Šiame straipsnyje nagrinėjama asmenybės brandos ir vertybių sistemos formavimosi svarba, ypač atsižvelgiant į švietimo sistemos vaidmenį. Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip mokykla ir visuomenė veikia asmenybės raidą, kokios vertybės yra svarbios brandžiam individui ir kaip švietimo sistema gali prisidėti prie harmoningos asmenybės formavimosi.
Švietimo sistemos atspindys visuomenės vertybėms
Švietimo sistemos atspindi visuomenės vertybes. Žvelgiant į viešumoje verdančias diskusijas, atrodo, kad pagrindinė problema bendrojo lavinimo srityje yra tai, kiek tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai turi mokėti lietuvių kalbą. Tai svarbi diskusijos tema, tačiau trūksta platesnės diskusijos apie mokyklos misiją šiuolaikiniame pasaulyje apskritai. Nors pedagoginėse deklaracijose vis dar kalbama apie kritiškos, atsakingos asmenybės ugdymą, praktikoje įsigali informacinė bulimija. Informacija vartojama vis didesniais kiekiais, numojant ranka į tai, kad didelę dalį gautos informacijos mokiniai po eilinio žinių patikrinimo tučtuojau pašalina iš smegenų kaip svetimkūnį, kaip tai, kas neturi jokios sąsajos su realiu pasauliu.
Karštligiškas noras sukišti į mokinių galvas vis daugiau informacijos sukelia savarankiško kritinio mąstymo paralyžių. Palaipsniui mokykla tampa ne asmenybės išsiskleidimo vieta, bet konformistų kalve. Pati žinių vertinimo sistema paremta įtarumo nuostata - siekiama kaip nors „sukirsti“ mokinį, atskleisti žinių spragas. Natūralu, kad ir mokykla pradeda asocijuotis su gladiatorių arena, kurioje kalbos apie vertybes, solidarumą dažniausiai lieka skambiomis deklaracijomis, o svarbu tik viena - galutinė pergalė. Kita vertus, ar visuomenėje, grįstoje vartojimo, konkurencijos ir beatodairiškos skubos principais, gali būti kitokia mokykla? Iš mokyklos reikalaujama suklasifikuoti mokinius.
Įvertinti asmenybės brandą daug sudėtingiau, nei testu patikrinti, ar sėkmingai įsiminta informacija. Mąstymo ugdymas visada yra tam tikra rizika, nes jis reiškia naujų horizontų praplėtimą, įprastų schemų įveiką. Paprasčiau perteikti įprastus, jau išbraidytus mąstymo takus, guodžiantis, kad mokiniai dar per jauni savarankiškai mąstyti. Jau vėliau - universitete - tegu mąsto patys, o mokykloje pakanka, kad uoliai atsimintų kitų sugalvotus atsakymus. Bėda ta, jog mokyklos įgūdžiai vėliau perkeliami ir į universitetus ir kūrybiškumo, autentiškumo žiedas taip ir lieka neišsiskleidęs.
Šiandien įprasta į mokymąsi tiek mokykloje, tiek universitete žvelgti kaip į pasirengimą esą svarbesnei ir naudingesnei veiklai. Viskas, taip pat ir žinios, esą turi duoti naudos. Vis dar vartojame „pedagogikos“ sąvoką, kuri kilo iš senovės graikų žodžio „paideia“ (ugdymas). Mokymasis buvo orientuotas į dorybių, tokių kaip teisingumas, išmintis, nuosaikumas, ugdymą. Tiesa, jau senovės Graikijoje mes atrandame ir sofistų, kurie už pinigus ne tiek ugdė dorybes, kiek mokė įvairių technikų - pavyzdžiui, kaip debatuose įveikti pašnekovą. Jie ėmė pinigus už žinias, kurios jas įgijusiajam turėjo atnešti didesnį pelną nei sąnaudos, išleistos mokantis. Sofistų, į kuriuos paniekinamai žiūrėjo žymiausi antikos mąstytojai, galima vadinti nūdienos švietimo sistemos pirmtakais. Sofistai nepretendavo į mąstymo originalumą ir save suvokė ne tiek kaip vedlius, kiek užsakymų vykdytojus.
Taip pat skaitykite: Asmenybės vertybių tyrimai
Šiandieninė vakarietiška švietimo sistema tarsi paskatino orientuotis ne į dorybių ugdymą, bet į naudingų žinių perteikimą. Prie į rinką orientuotos sistemos iš tiesų lengviau pritraukti įvairiausių matuoklių, kurie mums gali pasiūlyti, kaip už mažiausius kaštus instaliuoti į mokinių ar studentų galvas didžiausią kiekį informacijos. Mokykla vis dažniau tampa ne vilties švytėjimo ir autoriteto sklaidos, bet nerimo, konkurencijos, vis didėjančių patyčių, smurto ir beprasmybės pojūčio vieta. Mokykla šiandien yra mūsų visuomenėje vyraujančių vertybių atspindys.
Asmenybės auginimas kaip gyvenimo prasmė
Ar kada nors klausėte savęs - kas yra svarbiausia gyvenime? Turbūt sutiksite, kad neatsakius į šį klausimą, gyvenimas tampa panašiu į kelionę be tikslo. Galima nesukti sau galvos ir gyventi kaip dauguma: siekti didesnio atlyginimo, geresnės karjeros pozicijos, atiduoti save šeimai, paskirti gyvenimą kūno puoselėjimui. Tiems, kurie ieško kažko daugiau, noriu pasiūlyti dar vieną gyvenimo prasmę ir tikslą: asmenybės auginimą. Asmenybė yra tai, kuo mes save jaučiame gyvenime, kas renkasi tarp dvasinių ir materialių vertybių, tai mūsų sukauptas jausminių-emocinių dominančių bagažas. Asmenybė nėra intelektas, išsilavinimas ar charakteris.
Brandi asmenybė gerai jaučia savo nuotaikas, emocijas ir neleidžia joms užvaldyti savęs. Brandi asmenybė sugeba rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, besiskiriančiais savo išsilavinimu, pažiūromis. Brandi asmenybė nuolat ieško ir taiko įvairius savęs pažinimo būdus - tai savęs stebėjimo, analizavimo technikos, meditacijos, dvasinės praktikos. Ji stengiasi kuo dažniau kasdienėje veikloje stabtelėti ir paklausti savęs: ką dabar jaučiu? Kokios mintys sukasi galvoje? Brandi asmenybė gyvena sąžiningai, aiškiai jaučia kas yra dora, o kas - ne. Sąžinės arba intuicijos balso girdėjimas yra esminė asmenybės augimo sąlyga, tai augimo pagrindas, kaip oras ar vanduo gyvybei. Brandus žmogus kontroliuoja savo mintis, jis nuolat renkasi pozityvias ir ignoruoja negatyvias, žinodamas, kokią jėgą turi mintys. Didžiausi nusikaltimai ir didžiausi atradimai prasideda nuo minties.
Asmenybei augant atsiranda vis daugiau energijos, nes materialios kasdienės problemos sprendžiasi vis paprasčiau, neeikvojant tam daug jėgų. Asmenybei augti padeda savęs klausinėjimas: Kas aš esu? Kokia gyvenimo prasmė? Ką aš veikiu šiame gyvenime? Taip klausinėdami savęs ir ieškodami atsakymų mes išeiname už mums įprastų prasmių, tikslų rato, atlaisviname tuos rėmus, į kuriuos esame save įspraudę: padaryti karjerą, sukurti šeimą, pastatyti namą. Juk asmenybės augimui ribų nėra, mes patys neleidžiame sau augti toliau, pvz. Kuo asmenybė brandesnė, tuo stipresnis noras dalintis, o ne imti. Brandi asmenybė supranta, kad laimė - tai ne problemų nebuvimas, o vidinė būsena. Laimingu galima būti tik šią akimirką, o laimingas gyvenimas ir susideda iš tokių akimirkų, kai galime būti laimingi čia ir dabar, nepriklausomai nuo mūsų problemų, nepatenkintų troškimų. Šis supratimas padeda mums patirti kuo daugiau laimės akimirkų.
Brandi asmenybė aiškiai suvokia, kad gyvenimas turi pabaigą ir laikas bėga greitai. Dažnai mes linkę pamiršti, ignoruoti mintis apie gyvenimo baigtinumą ir visą dėmesį skirti nesibaigiančiam problemų sprendimui ir tikslų įgyvendinimui. Tačiau pažiūrėkime aplinkui ir į save, ar tikrai taip gyvendami mes esame laimingi? Darbas nuo ryto iki vakaro, nuolatinis skubėjimas, nuovargis. Paklauskite savęs, kada paskutinį kartą grožėjotės saulėlydžiu ar vaivorykšte, neskubėdami vakarojote su artimais žmonėmis? Aiškus gyvenimo baigtinumo suvokimas padeda mažiau skubėti, neįsitraukti į nesibaigiančių problemų verpetą. Brandi asmenybė gyvenime labiau pasikliauja jausmais, intuicija. Kilusi idėja ar noras pirmiausia patikrinama intuityviai, jei kyla jausmas, kad tai yra gerai, teisinga, tada pasitelkiamas protas, kurio pagalba ir įgyvendinama kilusi mintis. Brandi asmenybė priima ir sėkmę ir nesėkmę ramiai, galima sakyti filosofiškai, suprasdama visų įvykių santykinumą.
Taip pat skaitykite: Ugdymas: vertybės, elgesys, įpročiai
Asmenybės branda mums atneša taip trokštamą nusiraminimą ir gyvenimo džiaugsmą, kuo brandesni tampame, tuo dažnesni ir gilesni yra laimės, pilnatvės, ramybės išgyvenimai. Kas ta branda? Kai ją pažinti? Kas yra brandus žmogus? Raidos psichologai yra nustatę kelis kriterijus, kurie ir nurodo asmenybės brandumo laipsnį.
Brandžios asmenybės kriterijai
Raidos psichologai yra nustatę kelis kriterijus, kurie nurodo asmenybės brandumo laipsnį:
- Savarankiškas mąstymas: Brandi asmenybė turi susiformavusią vertybių sistemą, atranda savo tapatumą ir žino savo privalumus bei trūkumus. Savarankiška asmenybė turi savo nuomonę kiekvienu klausimu, kuri nebūtinai yra patogi visiems ir visada. Savarankiškas žmogus tariasi su kitais, bet sprendimus priima pats.
- Atsakomybė: Už savo poelgius atsako pats žmogus. Jis atsakingas už savo mokslo, darbo, asmeninių santykių sėkmę. Jeigu darbas nepasiseka - tai vėlgi atsakingai pažvelgi ir ieškai savų klaidų. Taip pat ir asmeniniuose santykiuose visuomet reikia kelti klausimus sau, ieškoti atsakymo su kitu žmogumi, bet nekaltinti kito. Atsakingi asmenys yra patikimi, su jais mums saugu, nes jie vengia lengvabūdiškumo, parenka žodžius, suvaldo emocijas.
- Baimės ir pykčio suvaldymas: Brandi asmenybė geba valdyti savo emocijas. Žmogus, kuris pasiduoda kitų įtakai, gali nuolat abejoti ir šios abejonės sukelia vidinę jausmų sumaištį. Kai viduje sumaištis, anksčiau ar vėliau ji išsiveržia į aplinką.
- Noras dirbti: Nors darbas ir yra tik darbas, bet brandi asmenybė nori dirbti. Ji dirba ir siekia finansinės nepriklausomybės, gerina savo materialinę padėtį. Noras dirbti siejamas su kompetencija. Žmogui svarbu, įgijus tam tikrą profesiją, tapti savarankišku, nepriklausomu nuo tėvų. Brandi asmenybė siekia ne tik jau minėto emocinio stabilumo, bet taip pat ir ekonominio saugumo.
- Pastovūs ir stiprūs santykiai su partneriu: Brandi asmenybė yra atvira naujai patirčiai, empatiška kitiems žmonėms. Šis žmogus moka išreikšti savo jausmus kitam žmogui ir suprasti kito žmogaus jausmus. Jo santykiai su kitu žmogumi yra gilūs ir artimi. Juose vyrauja įsiklausymas į vienas kito poreikius. Brandi asmenybė siekia meilės santykiuose lygybės. Noras žvelgti vienas kitam į akis vienu lygiu, nei pervertinant, nei nuvertinant kitą.
Asmenybės brandos samprata
Branda (angl. maturity) - žmogaus raidos stadija, kai jis yra suaugęs ir išsivystęs. Žvelgiant iš asmenybės psichinės perspektyvos, branda suvokiama kaip asmens gebėjimas psichiškai ir emociškai elgtis kaip suaugusiam žmogui. Subrendęs asmuo geba adekvačiai veikti, sąveikauti su kitais ir kurti socialinius ryšius. Brandžiam asmeniui būdingas brandus mąstymas, socialinė ir emocinė branda. Asmenybės branda apima socialinius ir emocinius asmens brandos požymius. Asmenybės branda apima socialinius ir emocinius asmens brandos požymius. Maslow (1971) teigė, kad brandžios asmenybės pasižymi šiais bruožais: priima tikrovę, yra atsakingi, etiški, spontaniški, laisvi. Kao (1998, p. 5) teigia, kad branda yra „asmenybės būties būsena bei tapimo procesas, o griežtąja prasme tai reiškia brendimo laipsnį ir gyvenimo kokybę tam tikrame gyvenimo etape“. Anot Roberts ir Mroczek (2008), „emocinis stabilumas, sąmoningumas ir gebėjimas palaikyti gerus santykius yra siejamas su subrendimu. Todėl kad yra tikimasi, jog šios savybės padės asmeniui lengviau įsilieti į socialinį gyvenimą“ (cit. iš Specht, Egloff ir Schmukle, 2012, p. 182). Apibendrinant galima teigti, kad branda yra būsena, kai asmuo yra fiziškai, psichiškai ir emociškai išsivystęs, todėl geba elgtis atsakingai, t. y. būti brandus fiziniu, kognityviu ir psichosocialiniu požiūriu.
Paauglystės laikotarpis
Cambridge žodyne paauglys yra apibrėžiamas kaip jaunas asmuo tarp 13 ir 19 metų amžiaus. „Paaugliai susiduria su biologiniais, kognityviniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais, prie kurių turi prisitaikyti“ (Žukauskienė, 2012, p. 486). Tačiau kai kurie mokslininkai paauglystės ribas išplečia iki 21 metų. Šio amžiaus asmenys yra „bręstantys suaugusieji“. Tokie žmonės yra pasiekę biologinę brandą, tačiau dar neturi socialinės brandos, būdingos suaugusiems (Žukauskienė, 2012, p. 486). Paauglystė yra siejama su lytinio brendimo pradžia. Mergaičių lytinis brendimas prasideda 12-15 metų, o lytinio brendimo pabaiga 16-17 metų amžiaus. Berniukų lytinis brendimas prasideda 1-3 metais vėliau nei mergaičių. Berniukų lytinis brendimas prasideda 13-16 metų ir baigiasi apie 19-21 gyvenimo metus. Paauglystė baigiasi lytinių liaukų subrendimu ir jų funkcionavimu. Šis funkcionavimas yra siejamas su vaisingumu (Žukauskienė, 2012, p. 489).
Lytinio brendimo laikotarpis daro įtaką paauglių psichologinei būklei. Paauglystės laikotarpiu ypač intensyviai auga paauglių kūnas. Ūgis ir kūno masė staigiai didėja, greitai auga kaulai, raumenys vystosi lėčiau. Auga vidaus raumenys, kraujagyslės. Intensyviai vystosi smegenys. Paauglystėje išsivysto apie 80 procentų smegenų. Dažniausiai ši kaktinė smegenų sritis galutinai išsivysto tik 25-30 metų. Berniukų ir mergaičių smegenys vystosi skirtingu laiku. Mergaičių smegenys, atsakingos už informacijos apdorojimą, vystosi dvejais metais anksčiau už berniukų.
Taip pat skaitykite: Kas yra vertybės ir normos?
Paauglių mąstymo gebėjimai
Paauglystės laikotarpiu aktyviai vystosi ir kinta paauglių mąstymo gebėjimai. Piaget (1950) teigia, kad kognityviniai gebėjimai subręsta formaliojo operacinio mąstymo periodu iki 16 metų amžiaus. Šiam mąstymo būdui yra būdingas gebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo konkrečių faktų. Piaget buvo įsitikinęs, kad šiame mąstymo raidos etape kalbos vaidmuo yra ypač svarbus. Tad tobulėja mokėjimo mokytis kompetencija. Anot Pasupathi, Staudinger ir Bates (2001), išmintis vystosi per patirtį. Išmintis yra žinių, patirties, supratimo, atsargumo panaudojimas ieškant problemų sprendimų ir juos priimant. Šie sugebėjimai padidėja 14-25 metų ir toliau vystosi visą likusį gyvenimą.
Asmens brandos indikatoriai Lietuvos švietimo dokumentuose
2019 metų bendrųjų programų atnaujinimo gairėse teigiama (Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. V-1317, 2019), kad Lietuvoje trūksta dermės tarp ugdymo tikslų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Lietuvos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše teigiama, kad pagrindinis ugdymo rezultatas yra laipsniškai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas (Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309, 2015). Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad asmens branda Lietuvoje yra tapatinama su kompetencijų visuma. Baigdami bendrąjį ugdymą mokiniai turėtų pasižymėti šiomis kompetencijomis: socialine, emocine ir sveikos gyvensenos; pažinimo; kūrybiškumo; pilietine; kultūrine; komunikavimo. Vertybinių nuostatų ir įsitikinimų egzaminas netikrina. Tyrimo išvada - brandos egzaminai neatspindi asmens brandos, aprašytos konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose.
Valstybiniai brandos egzaminai ir asmens branda
Lietuvoje mokyklos baigimo egzaminai vadinami valstybiniais brandos egzaminais (toliau VBE), o mokyklos baigimo pažymėjimas vadinamas brandos atestatu. Šis pavadinimas kilo iš lotyniškos sąvokos „matura“ - brandos diplomas. Lietuvos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašė (2015) teigiama, kad pagrindinis ugdymo rezultatas laipsniškai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas (ŠMM, 2015). Tai suponuoja, kad VBE turėtų būti sudarytas taip, kad ne tik tikrintų žinias, bet ir matuotų asmens brandą.
2019 metų bendrųjų programų atnaujino gairėse teigiama (Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. V-1317, 2019), kad Lietuvoje trūksta dermės tarp ugdymo tikslų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Dėl šios priežasties yra skiriama per mažai dėmesio socialinėms, kultūrinėms ir kūrybinėms mokinių kompetencijoms, kurios ir skatina asmenybės brandą, ugdyti.