Depresija yra rimta sveikatos problema, kuri kasmet nusineša daugybę gyvybių. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie antidepresantų poreikį, reikalingumą ir būtinybę. Tačiau augantis savižudybių ir depresija sergančiųjų skaičius rodo, kad psichotropiniai vaistai ne visada yra geriausia išeitis. Antidepresantai dažnai turi stiprų šalutinį poveikį, sukeliantį įvairių problemų - nuo problemų lytiniame gyvenime iki emocinių sutrikimų. Šiame straipsnyje nagrinėjama antidepresantų įtaka hormonų veiklai, atsižvelgiant į galimas nepageidaujamas reakcijas ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos psichikos sveikatai.
Antidepresantai ir jų veikimo principai
Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenų medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse. Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai. Serotoninas yra natūrali organizmo medžiaga. Sutrikus jos apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija. Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
Taip pat skaitykite: Saugus antidepresantų nutraukimas: patarimai ir informacija
Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Melatoninas, kitaip negu serotoninas, noradrenalinas, dopaminas nėra tiesiogiai susijęs su emocijų reguliavimu. Melatonino veikimas smegenyse susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme. Pastebėta, kad sergant depresija pasireiškia šių biologinių dienos ritmų (cirkadinių ritmų arba „vidinio laikrodžio“) sutrikimai. Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Jis yra gerai suderinamas su SSRI ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose.
Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian). Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių.
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantų šalutinis poveikis
Antidepresantai, kaip ir visi vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Pastebėta, kad vartojantys vaistus nuo depresijos dažnai skundžiasi miego sutrikimais, neramumu, smegenų veiklos pažeidimais, minčių raiškos sutrikimais.
Įvairios antidepresantų grupės, besiskiriančios veikimo mechanizmu, chemine sudėtimi, gali sukelti ir šiek tiek skirtingus šalutinius poveikius. Bendrus, dažniausiai pasitaikančius antidepresantų šalutinius poveikius apibrėžė FDA (Food and Drug Administration, JAV). Tai pykinimas ir vėmimas, svorio prieaugis, viduriavimas, nemiga, seksualinės problemos. Rečiau pasireiškia galvos svaigimas, elektrolitų balanso sutrikimas, neigiamas poveikis kepenims, širdies veiklos sutrikimai, serotonino sindromas, tremoras, prakaitavimas, burnos džiūvimas.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai apie triciklius antidepresantus
Jei kalbėtume apie individualias grupes, MAO inhibitoriai sąveikauja su daugeliu kitų vaistų, netgi su maistu, be to, gali sukelti staigius kraujospūdžio pokyčius, aritmiją, edemą. Dažniausiai ši antidepresantų grupė paskiriama, kai ligoniui naujosios kartos antidepresantai nepadeda.
Atipiniams antidepresantams būdinga didesnė sukeltų alerginių reakcijų tikimybė, kraujyje gali sumažėti leukocitų.
SSRI grupės preparatai gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, slopina seksualines funkcijas.
Tricikliai antidepresantai gali sukelti aritmijas, padidinti akispūdį. Jie, kaip ir MAO inhibitoriai, dėl stipresnių šalutinių poveikių nėra pirmo pasirinkimo vaistai nuo depresijos.
Vienas iš paskutiniųjų nustatytų šalutinių poveikių yra galimos mintys apie savižudybę pradėjus vartoti vaistą. Ypač pirmąsias dvi savaites. Nustatyta, jog tokių minčių padaugėja jaunesnio amžiaus pacientams, todėl labai svarbi tampa gydytojo priežiūra, paciento stebėjimas vaisto vartojimo laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Antidepresantai ir smegenų veikla
Dar viena antidepresantams būdinga savybė - vaisto nutraukimo reakcijos. Vartojant bet kurį antidepresantą, dėl jo vartojimo nutraukimo, dozės keitimo ar kitų norimų pakeitimų privalu tartis su savo gydytoju. Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, staigus nuotaikų svyravimas, dirglumas, agresija, pykčio priepuoliai, virškinamojo trakto sutrikimai. Netgi paūmėti depresijos simptomai.
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją. Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Hormonų disbalansas ir antidepresantai
Pagal JAV statistiką, bene 40% vyresnių nei 40 m. moterų vartoja antidepresantų. Spėjama, kad greičiausiai taip nutinka dėl klaidingo perimenopauzės ar kitokių hormonų pusiausvyros sutrikimų traktavimo. Šiais laikais moterys perimenopauzę išgyvena vis anksčiau. Niekad nejautusios stipraus PMS sindromo, jos netikėtai pasijunta irzlios ir pavargusios. Prastos nuotaikos pliūpsniai neaplenkia sutuoktinio ir vaikų. Žinoma, apsilankiusioms pas specialistus tokioms pacientėms neretai paskiriama būtent antidepresantų, tačiau hormonų pusiausvyros atkurti jie tikrai nepadeda.
Negalėjimas užmigti, prastas miegas gali būti dėl didelės hormono kortizolio koncentracijos. Lytinių hormonų pokyčiai. Vyresnio amžiaus vyrams ir moterims sumažėja tam tikrų lytinių hormonų kiekis. Moterims žemas estrogenų lygis siejamas su miego sutrikimais ir padidėjusiu kūno riebalų kiekiu. Vyrams sumažėjęs testosterono kiekis siejamas su mažesne raumenų mase.
Alternatyvūs depresijos gydymo būdai
Išvardytos depresijos priežastys iš tiesų atskleidžia paprastą tiesą. Depresija nėra liga. Tai greičiau simptomas, rodantis ją sukėlusią priežastį ir būtent tą priežastį reikėtų laikyti negalavimu. Tuo įsitikinus vartoti antidepresantų tampa beprasmiška. Žinoma, tai nereiškia, kad paskirtų vaistų vartojimą būtina nutraukti tuoj pat. Staigi permaina gali taip pat neduoti gerų rezultatų. Apie norą ir poreikį mažinti antidepresantų vartojimą pirmiausia būtina pasikalbėti su specialistu.
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Lėtinis žarnyno uždegimas gali sukelti depresiją ir visus jai būdingus požymius. Jei nustatoma, kad organizmas jautrus glitimui (tai padaryti padės maisto jautrumo testas), galima tikėtis, kad būtent glitimas sukelia negalavimus. Vitamino D trūkumas - dar vienas svarbus biologinis veiksnys, galintis vaidinti svarbų vaidmenį psichikos sveikatai. Nustatyta, kad nesubalansuota žarnyno flora taip pat yra svarbus veiksnys depresijai vystytis.
Fizinė veikla taip pat gali būti naudinga. Tyrimai parodė, kad sergantieji depresija, kurie mankštinosi, sveiko greičiau. Mankštinimasis kelis kartus per savaitę kelis mėnesius padidina smegenų žievės elektrinį aktyvumą. Svarbu, kad sergantysis apskritai užsiimtų fizine veikla. Rekomenduojama rinktis nesudėtingą veiklą, pvz., pasivaikščiojimą.
tags: #antidepresantu #poveikis #hormonu #veiklai