Depresija yra rimta būklė, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Antidepresantai yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų, padedančių žmonėms įveikti šią ligą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime antidepresantų veikimo principus, jų efektyvumą, saugumą ir kitus svarbius aspektus.
Kas yra Depresija ir Kaip Ji Gydoma?
Depresija - tai liga ir būklė, kuomet žmogus nuolat jaučiasi apatiškas, liūdnas, prislėgtas, pavargęs. Kinta miego režimas, susiaurėja interesų ratas, gali atsirasti valgymo sutrikimų, apima stiprus beviltiškumo jausmas, sunku susikoncentruoti, susikaupti. Vengiama žmonių sambūrio, socialinio kontakto. Kai kuriuos aplanko ir savižudiškos mintys. Kaip ir kitų su psichika susijusių ligų, depresijos kilmė nėra galutinai išsiaiškinta. Manoma, kad ligai atsirasti įtakos turi pakitusios cheminės reakcijos smegenyse, genetika, nuolat patiriamas stresas.
Depresija gydoma įvairiais metodais: medikamentine terapija ir psichoterapija, atsipalaidavimo ir streso valdymo technikomis, meno terapija ir taip toliau. Visgi populiariausias psichiatro paskiriamas gydymas yra gydymas antidepresantais.
Antidepresantai: Kas Tai ir Kaip Jie Veikia?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Dauguma antidepresantų pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų balansą, dar vadinamą “neuromediatoriais” arba “neurotransmiteriais”. Neuromediatoriai perduoda elektrinius signalus iš vienos nervinės ląstelės kitai. Neuromediatorių trūkumas gali sukelti emocinius sutrikimus, pavyzdžiui depresiją. Antidepresantai padeda neuromediatoriams lengviau pasiekti smegenų ląsteles.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
Svarbu suprasti, kad antidepresantai nesuteikia žmogui laimės jausmo. Jie tiesiog padeda sureguliuoti smegenų cheminių medžiagų balansą, kad žmogus galėtų jaustis geriau.
Antidepresantų Veikimo Principas Trimis Aspektas:
- Kūniškas žmogus: Antidepresantai veikia tik ir vien tik į šią dalį.
- Žmogaus siela: Antidepresantai neveikia į šią dalį, kuri taip pat vadinama "asmenybe“, „charakteriu“, „žmogaus bruožų visuma".
- Žmogaus dvasia: Antidepresantai neveikia į šią dalį.
Antidepresantų ilgalaikio poveikio principas panašus į kitų plačiai žinomų vaistų - antibiotikų, veikimo principą: jie veikia tol, kol jie yra žmogaus organizme. Po gydymo kurso medikamentinio „apsauginio“ poveikio nebelieka, arba tas išliekantis poveikis, palyginus su vidutine žmogaus gyvenimo trukme yra labai trumpas.
Antidepresantų Istorija ir Rūšys
Apie antidepresantų istoriją pasakojome pirmojoje dalyje. Sužinojome ne tik tai, kaip atsirado pirmieji preparatai, bet ir tai, kad antidepresantai būna kelių rūšių: tricikliai, MAO (arba monoaminooksidazės) inhibitoriai, SSRI (serotonino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai). Dar yra ir dvi kitos grupės - serotonino ir noradrenalino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai bei atipiniai antidepresantai. Visos vaistų grupės koreguoja cheminius procesus smegenyse. Keičiama biogeninių aminų ir kitų cheminių medžiagų koncentracija, padedama palaikyti nuotaiką, suvaldyti stresą. Skiriasi kiekvienos vaistų grupės vaistų veikimo mechanizmas. Skiriasi ir šalutiniai poveikiai.
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių.
Pagrindinės Antidepresantų Grupės:
- Tricikliai antidepresantai: Amitriptilinas, Imipraminas, Amoksapinas, Dezipraminas, Doksepinas, Nortriptilinas. Jie padidina biogeninių aminų koncentraciją slopindami serotonino ir noradrenalino atgalinį įsiurbimą nervinėse galūnėse ir blokuoja daug receptorių.
- MAO (monoaminooksidazės) inhibitoriai: Fenelzinas, Izokarboksazidas, Tranilciprominas, Moklobemidas, Deprenilis. Jie slopindami fermentus monoaminooksidazes (MAO A ir MAO B) stabdo biogeninių aminų suardymą.
- SSRI (selektyvūs serotonino atgalinio įsiurbimo inhibitoriai): Fluoksetinas, Citalopramas, Paroksetinas, Fluvoksaminas, Sertralinas.
- Serotonino ir noradrenalino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai: Venlafaksinas, Desvenlafaksinas, Duloksetinas.
- Atipiniai antidepresantai: Bupropionas, Trazodonas, Mirtazapinas, Vortioksetinas, Agomelatinas.
Svarbu paminėti, kad nepaisant pavadinimo „antidepresantai“, vaistai skiriami ir kitoms būklėms. Pavyzdžiui, esant obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, potrauminio streso sindromui, socialinėms fobijoms, generalizuoto nerimo sutrikimui. Taip pat - valgymo sutrikimams, chroniškai dilgėlinei, fibromialgijai, migrenai, neuropatiniam skausmui, nemigai, netgi nuo knarkimo.
Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės
Kaip Antidepresantai Veikia Smegenis?
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų Saugumas ir Šalutiniai Poveikiai
Įvairios antidepresantų grupės, besiskiriančios veikimo mechanizmu, chemine sudėtimi, gali sukelti ir šiek tiek skirtingus šalutinius poveikius. Bendrus, dažniausiai pasitaikančius antidepresantų šalutinius poveikius apibrėžė FDA (Food and Drug Administration, JAV). Tai pykinimas ir vėmimas, svorio prieaugis, viduriavimas, nemiga, seksualinės problemos. Rečiau pasireiškia galvos svaigimas, elektrolitų balanso sutrikimas, neigiamas poveikis kepenims, širdies veiklos sutrikimai, serotonino sindromas, tremoras, prakaitavimas, burnos džiūvimas.
Jei kalbėtume apie individualias grupes, MAO inhibitoriai sąveikauja su daugeliu kitų vaistų, netgi su maistu, be to, gali sukelti staigius kraujospūdžio pokyčius, aritmiją, edemą. Dažniausiai ši antidepresantų grupė paskiriama, kai ligoniui naujosios kartos antidepresantai nepadeda. Atipiniams antidepresantams būdinga didesnė sukeltų alerginių reakcijų tikimybė, kraujyje gali sumažėti leukocitų. SSRI grupės preparatai gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, slopina seksualines funkcijas. Tricikliai antidepresantai gali sukelti aritmijas, padidinti akispūdį. Jie, kaip ir MAO inhibitoriai, dėl stipresnių šalutinių poveikių nėra pirmo pasirinkimo vaistai nuo depresijos.
Kodėl tiek daug šalutinių poveikių? Iš esmės todėl, kad vaistai veikia neurotransmiterius - biogeninius aminus (serotoniną, noradrenaliną ir kitus), kurie reguliuoja ne tik nuotaiką, savijautą, bet ir su virškinimu, skausmu, miegu susijusius procesus. Čia galioja ir senas pasakymas: „Viena gydo, kitam - kenkia“.
Tiesa, daugelis šalutinių poveikių praeina per porą savaičių. Didžiausioje rizikos grupėje atsidūrusiems pacientams šalutiniai poveikiai gali trukti ilgiau. Tai vyresni nei 65 metų pacientai, nėščiosiosios ir žindyvės, paaugliai bei bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantys asmenys.
Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti
Vienas iš paskutiniųjų nustatytų šalutinių poveikių yra galimos mintys apie savižudybę pradėjus vartoti vaistą. Ypač pirmąsias dvi savaites. Nustatyta, jog tokių minčių padaugėja jaunesnio amžiaus pacientams, todėl labai svarbi tampa gydytojo priežiūra, paciento stebėjimas vaisto vartojimo laikotarpiu.
Dar viena antidepresantams būdinga savybė - vaisto nutraukimo reakcijos. Vartojant bet kurį antidepresantą, dėl jo vartojimo nutraukimo, dozės keitimo ar kitų norimų pakeitimų privalu tartis su savo gydytoju. Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, staigus nuotaikų svyravimas, dirglumas, agresija, pykčio priepuoliai, virškinamojo trakto sutrikimai. Netgi paūmėti depresijos simptomai.
Kaip Sumažinti Šalutinius Poveikius?
Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę. Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų - ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala.
Antidepresantai ir Alkoholis
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Antidepresantai ir Nėštumas
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir Svoris
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Antidepresantų Efektyvumas: Ką Sako Tyrimai?
Vis dar „ant bangos“ antidepresantų efektyvumo tyrimai. Diskusijos, ginčai ir vienas kitam prieštaraujantys straipsniai, publikacijos.
Štai, pavyzdžiui, Hull universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų komanda apžvelgė 47 klinikinių tyrimų duomenis ir apibendrinę juos pateikė savo išvadas. Jų manymu, kliniškai reikšmingi teigiami antidepresantų poveikiai yra gerokai pervertinami. Iš esmės, vaistai efektyvūs tik esant sunkiai depresijai. Rezultatai glumina, mat didžioji dalis antidepresantus vartojančių pacientų serga tik lengva arba vidutinio sunkumo depresijos forma. Tyrimo komanda teigia, kad būtent šiai pacientų daliai, kurių simptomai lengvi, tiek antidepresantai, tiek placebas suveikia vienodai.
Panašūs tyrimai atlikti ir JAV. Štai vieno Vyriausybės užsakyto tyrimo metu paaiškėjo, jog antidepresantai padėjo mažiau nei pusei juos išbandžiusių pacientų. Nepaisant to, jog pacientai kruopščiai laikėsi gydymo režimo ar net su gydytojo priežiūra išbandė kelias antidepresantų rūšis. Dar daugiau, dalies pacientų būklė tapdavo tokia pat kaip anksčiau ar net prastesnė. Prieita prie tos pačios išvados, kad esant švelniems depresijos simptomams vaistus derėtų derinti su nemedikamentine terapija ar apskritai apsvarstyti tik nemedikamentinės terapijos galimybę.
Vieningai nenutariama ir dėl antidepresantų vartojimo trukmės. Štai Karališkojo psichiatrijos koledžo (Jungtinė Karalystė) atstovai teigia: geriausia su gydytojo priežiūra vartoti antidepresantus tol, kol būklė pagerėja, ir dar papildomai šešis mėnesius. O štai Bolonijos universiteto mokslininkai šiemet prasitarė, kad ilgas antidepresantų vartojimas gali visiškai išderinti smegenyse vykstančias chemines reakcijas. Taip pacientas tampa pažeidžiamesnis besikartojantiems depresijos epizodams.
Visgi nemažai studijų byloja ir apie antidepresantų efektyvumą. Štai psichiatrijos žurnale „Archives of General Psychiatry“ publikuotas Jeilio medicinos universiteto (JAV) straipsnis. Universiteto mokslininkų kolektyvas nustatė, jog populiariausieji ir dažniausiai išrašomi antidepresantai iš SSRI grupės padeda įveikti depresiją daugiau nei trims ketvirtadaliams pacientų. Tačiau likusiam vienam ketvirtadaliui antidepresantai savijautą pablogino.
JAV atliktos išsamios studijos iš 248 tyrimų nuo 1980 iki 2011 metų apie antrosios kartos antidepresantus. Padarytos pagrindinės dvi išvados. Pirmoji teigia, kad visi antrosios kartos antidepresantai veikia gana panašiai. Ir visi daugiau mažiau vienodai sušvelnina depresijos simptomus bei pagerina žmogaus gyvenimo kokybę. Antra, visi antrosios kartos antidepresantai panašiai apsaugo nuo ligos atkryčio. Antrosios kartos antidepresantais vadinami naujesnieji antidepresantai: SSRI, noradrenalino ir serotonino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai.
Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jei 3 savaičių laikotarpyje depresijos simptomai nesumažėjo, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gali būti, kad jums paskirti vaistai netinka arba tiesiog reikia pakeisti vaistų dozavimą. Tai normali praktika: dažnai pirmieji išrašyti vaistai pacientams nepadeda. Depresijos gydymas - ilgas ir kruopštus darbas, todėl neskubėkite ir nelaukite greitų rezultatų.
Alternatyvūs Gydymo Būdai ir Papildomos Priemonės
Daugelis psichiatrų pripažįsta, kad vien tik medikamentinis gydymas nėra išeitis. Svarbu keisti gyvenimo būdą, imtis papildomų nemedikamentinių gydymo priemonių. Tam reikalingos ir kito pobūdžio terapijos, pavyzdžiui, grupinės terapijos ar kognityvinė elgesio terapija, taip pat psichologo konsultacijos. Be to, būtina reguliari mankšta, subalansuota mityba.
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Natūralūs Antidepresantai
Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Lengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas.
Gyvenimo Būdo Keitimas
- Reguliari mankšta: Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
- Subalansuota mityba: Sveika mityba gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
- Streso valdymas: Išmokite valdyti stresą, naudodami atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar kitus metodus.
- Socialinis kontaktas: Palaikykite ryšius su artimaisiais ir draugais, venkite vienatvės.
Mitai ir Tikrovė Apie Antidepresantus
Galbūt Jums teko girdėti: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“. Arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.
Svarbu atminti, kad antidepresantai nėra „stebuklinga piliulė“, kuri išspręs visas problemas. Jie yra tik vienas iš gydymo būdų, kuris gali padėti sureguliuoti smegenų cheminių medžiagų balansą ir pagerinti savijautą. Tačiau norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, būtina imtis ir kitų priemonių, tokių kaip psichoterapija, gyvenimo būdo keitimas ir socialinis kontaktas.
tags: #antidepresantai #kas #tai