Šiame straipsnyje aptariami antidepresantai, ypač jų vartojimas pagyvenusiems žmonėms. Nagrinėjami tiek cheminiai, tiek natūralūs antidepresantai, jų veikimo mechanizmai, veiksmingumas, šalutinis poveikis ir galimos alternatyvos. Taip pat aptariama polifarmacijos problema, ypač tarp pagyvenusių žmonių, ir kritimų prevencija.
Įvadas
Rudenį ir žiemą daugelis žmonių patiria liūdesį ir jautrumą. Nors bloga nuotaika gali būti laikina, užsitęsus ji gali reikėti gydymo. Nors daugelis griebiasi cheminių vaistų, yra ir natūralių alternatyvų.
Natūralūs Antidepresantai
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.)
Paprastoji jonažolė stabilizuoja centrinę nervų sistemą, pasižymi antidepresiniu poveikiu ir šalina įvairius sutrikimus, tokius kaip nervingumas, nuovargis, dėmesio sutelkimo problemos, dirglumas, miego sutrikimai, širdies plakimas, kraujospūdžio svyravimai, prakaitavimas, galvos svaigimas, drebulys, dusulio jausmas, krūtinės skausmas ir tirpimas.
Lietuvoje registruotas vaistinis preparatas su jonažolių žolės ekstraktu - Cesradyston kietos kapsulės, rekomenduojamas vartoti esant reaktyviai depresijai, kurią sukelia aplinkos dirgikliai.
Jonažolė gerina nuotaiką ir bendrą savijautą. Kaip pagalbines priemones depresiniams simptomams įveikti galima vartoti vaistažolių arbatas, įskaitant jonažolių žolės arbatą. Jonažolių preparatai populiarūs visame pasaulyje ir yra puiki gydymo alternatyva stabilizuojant centrinę nervų sistemą tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
Manoma, kad jonažolių žolės ekstrakte esantis hipericinas veikia kaip selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius, o hiperforinas veikia panašiai kaip noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius ir slopina serotonino reabsorbciją. Hipericinas taip pat blokuoja melatoniną, o dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
Jonažolių žolės vaistinius preparatus rekomenduojama vartoti pagal poreikį, kol išnyksta ligos simptomai. Svarbu žinoti, kad jonažolių žolės preparatai gali sąveikauti su kitais medikamentais, tokiais kaip ciklosporinas, amitriptilinas, digoksinas, indinaviras, simvastatinas, varfarinas, teofilinas, sertralinas, paroksetinas ir geriamieji kontraceptikai.
Sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis, cukriniu diabetu ir esant nesunkiai depresijai, jonažolių preparatai ypač rekomenduojami, nes jonažolė pasižymi ne tik poveikiu centrinei nervų sistemai, bet ir baktericidiniu poveikiu (veikia Staphylococcus aureus, Bordetella pertussis, Streptococcus pyogenes, Corynebacterium diphtheriae) ir antivirusiniu aktyvumu (veikia herpes simplex pirmo tipo, ŽIV-1 virusus).
Vartojant jonažolių preparatus, svarbu laikytis pakuotės lapelyje nurodytų instrukcijų ir vengti tiesioginių saulės spindulių bei soliariumų, nes jonažolė pasižymi fotosensibilizuojamuoju poveikiu.
Cheminiai Antidepresantai
Veikimo principas
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės
Antidepresantų rūšys
- Tricikliai antidepresantai: Tai senesnės kartos antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.), kurie mažai selektyvūs ir paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Dėl to jie sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi ir tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Tai naujesni antidepresantai, kurie tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi. Jie veikia būtent tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, ir mažiau paliečia kitus smegenų centrus. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Cipralex (escitalopramas), Sertralin (Asentra, Zoloft), Cipramil (Pram, Ciral) yra populiarūs SSRI grupės antidepresantai.
- Kiti antidepresantai: Agomelatinas veikia melatonino medžiagų apykaitą ir reguliuoja biologinius dienos ritmus. Mirtazapinas - antidepresantas miegui, veikiantis per noradrenalino alfa receptorius. Taip pat yra NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas) grupės antidepresantų. Brintellix (vortioksetinas) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis, aripiprazolis, sulpiridas ir amisulpridas).
Antidepresantų pasirinkimas
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai be recepto
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas. Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t.
Efektyvumas
Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escitalopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Antidepresantai ir alkoholis/nėštumas
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją. Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir svoris
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti
Antidepresantų veiksmingumo vertinimas
Apžvalgos autoriai[2], prieš analizuodami duomenis, nusprendė, kad sumažėjimas skalėje vidutiniškai 3 balais, bus laikomas teigiamu rezultatu. Asmeniškai manau, kad tai šiek tiek per daug. Man sunku patikėti, kad kas nors sugebėtų pastebėti sumažėjimą 3 - imis balais 52 balų skalėje. Būčiau nustatęs aukštesnę ribą, bent jau apie 6 taškus. Viename straipsnyje, paskelbtame dar 2015 m., padaryta išvada, kad žmonės negali nustatyti mažesnio nei 7 taškų skirtumo pagal 52 balų Hamiltono skalę. Bet, kaip netrukus matysime, aukštesnio slenksčio nustatymas ir taip nepadarė jokios įtakos. Taigi, eikime prie rezultatų.
SSRI vartojantiems tyrimo[2] dalyviams 52 balų HDRS skalėje depresijos sumažėjimas buvo 1,94 balo didesnis negu gydomiems placebu. Net kai buvo įtraukti tik labai sunkia depresija sergantys žmonės (23 ar daugiau), rezultato pagerėjimas, palyginti su placebu, vis tiek buvo tik 2,69 balo.
Taigi, SSRI nesugebėjo įveikti net dosniai žemos recenzentų nustatytos ribos. Prisiminkime, kad dauguma į analizę[2] įtrauktų tyrimų buvo finansuojami iš farmacijos pramonės, o farmacijos pramonės finansuojami tyrimai dažniausiai rodo didesnę naudą nei matoma tikrovėje, todėl tikėtina, kad tikrasis poveikis yra dar mažesnis, nei buvo nustatyta apžvalgoje.
Kitaip tariant, SSRI nėra veiksmingi kaip antidepresantai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jie yra pirmoji vaistų nuo depresijos terapija, tai atrodo gana didelė problema. Prieš pasiūlymą, kad vietoj to turėtume naudoti ne SSRI antidepresantus, o pavyzdžiui, triciklius, norėčiau pažymėti, kad lyginant vienus su kitais, nebuvo įrodyta, jog jie būtų žymiai efektyvesni nei SSRI[3]. Priešingu atveju mes naudotume juos kaip pirmosios eilės terapiją, o ne SSRI.
Alternatyvūs Depresijos Gydymo Būdai
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Mitybos įtaka
Didelė smegenų dalis (ypač nervų membranos) yra sudaryta iš riebalų ir riebiųjų rūgščių. Depresijos metu kraujyje dažnai būna sumažėjęs cholesterolio, geležies, kalio, albuminų kiekis bei padidėjęs trigliceridų kiekis. Yra duomenų, kad hipocholesterolemija susijusi su depresija ir savižudybėmis. Lipidų pakitimai veikia smegenų lipidinę aplinką ir moduliuoja neurotransmiterių veikimą bei neuronų baltymų funkciją. Cholesterolis taip pat yra substratas steroidiniams ir lytiniams hormonams. Nėra organizmo sistemos, kurios audiniams nereikėtų nepakeičiamų riebalų rūgščių. Yra duomenų, kad žuvų taukai naudingi sergant įvairiomis galvos smegenų ligomis: Alzheimerio liga, dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimu, autizmu, schizofrenija, pasireiškiant priešiškumui, nerimui, esant ribinio tipo asmenybės sutrikimui bei bipoliniam sutrikimui. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo stebėta, kaip trigliceridų kraujyje sumažinimas palengvina depresijos simptomus. Trigliceridemija kartu su depresija gali nulemti rezistenciją insulinui, kadangi saldaus maisto vartojimas padidina insulino išsiskyrimą, o tai pablogina būtinųjų riebalų rūgščių metabolizmo reguliavimą, neigiamai veikia prostaglandinų, citokinų, hormonų gamybą, membranų pralaidumą bei smegenų biochemiją.
Azoto oksidas („linksminančios dujos“) gali padidinti azoto kiekį ir sukelti malonias emocijas, o aukštai kalnuose, kai yra žemas atmosferos slėgis ar pilnatis, sumažėja azoto kiekis ir gali pablogėti nuotaika ar paūmėti nuotaikos sutrikimai. Azoto susilaikymas priklauso ir nuo dietos, t.y. jį sumažina aukštos kokybės baltymų vartojimas kartu papildomai vartojant kreatino, amonio chlorido, glutamino, niacino. Nedidelė apimties tyrimų metu sergantiesiems depresija nustatomi skirtingi azoto oksido metabolitų lygio pakitimai (padidėjimas arba sumažėjimas - tiriamas kraujo šlapalo azotas (angl.
Magnio poreikis padidėja ligos atveju, po operacijų, fizinės ir protinės įtampos metu, esant stresui, vartojant sūrų maistą, alkoholį, daug dirbant ir sportuojant. Ypač magnio poreikis padidėja nėštumo metu, kai vystosi vaisius, bei laktacijos laikotarpiu. Magnio trūkumas gali sukelti tam tikrus simptomus ar jų derinius: nervingumas, irzlumas, nedidelis nerimas, trumpalaikis nuovargis, nedideli miego sutrikimai, mėšlungis, dilgčiojimo pojūtis. Sergantiems somatinėmis ligomis žmonėms dažnai pasireiškia depresija, kai jų kalio kiekis sumažėja iki apatinės normos ribos. Per mažas cinko kiekis susijęs su gydymui rezistentiška depresija. Pacientams, kuriems pasireiškia manija, palyginti su kontroline ir su pasveikusių nuo manijos pacientų grupe, plaukuose rastas labai padidėjęs vanadžio kiekis. Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad nedidelės gyvsidabrio dozės per ilgą laiką gali sukelti neurologinius, atminties, elgesio, miego ir nuotaikos sutrikimus. Gyvsidabris, be to, kad susijungia su baltymais ir blokuoja keletą cheminių reakcijų, susijusių su neurotransmiterių gamyba, sumažina ir ličio kiekį.
Folatai kaip kofaktorius dalyvauja homocisteino (citotoksiškos aminorūgšties, kuri gali skatinti DNR sekų suirimą, oksidacinį stresą ir apoptozę) metilinimo procese. Gaunami su maistu folatai reikalingi normaliam nervų sistemos vystymuisi ir yra svarbūs reguliuojant neurogenezę bei užprogramuotą ląstelių mirtį. Nauji epidemiologiniai ir eksperimentiniai tyrimai folatų sumažėjimą sieja su homocisteino kiekio padidėjimu, o tai padidina Alzheimerio ir Parkinsono ligų bei insulto išsivystymo riziką. Gaunant su maistu nepakankamai folio rūgšties, didėja ir depresijos išsivystymo galimybė. Yra diskutuojama, ar mažas folio rūgšties kiekis kraujyje nesusijęs su mažesniu serotonino kiekiu smegenyse, - kaip yra nustatoma atliekant tyrimus su žiurkėmis. Literatūroje yra duomenų, kad kai kurių depresija sergančių pacientų, kuriems nustatomas folatų trūkumas, būklė pagerėja jiems paskyrus folio rūgšties. Folatų trūkumas pasireiškia polineuropatija ir organiniais psichikos sutrikimais, taip pat ir organine depresija. Folio rūgšties kiekis yra matuojamas kraujo serume ir eritrocituose. Depresija sergantiems ir priklausomiems nuo alkoholio pacientams jis dažnai yra sumažėjęs, ypač kraujo serume. Sumažėjęs folio rūgšties kiekis yra susijęs su blogesniu atsaku į gydymą antidepresantais.
Teoriškai vitamino B6 sumažėjimas gali sukelti depresiją, kadangi šis vitaminas kaip kofaktorius dalyvauja triptofano virtimo serotoninu metabolizmo kelyje. Mažas vitamino B6 derivato piridoksalfosfato kiekis kraujo plazmoje susijęs su depresijos simptomais. Tačiau neseniai atlikta sisteminė apžvalga nepatvirtino kliniškai reikšmingo vitamino B6 veiksmingumo gydant depresiją. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti depresiją dėl keleto biocheminių mechanizmų. Vitaminas B12 ir kartu folio rūgšties trūkumas yra susijęs su įvairių ligų patogeneze, taip pat neurokognityvinės funkcijos pablogėjimu ir ateroskleroziniu pažeidimu. Vitamino B12 trūkumas nustatomas gana dažnai, kadangi 20-50 proc. pagyvenusių asmenų pasireiškia atrofinis gastritas, dėl kurio sumažėja vitamino B12 absorbcija. Vitamino B12 trūkumas susijęs ir su demencijos išsivystymu bei progresavimu.
G-baltymai yra pagrindinė grandis, reguliuojanti ląstelės atsaką ir perduodanti signalą nuo receptorių iki veikiančio baltymo. Per kelerius paskutinius metus atlikti tyrimai rodo, kad depresija ir bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams keičiasi G-baltymo subvienetų kiekis ir aktyvumas. G-baltymo β (beta) 3 subvieneto C825T (t.y. geno) polimorfizmas susiję su skirtinga nervinio signalo transdukcija ir jonų transporto aktyvumu. Daug dažniau T alelė nustatoma depresišiems asmenims. Asmenims, turintiems 2 T aleles (TT ), blogiau padėjo gydymas, ir tai nepriklausė nuo demografijos ir depresijos klinikos.
Viduržemio jūros dieta yra senoviniais Viduržemio jūros regiono žmonių valgymo įpročiais paremta dieta. Šios dietos receptai yra paprasti ir lengvai paruošiami. Tai nėra griežta dieta, labiau valgymo filosofija. Rekomenduojama valgyti ramiai, neskubant, pailsint. Laikantis Viduržemio jūros dietos, valgoma daug vaisių ir daržovių, ankštinių kultūrų, kruopų bei žuvies, saikingai vartojama vyno.
Polifarmacija ir Pagyvenę Žmonės
Dirbdamas ligoninėje dažnai matau pagyvenusius žmones, kurie vienu metu vartoja penkis, dešimt, penkiolika ar net dvidešimt vaistų. Neabejotinai vienas ar keli iš šių vaistų yra antidepresantai. Šis absurdiškas besaikis vaistų vartojimas - problema, vadinama polifarmacija , yra viena didžiausių sveikatos problemų, su kuria šiandien susiduria pagyvenę žmonės. Antidepresantai yra vieni iš pagrindinių vaistų, prisidedančių prie polifarmacijos.
Antidepresantų saugumas ir pagyvenę žmonės
O saugumas? Ar SSRI sukėlė rimtų nepageidaujamų reiškinių?
2,7% SSRI grupės dalyvių atsirado rimtas nepageidaujamas reiškinys, palyginti su 2,1% placebo grupėje. Tai yra 0,6% absoliutus skirtumas, o tai reikštų, kad maždaug vienas iš 170 SSRI gydytų žmonių patirs rimtą nepageidaujamą reiškinį dėl gydymo. Atkreipkite dėmesį, kad rimto nepageidaujamo reiškinio apibrėžimas yra įvykis, sukeliantis mirtį, didelę mirties riziką, negalią ir (arba) hospitalizavimą. Kitaip tariant, „rimta“ yra tikrai rimta. Taigi net ir į nedidelį nepageidaujamų reiškinių padidėjimą reikia žiūrėti atsakingai.
Medicininis gydymas turėtų sumažinti rimtus nepageidaujamus reiškinius, ne padidinti. Tikrai veiksmingas antidepresantas ne tik padėtų žmonėms jaustis geriau, bet jie ir rečiau bandytų nusižudyti. Tai sumažintų rimtų nepageidaujamų reiškinių skaičių. Tokio signalo čia nematyti. Net jei žiūrėtumėte tik į bandymus nusižudyti, o ne į nepageidaujamus reiškinius apskritai, čia nėra jokio signalo, kad SSRI sumažintų jų dažnį.
Atkreipkite dėmesį, kad apžvalgos tyrimus paprastai atlieka sveiki žmonės iki 65 metų. Pagyvenę SSRI gydomi žmonės greičiausiai patiria rimtų nepageidaujamų reiškinių daug dažniau nei tyrime.
Kalbėdamas apie silpnus pagyvenusius žmones, ypač tuos, kurie gyvena slaugos namuose, noriu pasinaudoti proga ir pabrėžti, kad jie dažniausiai yra didžiausi antidepresantų vartotojai. Taigi galima galvoti, kad bus atlikta daugybė tyrimų, rodančių, kad antidepresantai yra naudingi silpniems pagyvenusiems žmonėms … Na, pamatę, kad įrodymai nepatvirtina antidepresantų vartojimo jaunesniems žmonėms, galite būti šiek tiek skeptiški. Sisteminė apžvalga buvo paskelbta Amerikos Medicinos direktorių asociacijos leidinyje 2012[5] , kuria buvo siekiama nustatyti, kad antidepresantų naudojimas depresijos gydymui yra naudingas vyresniems nei 65 metų žmonėms, kurie gyvena slaugos namuose. Apžvalgą finansavo JAV vyriausybė.
Buvo nustatyti du (!) atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriuose antidepresantai buvo lyginami su placebu slaugos namų gyventojams, iš viso dalyvavo 55 (!) dalyviai. Gana šokiruoja, kad įrodymų bazė yra tokia maža, jei manote, kad slaugos namų gyventojai yra tokie dideli antidepresantų vartotojai. Iš esmės, kai mes (gydytojai) skiriame šiuos vaistus pagyvenusiems slaugos namų gyventojams, mes beveik nežinome, ką darome, nes yra tiek mažai įrodymų.
Nei vienas iš dviejų tyrimų nerado [5] jokios naudos slaugos namų gyventojams gydyti antidepresantais (nors teisybės dėlei, tyrimai buvo tokie maži, kad nesitikėjau, jog jie ką nors ras, nes statistiškai nebuvo pakankamai pajėgūs). Dalyvių skaičius buvo per mažas, kad būtų galima įvertinti rimtų nepageidaujamų reiškinių paplitimą. Nors manau, kad teisinga manyti, kaip minėta pirmiau, jog šioje grupėje jis bus daug didesnis nei jaunesnėje sveikesnėje grupėje ankstesnės apžvalgos tyrimuose.
Aš daugiausia pateikiu šią mažą sistemingą apžvalgą, norėdamas parodyti, kokia žiauri dažnai būna žinių bazė, kai kalbama apie vaistų poveikį silpniems pagyvenusiems žmonėms.
Kritimų Prevencija
Sužalojimai (traumos) yra labai svarbi, dažniausiai išvengiama visuomenės sveikatos problema. Senų žmonių sveikatos išsaugojimas ir funkcinio savarankiškumo išlaikymas keliamas kaip vienas pagrindinių uždavinių visam Europos regionui. Traumos daugelyje Europos šalių yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja gyvenimas.
Griuvimas - netikėtas asmens kūno padėties pasikeitimas į žemesnę nei natūralią padėtį, dažniausiai ant grindų, žemės ar kitokio paviršiaus. Nukritimai kelia didžiausią grėsmę senyvo amžiaus žmonių sveikatai ir nepriklausomybės praradimui. Kasmet maždaug kas trečias vyresnis nei 65 m. Nukritimai yra pagrindinė nemirtinų sužalojimų priežastis tarp pagyvenusių žmonių. Vienas iš 10 nukritimų gali baigtis labai sudėtingais sužalojimais, pvz., šlaunikaulio lūžiu, galvos sužalojimu, lemiančiu hospitalizaciją. Remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. Lietuvoje 6 976 65+ m. amžiaus žmonės susižalojo nukritus. Šiaulių rajono savivaldybėje 2021 m. nukritus susižalojo 120 65+ m. 2020 m. Šiaulių rajono savivaldybėje šis rodiklis buvo apie 16 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį (atitinkamai 2020 m. Lietuvoje - 123,1 atv. 10 000 gyventojų 65+ m.; 2020 m. Šiaulių rajone - 148,1 atv. 10 000 gyventojų 65+ m.). Šiaulių rajono savivaldybė 2020 m. Daugiausiai susižalojimų dėl nukritimų 65+ metų amžiaus grupėje buvo 2018 m., mažiausiai 2021 m. Šiaulių rajono savivaldybėje nuo 2018 m.
Rizikos veiksniai
- Osteoporozė: Tai kaulų liga, kurios požymiai yra kaulų tankio mažėjimas, maža kaulinė masė, kaulų trapumas. Dažnai ji vadinama „tyliąja epidemija“, nes kaulų retėjimas yra nejuntamas. Ši liga išsivysto dėl hormonų svyravimų, kalcio ir vitamino D trūkumo bei sumažėjusio fizinio aktyvumo.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Suprastėjusi rega: Su amžiumi susijęs regos suprastėjimas - dažna kritimų ir traumų priežastis. Regėjimo aštrumui ir periferiniam regėjimui turi įtakos katarakta ir glaukoma.
- Vaistų vartojimas: Raminamieji, antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai gali sumažinti protinį budrumą, apsunkinti pusiausvyrą. Kuo daugiau vaistų yra vartojama, tuo didesnė yra rizika nukristi ir patirti traumą.
- Aplinkos pavojai: Mažiausiai trečdalis visų nukritimų įvyksta namuose dėl nesaugios aplinkos. Dažniausiai nukrentama užkliuvus už ant žemės išmėtytų daiktų.
Prevencinės priemonės
- Per savaitę būtina bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai ar abiejų šių veiklų kombinacijai (dalis vidutinio, dalis didelio intensyvumo). Bet kokia aerobinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes priešingu atveju gaunamas nepakankamas teigiamas organizmo atsakas. Pagyvenę asmenys, norintys gauti akivaizdžios naudos savo sveikatai, turėtų vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo trukmę padidinti iki 300 minučių per savaitę, o didelio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo trukmę - iki 150 minučių per savaitę. Arba taikyti šias abi fizines veiklas kartu.
- Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas, funkcinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų vykdoma galimų griuvimų profilaktika, siekiant išvengti kaulų lūžių. Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti pagrindinių (stambiųjų) raumenų grupių jėgą siekiant pagerinti mobilumą ir užtikrinti griuvimų prevenciją.
- Valgyti ar gerti pakankamai kalcio turinčių produktų.
- Gauti pakankamai vitamino D, kad pagerėtų kalcio pasisavinimas.
- Naudinga būtų atidžiai apžiūrėti namus ir įvertinti galimus rizikos veiksnius. Jei įmanoma, pasikonsultuoti su slaugytoju, socialiniu darbuotoju ar visuomenės sveikatos specialistu, kurie padėtų pašalinti galimus rizikos veiksnius ir padaryti namų aplinką kuo saugesnę.
tags: #antidepresantai #pagyvenusiems #zmonems