Alkoholio vartojimas ir depresija yra glaudžiai susiję reiškiniai, neretai tampantys uždaru ratu, iš kurio sunku ištrūkti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip alkoholis gali paveikti psichiką, kokios problemos kyla alkoholikų šeimose augusiems vaikams ir kur ieškoti pagalbos.
Alkoholio įtaka psichikai ir depresijos pradžia
Dažnai manoma, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti ir pakelia nuotaiką. Tačiau tai tėra laikinas efektas, slepiantis gilesnes problemas. Vienos moters, Rūtos Kanaukaitės, patirtis rodo, kaip nekaltas gėrimas su draugais gali peraugti į priklausomybę, ypač susidūrus su sunkumais.
Rūta prisipažįsta, kad smarkiai pradėjo išgėrinėti nuo pat studijų pradžios. Iš pradžių tai atrodė kaip nekaltas, nuotaiką pakeliantis gėrimas. Su grupės draugais studentų kavinėje švęsdavo išlaikytus egzaminus ir įskaitas. Vėliau pradėjo gerti ir be priežasties, tiesiog norėdavosi atsipalaiduoti, o kai jūra buvo iki kelių - išleido iš rankų vairą.
Depresija gali būti viena iš priežasčių, skatinančių žmones ieškoti paguodos alkoholyje. Tačiau alkoholis tik dar labiau gilina depresiją, nes veikia smegenų neurotransmiterius, kurie reguliuoja nuotaiką. Antrame kurse Rūta susirgo sunkios formos depresija ir ją gydė taip pat alkoholiu, kol, ačiū Dievui, pakliuvo į medikų rankas ir šie prikėlė antram gyvenimui, per kurį griuvo ir kėlėsi iki dabar. Šiais metais bus dešimt metų palaidotos jaunystės, nes per šiuos ligos metus vos matė gyvenimo spalvas ir skonį.
Depresijos priežastys ir kaltės jausmas
Depresiją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant nepasisekusius santykius, prarastus lūkesčius, kaltės jausmą. Rūtos atveju, stipriai išgyventa nepasisekusia meilė ir nepatenkinti lūkesčiai paveikė jos psichiką. Ją apsėdo kaltė, priartinusi prie kliedesių ir haliucinacijų. Jis, jis ir jis. Jo šaukėsi, kai sielą varstė negandos, bet JIS neišgirdo ir nieko nežinojo, kad dėl JO vienintelio galėjo paaukoti viską, ką tik davė jai viešpats - laimę ir šviesą.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai alkoholio aspektai
Tačiau, ar jos sąžinė yra jau tokia švari? Kiek pati vaikinų įskaudino žodžiais ir mintimis, jie taip pat svajojo apie ją kaip savo merginą, galbūt būsimą žmoną, taigi suteikimas tuščių vilčių - taip pat didelė nuodėmė. Depresija susirgo per savo ilgą liežuvį, visur ieškodama draugų ir priešų, kurių mano, tikrai neturėjo, tik viską per daug sureikšmino, ir įvyko gyvenimiška krizė. Pasveikusi savęs nesaugojo ir vėl atkritau, jausdama tą pačią kaltę, kurią užsikroviau visai be reikalo.
Kelias į pasveikimą ir nauji tikslai
Nors kelias į pasveikimą gali būti ilgas ir sunkus, svarbu neprarasti vilties ir tikėjimo. Rūta, išgyvenusi depresiją ir priklausomybę nuo alkoholio, sugebėjo atsitiesti ir rasti naują gyvenimo prasmę. Aišku, ji kūrė savo gyvenimą po pirmos depresijos, bet donžuanas, žmogus, į kurio glėbį puoliau pajutusi dvasinę laisvę, iš pradžių sugundęs, vėliau paliko. Taigi gyvenimas, regis, sugriuvo, bet ji ėjo į priekį, kad ir klupdama. Jaučiau, kad viešpats man atleido, nes atleidau sau pati ir atleidau dar dviem, kurių vienintelis noras buvo nusitempti mane į lovą būtent tada, kai buvau apsvaigusi nuo psichotropinių vaistų ir ką tik paleista iš ligoninės. Aš jiems atleidau, todėl gyvenimas atsiunčia patį didžiausią džiaugsmą - grąžina man svajones…
Pavarčiusi senus albumus - ten ji laiminga ir linksma… Ten turėjo viltį ir nesibaigiantį tikėjimą, kuris nešė ją į priekį. Ar nesigailėsi prarasto laiko, kad gražiausias jaunystės dienas paskyrei liūdesiui ir depresijai. Bet visgi sielą pervėrė viltis, - gal gyvenimas man dar padovanos gražių akimirkų, atlygins man už kančią ir nusivylimą. Gal sutiksiu tą, kurį beprotiškai pamilsiu… Kas bus toliau - žino tik vienas Dievas. Daina, besiliejanti per magnetofoną, liepia mylėt stipriau gyvenimą.
Ji nusprendė įkurti psichologinio konsultavimo kabinetą, kad galėtų padėti kitiems žmonėms, susiduriantiems su panašiomis problemomis. Gal tiek gyvenime griūdama ir besikeldama suprato, kad turi jėgų įkurti psichologinio konsultavimo kabinetą, kuris yra vienas iš realių artėjančių tikslų. Diplomai yra, reikėtų patalpų ir dar atnaujinti kai kurias pamirštas žinias. Galų gale, visi esame girdėję, kad alkoholiką gali pagydyti tik buvęs alkoholikas. Tą patį galėtų pasakyti ir apie psichikos ligas. Ar tai ne tiesa, kad duodamas taip pat gauni?
Šiandien beskaitinėdama internete surado vieno psichiatro elektroninio pašto adresą ir jam parašė, kaip kovoti su šia viltį ir tikėjimą atimančia liga. Regis, mano geri norai pasidalinti patirtimi su aplinkiniais davė rezultatą. Dar ir dabar toje svetainėje jos išsakytos mintys stovi pirmame puslapyje.
Taip pat skaitykite: Moksliniai faktai apie alkoholio priklausomybę
Alkoholikų šeimų vaikų problemos
Alkoholizmas šeimoje palieka gilų pėdsaką vaikams, kurie auga tokioje aplinkoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausos duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje patyrė mažesnių ar didesnių sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Vadinasi, kas antras lietuvis augo stebėdamas sudėtingą artimo žmogaus kovą su priklausomybe ir vaikystėje įgijo skausmingą patirtį - jie rūpinosi girtaujančių tėvų poreikiais, apleisdami savuosius, todėl galiausiai tapo be galo svetimi patys sau.
Psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė teigia, kad šeimose dažniausiai girtauja tėvas. Jis augančio berniuko sąmonėje suformuoja bejėgio, nestabilaus, neva nevyriško vyro vaizdinį. Taigi, užaugusio vaiko vyriška savivertė ir savigarba jau iš anksto yra stipriai pažeistos bei sukelia giliai įsirėžiančius bejėgiškumo, menkavertiškumo ir neadekvatumo jausmus. Jie dažnai tampa nerimo sutrikimų ar depresijos priežastimis. Augančios mergaitės psichika tam, kad išgyventų ir pakeltų patiriamus sunkius jausmus (bejėgiškumą, vienatvę, nesaugumą) dažnai apverčia visą situaciją ir iš bejėgio, apleisto vaiko tampa aktyviu gelbėtoju. Ši gynybinė psichikos pozicija tokia stipri, kad daugelis moterų ją atsineša žengusios ir į suaugusiojo gyvenimą. Dažnai jos renkasi gelbėtojų profesijas: socialinių darbuotojų, slaugytojų, psichologų ar net gydytojų, taip žmonių gelbėjimą paversdamos kasdiene duona ir gyvenimo prasme bei tikslu. Deja, niekur kitur nėra tiek daug perdegusių, pervargusių nuo savo darbo žmonių kaip tarp medikų ir socialinių bei psichikos sveikatos darbuotojų. Kita gelbėtojų kategorija - kopriklausomos moterys ir vyrai, kurie gyvena su aktyviai psichiką veikiančias medžiagas vartojančiais narkomanais ir alkoholikais. Jie taip pat nuolat gelbėja partnerį: maitina, rengia, išlaiko, duoda pinigų, saugo ir gina, meluoja vadovams ir gydytojams, kad tik neatleistų iš darbo ir gautų nedarbingumą dėl kitos ligos. Visi profesionalūs gelbėtojai dėl iš vaikystės atsineštų skaudžių patirčių ir itin žemos savivertės pasąmoningai tarsi siekia išgelbėti mažą, apleistą, nusiminusį ir kenčiantį vaiką, esantį jų pačių viduje.
Dar vienas kelias, kuriuo gali pasukti geriančių tėvų šeimoje išaugusi mergaitė - valgymo sutrikimai. Dažnai tarp jų pasitaiko karboholija (priklausomybė nuo greitųjų angliavandenių ir cukraus), persivalgymas, bulimija. Šiems sutrikimams būdingas sutrikęs santykis su mama. Į persivalgymą linkusios moterys riebaus ir saldaus maisto rijimą neretai pasąmoningai tapatina su motinos meilės ir jos taip trūkstamo dėmesio išgyvenimu. Norint pasveikti, labai svarbu suvokti, kad kiekvieno gelbėtojo uždavinys ir tikslas - pirmiausia išsigelbėti pačiam. Beveik visi privačioje psichoterapijos praktikoje besilankantys žmonės turi aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai gerą darbą (ar kitų pajamų) ir apskritai yra daug pasiekę gyvenime socialine prasme. Tai - žmonės, kurie sugebėjo nutraukti priklausomybės grandinę, tačiau nebesusitvarkė su kitokiomis jos pasekmėmis.
Žalingoje vaikystės aplinkoje augę žmonės sužeistą sielą bando „gydyti“ nežmonišku darbo krūviu, destruktyviais santykiais, spontaniškais pirkiniais, seksu, maistu, kraštutiniais atvejais - alkoholiu. Tačiau tuštumos, nesaugumo, kitoniškumo jausmas niekur nedingsta. Galiausiai pasiekiamas taškas, kai tenka pripažinti: „Man reikia pagalbos.“
Kaip padėti alkoholikų šeimų vaikams?
Sumažinti neigiamas tėvų alkoholio vartojimo pasekmes ir pradėti gyventi džiaugsmingesnį gyvenimą gali padėti sveikų artimųjų (partnerio, vaikų, draugų) meilė, savitarpio pagalbos grupių narių palaikymas ir specialistų pagalba. Tačiau visų pirma reikia drąsiai ir sąžiningai pažvelgti į savo gyvenimą ir pripažinti realybę.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų gydymas
A.Kirvaitienė išskiria nerimo sutrikimą - pastoviai jaučiamą įtampą, nerimą arba panikos atakas. Tokių pacientų šiuo metu kreipiasi daugiausiai. Ir nebūtinai jų tėvai turi būti alkoholikai. Deja, visuomet tai yra nedarniose, disfunkcinėse šeimose augę vaikai. Destruktyvūs santykių modeliai įsirašo į pasąmonę ir vienaip ar kitaip veikia visą suaugusio žmogaus gyvenimą. Vieni išmoksta su tuo tvarkytis, kiti, deja, nepajėgia gyventi be simptomų.
Psichoterapija gali padėti žmonėms, augusiems alkoholikų šeimose, suprasti savo jausmus, poreikius ir troškimus, taip pat išmokti kurti sveikus santykius. Nuo sutrikusio santykių modelio (kuriamo tėvų alkoholikų, dramatiškų tėvų, nesančių tėvų, o ypač manipuliuojančių ir apsimetinėjančių tėvų) įmanoma pasveikti. Tačiau sveikstant imi suprasti, jog visą gyvenimą privalėsi kelti sau uždavinius ir toliau dirbti su savimi - analizuoti savo jausmines būsenas, norus, poreikius, troškimus bei nuolat sugalvoti vis naujų tikslų.
Kaip elgtis su tėvais alkoholikais?
Labai svarbu yra suvokti ir brėžti ribas. Apgalvoti ir pasiryžti keisti elgesio su tėvais modelį. Stengtis elgtis su jais taip, kad elgesys nepalaikytų ir nestiprintų jų priklausomybės: nebendrauti, jei tėvai išgėrę; neduoti pinigų, jei prašo kitai taurelei. Išmokti pamaitinti, jei jie neturi, ko valgyti ir susitikti, kai jie - blaivūs. Bendraujant svarbu perkelti santykio su tėvais fokusą - sveikai mylėti ir palaikyti pirmiausia save, suvokiant, kad turi gerbti ir rūpintis net ir geriančiais tėvais, tačiau neprivalai jų mylėti. Ypač, jei už meilę gauni tik vis intensyvesnį prašymą viskuo pasirūpinti ar net neapykantą. Jei bendravimas su geriančiais tėvais vis dar yra problema, rimtai siūlyčiau apsvarstyti suaugusių alkoholikų vaikų savitarpio pagalbos grupių lankymą ar kreiptis dėl asmeninės psichoterapijos.
Knyga "Pasveikti nuo tėvų alkoholikų"
Knyga „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų. Pokalbiai psichoanalitiko kabinete“ skiriama visiems, augusiems alkoholikų ar kitose nedarniose šeimose ir šiandien patiriantiems sunkumų, kuriant artimus santykius ar kitų gyvenimo problemų. Taip pat knyga padės susipažinti su gydomąja terapija psichoanalitiko kabinete. Būsimiems skaitytojams labai norisi pabrėžti, kad knyga neskatina jaustis tėvų aukomis. Knygos tikslas - padėti suaugusiems alkoholikų vaikams pamatyti ir pripažinti vaikystės skriaudas, priimti ir išgyventi daug metų slopintą pyktį, skausmą, gėdos, kaltės jausmus ir galiausiai - patiems prisiimti atsakomybę už permainas savo gyvenime. Knyga taip pat skirta visiems, kurie domisi psichologine literatūra, bando gilintis į psichoanalitinį žmogaus, asmenybės supratimą.
Pagalbos šaltiniai
Jei jaučiate, kad alkoholis ir depresija neigiamai veikia jūsų gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus. Taip pat galite kreiptis į savitarpio pagalbos grupes:
- Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) (www.suaugevaikai.com)
- Priklausomybe sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija (Al-Anon) (al-anon.lt)
- Anoniminiai Alkoholikai (AA) - priklausomybe nuo alkoholio sergančių asmenų draugija (aalietuvoje.org)
- Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento inf.