Psichologija yra sudėtingas ir daugiasluoksnis mokslas, todėl nenuostabu, kad egzistuoja tiek daug skirtingų temų ir sričių, kaip kriminalinė, kognityvinė, spalvų, edukacinė ir socialinė psichologija. Studijuodami psichologiją, sužinome, kad su tam tikromis žiniomis apie žmogaus smegenis, šiek tiek pastangų ir ryžtingais veiksmais galime tapti geriausia savo pačių versija. Nepaisant mūsų auklėjimo, polinkių ar giliai įsišaknijusių elgesio modelių, turime begalę saviugdos galimybių. Iš tikrųjų, tam tikrus psichologijos aspektus naudinga studijuoti kiekvienam - net jei neplanuojate siekti diplomo ar formalių studijų. Kai pradedame suprasti konkrečias psichologijos temas, tampa lengviau kurti sveikus santykius su artimaisiais, geriau pažinti save ir kitus. Psichologijos sritys padeda suprasti žmogaus elgesį, emocijas ir sprendimus - nuo individualių minčių iki sudėtingų socialinių situacijų. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinės kognityvinės karjeros teorijos apibrėžimą.
Socialinės kognityvinės karjeros teorijos pagrindai
Socialinė kognityvinė karjeros teorija siekia paaiškinti, kaip formuojasi profesiniai interesai, kaip vyksta profesijos pasirinkimas bei keliami profesiniai tikslai. Teorijos pagrindas - Banduros socialinė kognityvinė teorija, kuri pabrėžia sudėtinius individo, jo elgsenos ir aplinkos tarpusavio ryšius. Socialiniu kognityviniu požiūriu, aplinkos įvykių įtaka elgesiui labai priklauso nuo pažintinių procesų. Jie lemia, kaip aplinkos poveikis yra suvokiamas ir kaip individas jį interpretuoja. Teorija atkreipia dėmesį į kognityvinius veiksnius, elgesį ir kitas sąlygas, kurios gali keistis kintant situacijai.
Socialinės kognityvinės karjeros teorijos kintamieji
Socialinėje kognityvinėje karjeros teorijoje pabrėžiami trys kintamieji ir jų tarpusavio sąveika:
- Saviveiksmingumo įsitikinimai.
- Lūkesčiai, susiję su elgesio pasekmėmis.
- Tikslai.
Šie kintamieji veikia kartu, nulemdami karjeros pasirinkimus ir profesinį tobulėjimą.
Socialinio išmokimo teorija
Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Pagrindiniai socialinio išmokimo teorijos elementai
- Elgesio potencialas. Paprastai kiekvienoje situacijoje žmogus gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų. Tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą, veikiausiai ir bus atliktas.
- Lūkestis. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje už tam tikrą elgesį tokioje pat ar panašioje situacijoje gavo teigiamą paskatinimą, tai jis greičiausiai tą elgesį kartos. Norint tiksliai prognozuoti žmogaus elgesį reikia remtis jo paties subjektyviu sėkmės vetinimu. Kontrolės lokusas - apibendrinti žmogaus lūkesčiai, susiję su tuo, kiek viskas priklauso nuo jo paties elgesio ir kiek ne, t.y., ir kiek nuo išorinių jėgų. Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu mano, kad jų sėkmė priklauso nuo likimo, atsitiktinumo, nuo įtakingų žmonių, nenumatomų aplinkos jėgų.
- Paskatinimo vertė. Ji apibrėžiama tuo, kad esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę vienam, o ne kitam paskatinimui, nes to paskatinimo vertė jam atrodo didesnė. Paskatinimo vertė susiformuoja iš patirties.
- Psichologinė situacija. Žmogui situacija yra tokia, kaip jis ją suvokia. Roteris išskyrė šešias pagrindinių poreikių kategorijas. Poreikio potencialas. Poreikio vertės. Veikimo laisvė. Jei žmogus turi stiprų poreikį, t.y. Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Paprastai blogai adaptavęsi žmonės turi mažą veikimo laisvę dėl informacijos stokos, klaidingai mano, kad neturi reikiamų išteklių jų tikslų pasiekimui.
Banduros socialinė kognityvinė teorija
Kaip pažymi Bakševičius L., (2013), socialinės kognityvinės teorijos kūrėjo Bandura A., teigimu, žmogaus elgesį reguliuoja trys atskiros, bet tarpusavyje sąveikaujančios kontrolės sistemos: išoriniai stimuliuojantys įvykiai, išorinis pastiprinimas ir pažintiniai tarpiniai procesai.
Mokymasis stebint (A. Bandura)
Anot Kerevičienės J., (2014), socialinio išmokimo teorijos pagrindėjas yra kanadiečių psichologas Bandura A., (1925), kuris pirmasis akcentavo socialinių kognityvinių procesų reikšmę asmenybės elgesiui, nepageidaujamo elgesio korekcijai taikė modeliavimo principą, domėjosi vaikų agresyvumo ištakomis ir korekcija, atliko nemažai laboratorinių tyrimų ir jų pagrindų išleido svarių veikalų, tokių kaip „Paauglių agresija“ (1959), „Agresija: socialinio išmokimo analizė“ (1973), „Socialinis išmokimas ir asmenybės vystymasis“ (1963), „Elgesio kaitos principai“ (1969) ir kt.
Konsultavimas ir problemų sprendimas
5 temoje paaiškinama konsultavimo, kaip mokslo, reikšmė ir svarba visapusiškai vertinti lyderį, kuris ieško patarimo. Problemų sprendimu grįstas mokymasis yra svarbi konsultavimo sudedamoji dalis. Problemų sprendimu grįsto mokymo skyriuje dirbsite su keturiais skirtingais atvejų tyrimais (Savarankiškam skaitymui „Profesionalus konsultavimas“). Tyrimo atspirties taškas gali būti problemų sprendimui grindžiamo mokymosi bibliotekos „Praktinis požiūris“ ir „Mokslinis požiūris“ (žr. toliau). Tai platus įvairių konsultavimo metodų spektras, kurį pirmiausia galite apžvelgti pateiktyse ir vėliau įsigilinti savarankiško skaitymo ištekliuose.
Mokymosi svarba
Žinia, kad esminė žmogaus gyvinimo praktinė veikla - mokymasis, išmokimas, adaptavimasis ir t.t. Anot E. James Herring (1996), mokymasis labai sudėtingas procesas, todėl visi šį procesą sąlygojantys veiksniai daro teisioginį arba netiesioginį poveikį ir jį apibrėžiant. Mokymosi procese mokiniai tobulėja taisant jų ne taip suvoktus dalykus, plečiantis žinioms artėja prie galutinio tikslo - kuo geriau išmokti dalyką.
Mokymasis kaip mentalinis procesas
Petty G., (2006), pabrėžia, kad mokymasis tai užslėptas mentalinis procesas, kurio mokytojas negali tiesiogiai kontroliuoti. Mokiniai patys kuria mokomojo dalyko suvokimą ir gebėjimus, kurių mokoma.
Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija: metodai ir etika
Kitos psichologijos šakos
Kuo daugiau sužinome apie skirtingas psichologijos šakas, tuo geriau suprantame savo ir kitų žmonių protą.
Kriminalinė psichologija
Paskutiniais metais Lietuvoje ir visame pasaulyje sparčiai auga susidomėjimas tikrais nusikaltimais ir jų psichologija. Kriminalinė psichologija tiria nusikaltėlių elgesį, jų motyvaciją, reakcijas ir psichologinius modelius. Ji jungia psichologiją ir teisės sistemą, todėl tampa itin svarbi policijos, probacijos ir teismo ekspertizės darbuotojams.
Kognityvinė psichologija
Kognityvinė psichologija - viena svarbiausių visos psichologijos sričių. Ji nagrinėja, kaip apdorojame informaciją: kaip įsimename, dėmesingai klausomės, sprendžiame problemas, suvokiame pasaulį, kuriame idėjas ir priimame sprendimus. Kognityvinė psichologija yra ir mokslinė, ir praktinė - ji tiria žmogaus mąstymą ir su tuo susijusius smegenų procesus. Kadangi kognityvinė psichologija yra labai plati ir apima daugybę žmogaus veiklos aspektų, egzistuoja įvairių teorijų.
Spalvų psichologija
Spalvos daro kur kas didesnę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, nei gali pasirodyti. Jos veikia mūsų emocijas, elgesį, sprendimų priėmimą ir net mokymąsi. Būtent spalvų psichologija tiria, kaip skirtingos spalvos sukelia skirtingas psichologines reakcijas ir kokią reikšmę jos įgauna socialiniuose kontekstuose.
Edukacinė psichologija
Edukacinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės mokosi ir kokie veiksniai lemia jų pažangą. Lietuvoje ši sritis ypač aktuali mokykloms, universitetams ir suaugusiųjų švietimui. Edukacinė psichologija remiasi kitomis psichologijos šakomis - kognityvine, raidos, elgesio psichologija. Specialistai analizuoja, kaip mokiniai suvokia informaciją, kaip veikia motyvacija, kokią įtaką daro aplinka ir ugdymo metodai.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
Socialinė psichologija
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės veikia vieni kitus ir kodėl mūsų elgesys keičiasi priklausomai nuo socialinės situacijos. Tai viena populiariausių psichologijos sričių pasaulyje ir Lietuvoje. Socialinės psichologijos mokslas tiria: grupių elgseną, socialinį suvokimą, agresijos priežastis, stereotipus ir išankstines nuostatas, konformizmą, lyderystę.
tags: #socialines #kognityvines #karjeros #teorija