Žmonės nuolat siekia geriau pažinti save ir kitus, ieškodami tapatumo ir priskirdami save tam tikroms grupėms ar tipams. Šiame straipsnyje nagrinėjama analitinė psichoterapija, ypač C. G. Jungo kryptis, siekiant atskleisti sąmonės funkcijas, jų stipriąsias ir silpnąsias puses bei kaip tai padeda geriau suprasti save ir aplinkinius.
Analitinė Psichologija: Kelionė į Pasąmonę
Analitinė psichologija, dar žinoma kaip jungiškoji psichologija, yra šveicarų psichiatro C. G. Jungo sukurta teorija, pasižyminti ypatingu dėmesiu simboliniams žmogiškosios patirties aspektams. Tai daugiau nei metodas; tai kelias tiems, kurie ieško prasmės, gelminio patyrimo ir ryšio tarp išorinio ir vidinio pasaulių. Jungo analitinė psichologija remiasi archetipų ir kompleksų teorija, didelę svarbą skiriant ne tik asmeninei, bet ir kolektyvinei pasąmonei. Ši psichologijos kryptis priklauso tarpdalykinei paradigmai, integruodama psichologijos, kultūros, istorijos ir religijotyros studijas.
Gelmių Psichologija: Pasąmonės Tyrinėjimas
Analitinė psichologija priklauso gelmių (arba giluminei) psichologijai, kuri apima visas psichologijos rūšis, atsižvelgiančias į žmogaus pasąmonę. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje gelmių psichologija apibūdinama kaip psichologijos ir psichoterapijos kryptis, tirianti nesąmoningus potraukius ir galias, pasąmonėje vykstančius psichikos procesus, lemiančius emocijų sutrikimus, asmenybės raidą bei raišką. Ji pabrėžia nesąmoningų motyvacijų įtaką žmogaus elgesiui ir savojo Aš vaidmenį iškilus pavojui. Psichikos sutrikimai priskiriami asmenybės ligoms ir aiškinami ne tiek pasąmonės konfliktais, kiek psichosomatiniais veiksniais.
Gelmių psichologijos paradigmos reikšmingos ne tik klinikinėje srityje (psichoterapijoje), bet ir kaip perspektyvos, per kurias galima analizuoti įvairius politinius, socialinius reiškinius, literatūrą, istoriją, filosofiją ar bet kokį kitą realybės aspektą. Realybę patiriame per savo psichiką, todėl bet kokia išsami analizė turi apimti ir psichikos dimensiją.
Nors terminą „gelmių psichologija“ sugalvojo E. Bleuleris, šios srities „tėvais“ laikomi Sigmundas Freudas, Alfredas Adleris ir Carlas Jungas. Visos gelmių psichologijos mokyklos yra „pastatytos“ ant šių trijų asmenų idėjų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos traktatai
Pagrindinės Gelmių Psichologijos Kryptys
- Psichoanalizė (Sigmundas Freudas): pabrėžia vaikystės patyrimų ir santykių su tėvais svarbą, libido (seksualinės energijos) įtaką psichikai.
- Individualioji psichologija (Alfredas Adleris): orientuojasi į individo sąveiką su visuomene, tikslus, vedančius žmogų gyvenime.
- Analitinė psichologija (Carlas Jungas): gilinasi į kolektyvinę pasąmonę, archetipus, individuacijos procesą, žmogaus asmenybės tipus.
Jungo Tipologija: Sąmonės Funkcijų Atskleidimas
Analitinės psichoterapijos pradininkas C. G. Jungas išskyrė keturias sąmonės funkcijas, kuriomis remdamasis žmogus pažįsta save ir pasaulį. Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (mąstymas ir jausmai), o dvi - iracionalios (pojūčiai ir intuicija). Kiekviena iš šių funkcijų gali būti ekstraversinė arba intraversinė.
Sąmonės Funkcijos
- Mąstymas: racionali funkcija, leidžianti analizuoti, vertinti ir daryti išvadas. Mąstymas ieško atsakymo į klausimą, „kas tai yra?“ Dominuojant mąstymo funkcijai, į pasaulį ir gyvenimą žiūrima iš proto ir logikos pozicijų.
- Jausmai: racionali funkcija, leidžianti vertinti objektus ir patirtis, priskiriant jiems tam tikrą vertę. Remiantis šia funkcija, vyksta nuolatinis reiškinių ir dalykų vertinimas. Ji yra atsakinga už vertybių atpažinimą, nustatymą, integraciją ir realizaciją.
- Pojūčiai: iracionali funkcija, leidžianti priimti informaciją per jusles, be išankstinio vertinimo. Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija yra labai jautrūs išoriniams arba vidiniams faktams ir procesams. Šuos žmones pasiglemžia realybė, jie stringa dabartyje.
- Intuicija: iracionali funkcija, leidžianti suvokti visumą, numatyti galimybes, remiantis pasąmonės įžvalgomis. Intuicija - tai funkcija, padedanti numatyti galimybes. Šio tipo žmonėms kiekvienas daiktas - tai daugybė galimybių jam tapti kažkuo kitu. Jei ši funkcija stipriai išreikšta, žmogus trykšta kūrybiškumu ir naujų galimybių įžvalgomis.
Pro-vakarietiškoje kultūroje dažnai proteguojamas racionalių psichikos funkcijų (ypač mąstymo) naudojimas, o iracionalumas (ypač intuicija) nuvertinamas. Tačiau, kaip teigė antropologas D. Brandišauskas, gyvenant gamtoje būtina naudoti ir lavinti intuiciją, nes situacija greitai keičiasi ir yra daug sudėtingesnė nei žada prietaisai ir technologijos.
Ekstraversija ir Introversija
Dažnai aptinkamas žmonių skirstymas į ekstravertus ir intravertus, analitinės psichoterapijos šviesoje, yra pernelyg supaprastintas. Kiekvienas iš mūsų pasižymi ir ekstraversija, ir introversija. Šie dėmenys atspindi mūsų energijos kryptingumą:
- Ekstraversija: susidomėjimas išorinio pasaulio objektais ir reiškiniais, siekis turėti su jais tiesioginį santykį. Orientacija į išorinio pasaulio pokyčius ir aplinkybes, kolektyvines normas ir vertybes, iškeliant virš individualumo.
- Introversija: tendencija atsiriboti nuo objekto, atmesti bet kokią jo įtaką ir atsiverti idėjoms, vidiniams potyriams, vertybėms, vaizdiniams, apsaugantiems nuo išorinės realybės ir suteikiantiems vidinę laisvę.
Kiekviena iš psichikos funkcijų gali turėti skirtingą kryptingumą. Visos šios funkcijos būdingos kiekvienam iš mūsų, tačiau jos labai skirtingai išvystytos. Kiekvieno mūsų sąmonė yra racionalių, ir iracionalių, ekstraversinių ir intraversinių procesų rezultatas.
Funkcijų Hierarchija
Viena iš sąmonės funkcijų yra dominuojanti - labiausiai išvystyta, sąmoninga, dažniausiai naudojama. Antroji pagal stiprumą - pagalbinė - blogiau įsisąmoninta, automatiškesnė, bet taip pat gerai išvystyta. Pagalbinės funkcijos veikla jokiu būdu negali prieštarauti dominuojančios funkcijos veiklai. Intuicija ir pojūčiai, mąstymas ir jausmai niekada negali būti viena kitą papildančios funkcijos. Pagalbinė funkcija visais požiūriais yra priešinga dominuojančiai funkcijai. Jei dominuoja viena iš racionalių, ekstraversinių funkcijų, jos pagalbinė funkcija bus iracionali, intraversinė. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Asmenybės transformacija
- Jei dominuojanti funkcija - ekstraversinis mąstymas, pagalbinė funkcija bus - intraversinė intuicija arba intravesiniai pojūčiai.
- Jei dominuoja intraversiniai pojūčiai, pagalbinė - ekstraversinė logika arba ekstraversiniai jausmai.
- Jei dominuojanti funkcija - ekstraversiniai jausmai, pagalbinė - intraversiniai pojūčiai arba intraversinė intuicija.
Tretinė funkcija yra antroji padedančioji. Ją galima palyginti su kairiąja dešiniarankio ranka - mažiau išvystyta, blogiau valdoma. Nuslopinta funkcija - mažiausiai diferencijuota, prastai valdoma, primityvi ir archajiška. Jos kryptis yra priešinga nei dominuojančios funkcijos, bet ji sutampa su dominuojančia funkcija racionalumo/ iracionalumo lygmeniu. Jungas psichikos funkcijų hierarchiją ir santykius perteikė diagrama - schematišku žmogaus (dešiniarankio) atvaizdu.
Savo Tipo Nustatymas
Remiantis jungiškąja tipologija įprasta kalbėti apie žmonių tipus, tačiau vienas žymiausių šių laikų analitikų ir tipologijos ekspertų John Bebee pabrėžia, kad tiksliau būtų kalbėti ne apie žmogaus, o apie jo sąmonės tipą. Norėdami nusistatyti savo dominuojančią funkciją, pabandykite prisiminti, koks buvote vaikystėje: kokiai veiklai teikdavote pirmenybę, o kokios vengdavote? Ką atlikdavote pirmiausia, o ką atidėliodavote? Kas labiausiai patikdavo, kuo būdavote susidomėjęs? Kaip yra dabar? Ekstraversija ar intraversija atskleidžia tai, kaip mus veikia bendravimas: išvargina ar įkvepia?
Dominuojančią funkciją padės aptikti ir atvirkštinis ėjimas - savo pažeidžiamumo pažinimas. Paklauskite savęs: kokia iš pagrindinių keturių funkcijų manyje silpniausia? Kur aš lėčiausias ir nepaslankiausias? M. L. Franz pabrėžia, kad nuslopintosios funkcijos reakcija dažniausiai yra vėluojanti. Dominuojanti funkcija veikia greitai, beveik automatiškai. Tuo tarpu norint įsiklausyti į nuslopintą funkciją, reikia laiko. Pavyzdžiui, mąstymo tipo žmogui labai sudėtinga išreikšti savo jausmus ar netgi juos aptikti. Jam gali tekti ilgokai pabūti su savimi, kol galų gale jis sugebės atsakyti, ar jaučia ką nors ir ką būtent.
Nuslopintoji funkcija - tai lyg trečiasis brolis kvailys, nemylimas ir nevertinamas. Tačiau būtent jam pavyksta gauti geriausią žmoną, pastatyti skraidantį laivą, išsaugoti auksinius obuolius, išgelbėti princesę ir gauti karalystę. Nuslopintoji funkcija - tai ir tiltas į pasąmonę.
Funkcijų Aprašymai
Jausmai
Remiantis šia funkcija, vyksta nuolatinis reiškinių ir dalykų vertinimas. Ji yra atsakinga už vertybių atpažinimą, nustatymą, integraciją ir realizaciją. Jausmai, kaip ir kitos funkcijos, gali būti ekstraversiniai arba intraversiniai. Dominuojant jausmams, mąstymo funkcija yra blogiausiai išvystyta. Jausminio tipo žmonių mintys gali būti labai įdomios, gilios, originalios, tačiau jas sunku suvaldyti, jos išsakomos chaotiškai. Ypač tai akivaizdu streso situacijose - pvz., per egzaminus, kai atrodo, kad dingo gebėjimas mąstyti.
Taip pat skaitykite: Giluminis žvilgsnis į asmenybę
Ekstraversinis Jausminis Tipas
Galima pažinti iš gebėjimo perprasti, priimti ir išreikšti grupės vertybes. Šio sąmonės tipo asmenys lengvai užmezga pažintis, susiranda draugų. Jie neturi didelių iliuzijų ir lūkesčių, tiksliai įvertina santykių privalumus ir trūkumus, lengvai prisitaiko prie aplinkos, pasižymi sveika nuovoka, atspėja kitų žmonių elgesio motyvus, pelno pasitikėjimą ir pasiekia savo tikslų. Sukurdami jaukią, malonią atmosferą, jie plaukia pasroviui. Dėl savo gebėjimo objektyviai pajusti, kaip jaučiasi kiti, ektravertiniai jausmų žmonės dažnai aukojasi dėl kitų, skubiai ateina į pagalbą ir padeda kitiems. Jausminiai tipai tvirtai tiki savo vertinimais ir jų išvadomis bei tuo pagrindu nustatytu santykiu. Jausminiai žmonės nekeičia savo nuomonės: jie visada ištikimi savo draugams ir susitaiko su bet kokiu jų trūkumu, nes santykis jau nustatytas ir juo neabejojama. Paprastai šio tipo žmonės pasižymi geru skoniu rinkdamiesi draugus ir partnerius. Jie mažai rizikuoja, renkasi konvencinius, socialiai priimtinus modelius. Šis tipas nemėgsta mąstyti, nes mąstymas - jo nuslopintoji funkcija. Jiems ypač nepatrauklios abstrakčios, filosofinės temos ar prasmės klausimai. Abstraktūs pamąstymai ir svarstymai jį slegia. Jei šio sąmonės tipo žmogus jų imasi, dažnai iškyla negatyvios, vulgarios, ciniškos mintys -ypač apsvaigus, ar labai pavargus, kai nuslopintoji funkcija nebekontroliuojama. Mintis sunku fiksuoti, jos ateina ir praeina. Kartais tos mintys baugina, jų vengiama, neįsisąmoninama, prietaringai bijoma. Destruktyvios mintys gali būti nukreiptos ir prieš save: be jokio pagrindo iškyla idėjos, kad esu beviltiškas, gyvenimas bevertis.
Intraversinis Jausminis Tipas
Viską matuoja vidinės vertybių sistemos matais. Šie žmonės turi puikiai išvystytą vidinę vertybių sistemą, kurios išoriškai nedemonstruoja, kitiems neprimeta, bet labai dažnai tampa moraliniais autoritetais ir pozityviai įtakoja aplinkinius, elgdamiesi ir liudydami aukštus dorovinius principus. Šie žmonės savo elgesiu formuoja grupės etinius pagrindus, pozityviai veikdami kitus: jų akivaizdoje neįmanoma blogai elgtis, jie įkvepia pagarbą ir orią laikyseną. Šio tipo žmonių mąstymas ekstraversinis, apimantis didelį faktų diapazoną. Be to, nuslopintas ekstraversinis mąstymas pasižymi monotonija. Šie žmonės linkę užstrigti - įsikibti vienos ar dviejų idėjų. Ekstraversinis mąstymas, kaip ir visos nuslopintos funkcijos, gali tapti itin tironišku, neadaptyviu.
Mąstymas
Mąstymas ieško atsakymo į klausimą, „kas tai yra?“ Dominuojant mąstymo funkcijai, į pasaulį ir gyvenimą žiūrima iš proto ir logikos pozicijų.
Ekstraversinis Mąstymo Tipas
Žmonės dažnai tampa vadovais, administratoriais, mokslininkais ar teisininkais. Jie pasižymi enciklopediniu apsiskaitymu, jiems lengvai paklūsta įvairūs organizaciniai procesai. Jie nepavargsta nuosekliai ir sistemingai gilintis į išorines problemas ir jas spręsti. Klausydami ginčų ir diskusijų šie žmonės lengvai nustato konflikto šaltinį ir nesusipratimų pasekmes. Mąstantiesiems sunku įsivaizduoti, kad žmonės gali vadovautis kitomis funkcijomis, nei logika. Jie nuolat kovoja su tamsumu, kilusiu dėl klampaus, tingaus ar riboto mąstymo, terminologinių netikslumų, įneša aiškias pozicijas ir vertinimus. Šie žmonės sutrinka, kai klausiama apie jų subjektyvią poziciją. Kartais šie žmonės laikomi šaltais, bejausmiais. Tačiau tai ne tiesa. Jie ištikimi, atsidavę ir prieraišūs, tačiau retai kada rodo jausmus. Šio tipo žmogus gali visą gyvenimą praleisti spręsdamas problemas: vesdamas sudėtingiausias bylas, kovodamas, reorganizuodamas ir pertvarkydamas, įnešdamas aiškumo į supainiotus reikalus. Atsipeikėti ir suvokti savo vienpusiškumą gali padėti tik krizė. Krizės metu savęs ir kitų klausima - ar čia - viskas?.. Dėl ko aš gyvenau?.. Tokiomis akimirkomis mąstytojai grimzta į savo nuslopintąja funkciją: pasineriama į melancholiją, abejojama savo darbo svarba, iškyla sentimentai. Krizė parodo, kad dominuojanti funkcija jau išsisėmė.
Intravertinis Mąstymo Tipas
Žmonių pagrindinė veikla mažai susijusi su išorinio gyvenimo tvarka. Daug labiau juos domina idėjos. Jie dažniausiai laikosi pozicijos, kad veikla turi prasidėti ne nuo faktų nustatymo, bet idėjų išgryninimo. Jiems svarbiausia nustatyti, kokios idėjomis seksime, iš kur jos kilę. Moksle tokie žmonės stengiasi apsaugoti kitus nuo beprasmiškų eksperimentų, vietoj to grįžtant prie esminių koncepsijų. Intravertiški mąstytojai dažnai sudaro kritiškų, reiklių žmonių įspūdį, nes dažnai pasineria į save, atsitraukia nuo objekto, netgi siekia nuo jo atsiriboti.
Pojūčiai
Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija yra labai jautrūs išoriniams arba vidiniams faktams ir procesams. Šuos žmones pasiglemžia realybė, jie stringa dabartyje. Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija turi išvystytus pojūčius, lengvai fiksuoja detales, atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas, greitai ir objektyviai fiksuoja tai, kas vyksta, vertina stebėjimą ir aktyvią veiklą.
Ekstraversinis Pojūčių Tipas
Žmogus geba jausti išorinio pasaulio objektus ir reiškinius bei konkrečiai ir praktiškai su jais tvarkytis. Jie viską pastebi, į viską atkreipia dėmesį. Vienas mano bičiulis su dominuojančia pojūčių funkcija vos kelis kartus pravaževęs kokiu nors maršrutu, gali tiksliai išvardinti jame esančius ženklus ir objektus. Jis visada pastebi visas detales ir nuoširdžiai stebisi, kad kiti žmonės negali taip tiksliai kaip jis nupasakoti, kaip rasti vieną ar kitą objektą. Šio tipo žmonės - puikūs architektai, dizaineriai, virėjai, švenčių planuotojai, gamtininkai ir orientacinio sporto megėjai. Jie fotografiškai tiksliai fiksuoja daugybę detalių, turi nepriekaištingai išvystytą skonį. Dėl itin išvystyto gebėjimo gauti malonumą iš kvapų, garsų, vaizdų, skonių bei lytėjimo, šiuos žmones gali labai įtraukti hedonistiniai išgyvenimai ir tobulų stimulų paieškos. Šiam tipui svetimas intuicijos pasaulis. Viską, kas su tuo susiję, jie linkę nurašyti, kaip kvailą fantaziją, neturinčia jokio ryšio su realybe. Nuojautos ir spėlionės šių žmonių nedomina. Ekstraversiniai pojūčiai kaupia patirtį ir prisiriša prie išorinės realybės taip stipriai, kad gali nepastebėti vidinio pasaulio, jo judesių. Jei pojūčių tipo žmogus patenka į nuojautų sferą ir bando įžvelgti galimybes, čia pirmiausia iškyla negatyvūs variantai. Dėl nuslopintos intuicijos šiuos žmones gali apimti įtarumas, persekiojimo, noro pakenkti baimės. Krizinėse situacijose šie žmonės tampa stipriai paranojiški.
Intraversinis Pojūčių Tipas
Pastebi viską: rūbus, išraišką, šukuoseną, stilių - kiekviena detalė fiksuojama. Taip formuojamas įspūdis, kurį išreikšti padeda pagalbinė funkcija - t.y. ekstraversinis mąstymas arba jausmai. Toks žmogus gali sudaryti labai lėto, nesugebančio veikti, pasyvaus ar net kvailoko asmens įspūdį. Tokių žmonių kiti dažnai nesupranta, nes neaišku, ką jie iš tikrųjų galvoja: greitos vidinės reakcijos vyksta užslėptai, o išorinė reakcija vėluoja. Šie asmenys linkę prapulti konkrečioje realybėje ir gyvena dabarties momente, sunkiai įžvelgia pokyčių galimybę. Kartais jiems sunku atsikratyti įsivaizdavimo, kad viskas liks taip, kaip yra dabar.
Intuicija
Tai visuminis žinojimas iš niekur, tam tikras ateities numatymas, gebėjimas įžvelgti tai, kas dar tik bus. Intuicija - tai funkcija, padedanti numatyti galimybes. Šio tipo žmonėms kiekvienas daiktas - tai daugybė galimybių jam tapti kažkuo kitu. Jei ši funkcija stipriai išreikšta, žmogus trykšta kūrybiškumu ir naujų galimybių įžvalgomis. Turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris bet kokioje situacijoje vardina, ką dar čia galima padaryti. Tiesa, iki veiksmo prieinama retai.
Ekstraversinė Intuicija
Itin gerai numato išorinių įvykių raidą. Ekstravesinės intuicijos žmonių gausu tarp verslininkų, žurnalistų, leidėjų, nekilnojamojo turto agentų, biržos brokerių. Šie žmonės ten, kur vyksta kažkas naujo. Jie numato vėjo kryptis ir turi ryšį su ateities daigais. Žmogus, kurio sąmonėje dominuoja intuicija, dažnai sėja, bet palyginus retai pjauna: jį nuolat pavilioja naujos pradžios ir galimybės. Pradėjus kažkokį darbą, iškyla nemažai kliūčių ir problemų, kurias reikia įveikti, kad sulauktum sėkmės. Intuityvui sunku atkakliai ir sistemingai dirbti, būti disciplinuotu ir punktualiu. Tai sąmonės tipas, kuris tiksliai suvokia iš pasąmonės kylančius vaizdinius. Vietoj to, kad galvotų apie objektą, ieškodami atitikmenų savo patirtyje, šio sąmonės tipo žmonės pasitelkia archetipą - pirmykštį vaizdinį.
Introvertinė Intuicija
(Informacijos apie šį tipą pateikta nepakankamai, todėl čia pateikiamas bendras aprašymas, paremtas esama informacija ir bendrais Jungo tipologijos principais).
Žmogus, kurio sąmonėje dominuoja intuicija, dažnai sėja, bet palyginus retai pjauna: jį nuolat pavilioja naujos pradžios ir galimybės. Pradėjus kažkokį darbą, iškyla nemažai kliūčių ir problemų, kurias reikia įveikti, kad sulauktum sėkmės. Intuityvui sunku atkakliai ir sistemingai dirbti, būti disciplinuotu ir punktualiu. Tai sąmonės tipas, kuris tiksliai suvokia iš pasąmonės kylančius vaizdinius. Vietoj to, kad galvotų apie objektą, ieškodami atitikmenų savo patirtyje, šio sąmonės tipo žmonės pasitelkia archetipą - pirmykštį vaizdinį.
Analitinė Psichoterapija: Kelias į Savęs Pažinimą ir Transformaciją
Analitinė psichoterapija, dar vadinama jungiškąja analize arba psichoanalize, priklauso gelminės psichoterapijos krypčiai. Psichoterapijos metu svarbu pažinti ir suprasti asmens sužeidimų, traumų istoriją, kaip tie sužeidimai veikia dabartinį gyvenimą, kokie pokyčiai reikalingi. Tačiau psichoterapija yra ne tik apie skaudžią gyvenimo pusę, bet ir apie vidinį potencialą, dar neatskleistus asmenybės aspektus, asmenybės savirealizaciją. Analitinė psichoterapija išsiskiria iš kitų terapijos krypčių tuo, kad joje didelis dėmesys skiriamas simboliniams turiniams, sapnų analizei, asmeninės ir kolektyvinės pasąmoninės turinių pažinimui ir įsisąmoninimui. Jungiškosios analizės procesas - tai kelionė visybiškumo link, asmenybės transformacijos vyksmas.
Lietuvos Analitinės Psichologijos Asociacija (LAPA)
Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) vienija Lietuvos jungiškosios krypties psichoanalitikus ir psichoanalitikes bei jungiškosios krypties psichoterapeutes ir psichoterapeutus. Asociacija skatina analitinės psichologijos teorijos ir praktikos plėtrą Lietuvoje, plėtoja tarptautinius ryšius, rūpinasi narių kvalifikacija ir kompetencija. Mūsų būrimasis draugėn reiškia ne tik siekimą derinti analitinės psichologijos veiklą Lietuvoje, bet ir gilinti žinias, atskleisti dar nepažintas patirties gelmes, plėtoti šios paradigmos taikymą praktikoje ir moksle.
tags: #analitine #psichoterapija #jungiskoji #kryptis