Nors žodis „autizmas“ yra girdėtas daugeliui, visuomenėje vis dar vyrauja klaidingi įsitikinimai apie šį sutrikimą. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o neurologinis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia labai įvairiai. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo požymius, diagnostikos ypatumus ir tai, kaip supratimas gali padėti autistiškiems asmenims integruotis į visuomenę.
Kas yra autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris veikia asmens elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas ir funkcionavimą visuomenėje. Tai yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, todėl vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystosi dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Autizmas nėra liga, o spektras, todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skiriasi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės bei iššūkiai, su kuriais jie susiduria.
Autizmo požymiai
Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai 2-3 metų amžiuje. Svarbu atsiminti, kad kiekvieno vaiko raida yra individuali, ir nė vienas iš šių požymių savaime nereiškia sutrikimo. Tačiau, jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri apima šiuos požymius:
Taip pat skaitykite: Agnės Gustės straipsnis apie autizmą
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako prasmingų frazių iš dviejų žodžių (neįskaitant echolalijos).
Kiti požymiai, kurie gali rodyti autizmą:
- Sunkumai socialinėje sąveikoje:
- Nesidomėjimas bendraamžiais ar kitais vaikais.
- Nemokėjimas žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Sunkumai suprantant socialinius signalus, tokius kaip žvilgsniai, gestai arba kūno kalba.
- Sunkumai dalyvaujant bendroje veikloje ar pokalbiuose bei diskusijose.
- Komunikacijos sunkumai:
- Sunkumai suvokiant neverbalinę komunikaciją.
- Nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos) nesuvokimas.
- Visko supratimas tiesiogiai, be intuicijos.
- Sunku suprasti sarkazmą, ironiją, perkeltines žodžių reikšmes.
- Elgesio ypatumai:
- Polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius.
- Pasikartojantys judesiai, tokie kaip lingavimas.
- Padidintas rutinos ir struktūros poreikis.
- Priešinimasis pokyčiams ir naujovėms.
- Susitelkimas į ribotus ar specifinius interesus.
- Sensorinis jautrumas:
- Jautrumas tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms, tokioms kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS). Diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Diagnostikos procesas apima:
- Pradinį įvertinimą: Išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimą: Gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimus ir testus: Gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvadas: Po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamų vystymosi istorijos įvertinimą: Svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimą: Gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Svarbu atsiminti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuose kiekvienu atveju.
Pagalba autistiškiems asmenims
Autizmas nėra išgydomas, tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu:
- Įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
- Tinkamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
- Plėsti socialinius įgūdžius, skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais.
- Rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius.
- Suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
- Sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Kaip suprasti autistiškus žmones?
Svarbu suprasti, kad autistiški žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jiems sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Autistai nori turėti draugų, būti mylimi ir mylėti, nori būti suprasti, gerbiami ir vertinami. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.
Štai keletas patarimų, kaip bendrauti su autistišku žmogumi:
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Venkite sarkazmo ir ironijos.
- Kalbėkite aiškiai ir konkrečiai.
- Suteikite jam daugiau dėmesio, ypač kalbant apie jam įdomias temas.
- Gerbkite jo poreikį rutinai ir struktūrai.
- Supraskite, kad jam gali būti sunku išreikšti savo jausmus.
Išvados
Autizmas yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, kuris paveikia daugelį žmonių. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o spektras, todėl kiekvienas autistiškas žmogus yra unikalus. Ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba gali padėti autistiškiems asmenims sėkmingai integruotis į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia - būti kantriems, supratingiems ir gerbti jų individualumą.