimų gydymo skyrius skirtas teikti tikrai skubią pagalbą, esant ūmiems psichikos sutrikimams.
• Poūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius ir Ūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius yra skirti gydyti įvairius psichikos sutrikimus: nuotaikos, psichozinius, organinius bei sukeltus psichoaktyvių medžiagų.
• Aleksoto ir Marių sektorių psichosocialinės reabilitacijos skyrius atsakingas už psichosocialinės reabilitacijos proceso užtikrinimą visuose gydomuosiuose skyriuose.
• Somatopsichiatrinis skyrius, nors ir priskiriamas Aleksoto sektoriui, randasi ligoninės padalinyje adresu Hipodromo g. 13. Skyrius yra skirtas teikti pagalbą asmenims, kuriems be psichikos sutrikimo yra ir rimtų somatinių ar neurologinių sutrikimų.

Priklausomybės ligų gydymas

Psichiatrijos klinikoje teikiama pagalba esant psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (narkotines, toksines). Stacionarinė pagalba teikiama esant išreikštai abstinencijai, kai asmuo pavojingas sau ir aplinkiniams, psichozių atvejais. sunku valdyti elgesį, t. y. padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai. Labai svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, todėl kaip ir kitų ligų atvejais asmeniui reikia specialisto pagalbos.

Krizių intervencijos centras

Tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, situacijos, kurios sutrikdo žmogaus psichikos būklę, jo įprastą elgesį bei socialinę adaptaciją. Taip, nemokama pagalba teikiama visą parą! Gydymas centre trunka iki 10-ties dienų. Kreiptis gali visi pilnamečiai Kauno miesto ir regiono gyventojai, patekę į krizinę situaciją. Žmogui padedantys gydytojai pasitelkia medikamentinį gydymą, psichologo, psichiatro konsultacijas, be to, taikoma individuali ir grupinė psichoterapija, muzikos, šviesos, spalvų, sporto, filmų, meno terapijos. Pacientai mokomi atpažinti bei suvaldyti savo emocijas.

tags: #aktyvumo #ir #demesio #sutrikimas #vaiku #psichiatrija