Ilgai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, žmogaus organizmas prie jų pripranta, todėl, staiga nutraukus vartojimą, gali pasireikšti simptomai, kurių visuma vadinama abstinencijos sindromu. Abstinencijos sindromas yra neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimą, po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo. Šiame straipsnyje aptarsime alkoholio ir narkotikų abstinencijos sindromą, įskaitant priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.
Alkoholio abstinencijos sindromas (AAS)
Alkoholio abstinencijos sindromas (AAS) yra būklė, kuri atsiranda, kai asmuo, ilgą laiką vartojęs alkoholį, staiga nutraukia jo vartojimą arba žymiai sumažina dozę. Šis sindromas atsiranda dėl centrinės nervų sistemos disbalanso, kai alkoholio vartojimas, kuris anksčiau slopino nervų sistemą, yra staiga nutraukiamas. AAS tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis, kurios prisitaiko prie nuolatinio alkoholio vartojimo. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia neurocheminius pokyčius smegenyse, ypač GABA (gamma-aminobutyro rūgšties) ir glutamato sistemose. Dėl to, atsisakius alkoholio, gali pasireikšti įvairūs simptomai, nes smegenys stengiasi atkurti savo pusiausvyrą.
AAS priežastys ir rizikos veiksniai
Alkoholio abstinencijos sindromo priežastis yra staigus arba reikšmingas alkoholio vartojimo sumažėjimas po ilgo ir intensyvaus jo vartojimo. Alkoholio poveikis centrinei nervų sistemai yra slopinantis, todėl ilgalaikis vartojimas sukelia smegenų adaptacijas, kad kompensuotų šį slopinimą. Kai alkoholio vartojimas nutraukiamas, centrinė nervų sistema tampa per daug aktyvi, nes adaptacijos nebeparemiamos alkoholio slopinančiu poveikiu.
Rizikos veiksniai, didinantys AAS tikimybę:
- Ilgalaikis ir intensyvus alkoholio vartojimas: Kuo ilgiau ir daugiau asmuo vartoja alkoholį, tuo didesnė rizika susirgti AAS.
- Ankstesni bandymai nutraukti alkoholio vartojimą: Asmenys, kurie anksčiau patyrė AAS, turi didesnę riziką, kad sindromas pasikartos.
- Sveikatos problemos: Asmenys su lėtinėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip kepenų ligos ar psichikos sveikatos sutrikimai, turi didesnę riziką susirgti sunkiu AAS.
AAS simptomai
Alkoholio abstinencijos sindromo simptomai gali pasireikšti nuo kelių valandų iki kelių dienų po paskutinio alkoholio vartojimo. Simptomai gali būti lengvi, vidutinio sunkumo arba sunkūs, priklausomai nuo abstinencijos sunkumo ir ankstesnio alkoholio vartojimo lygio:
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Lengvi simptomai:
- Drebulys (tremoras): Rankų, liežuvio ar kitų kūno dalių drebulys.
- Nerimas ir dirglumas: Padidėjęs nerimas, nervingumas ar dirglumas.
- Galvos skausmas: Dažnai stiprus ir ilgai trunkantis.
- Prakaitavimas: Padidėjęs prakaitavimas, ypač naktį.
- Pykinimas ir vėmimas: Skrandžio diskomfortas, kuris gali būti lydimas vėmimo.
- Nemiga: Sunku užmigti arba neramus miegas.
Vidutinio sunkumo simptomai:
- Padidėjęs širdies ritmas: Tachikardija.
- Padidėjęs kraujospūdis: Hipertenzija.
- Padidėjęs kvėpavimo dažnis: Greitas kvėpavimas (tachipnėja).
- Karščio bangos: Kūno temperatūros svyravimai, sukelti prakaitavimo.
- Regos ir klausos haliucinacijos: Gali būti laikini, bet gąsdinantys.
Sunkūs simptomai (alkoholinė delyra, delirium tremens):
- Sumišimas ir dezorientacija: Orientacijos laike ir vietoje praradimas, sąmonės lygio pokyčiai.
- Stiprios haliucinacijos: Labai realistiškos regos, klausos ar jutiminės haliucinacijos.
- Didelis sujaudinimas: Neramumas, agresija ar nevaldomas elgesys.
- Traukuliai: Gali būti pavieniai arba pasikartojantys priepuoliai, kurie yra labai pavojingi.
- Sunki tachikardija ir hipertenzija: Labai aukštas širdies ritmas ir kraujospūdis, kuris gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.
Svarbu žinoti, kad gali išsivystyti ir sunkios būsenos, tokios kaip psichomotorinis sujaudinimas, karščiavimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, delyras. Ypač tokių būsenų tikimybė didėja, jei asmuo turi gretutinių sveikatos sutrikimų, alkoholio vartota gausiai, buvo ilgas alkoholio vartojimo periodas. Delyras (baltoji karštinė) - būsena, išsivystanti esant sunkiems abstinencijos simptomams ir dažnai susijusi su somatinėmis ligomis. Tai gyvybei grėsminga būklė, mirtingumas siekia 5% atvejų. Klasikinė simptomų triada - sąmonės sutrikimas, ryškios haliucinacijos, stiprus tremoras. Taip pat gali pasireikšti paranoidiniai kliedesiai, sujaudinimas, miego sutrikimai, autonominės nervų sistemos hiperaktyvumas (dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio padidėjimas, prakaitavimas, karščiavimas).
AAS klasifikacija
Alkoholio abstinencijos sindromas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą:
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
- Lengvas abstinencijos sindromas: Lengvi simptomai, tokie kaip drebulys, nerimas, prakaitavimas, kurie paprastai nesukelia rimtų sveikatos problemų ir gali būti gydomi ambulatoriškai.
- Vidutinio sunkumo abstinencijos sindromas: Vidutinio sunkumo simptomai, reikalaujantys medicininės priežiūros, bet paprastai nėra pavojingi gyvybei.
- Sunkus abstinencijos sindromas (Delirium tremens): Labai pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos ir hospitalizacijos.
AAS diagnostika
Alkoholio abstinencijos sindromo diagnostika apima klinikinį įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir paciento istorijos analizę:
Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins simptomus, tokius kaip drebulys, prakaitavimas, nerimas, širdies ritmas ir kraujospūdis. Taip pat bus atsižvelgiama į paciento alkoholio vartojimo istoriją.
CIWA-Ar skalė (Klinikinio alkoholio abstinencijos įvertinimo skalė): Naudojama abstinencijos simptomų sunkumui įvertinti ir gydymo planui parengti.
Kraujo tyrimai:
- Elektrolitų pusiausvyros įvertinimas: Siekiant nustatyti galimus elektrolitų disbalansus, kurie gali sukelti komplikacijas.
- Kepenų funkcijos tyrimai: Dažnai atliekami dėl galimo kepenų pažeidimo nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo.
Kiti tyrimai: Priklausomai nuo simptomų, gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę ir pašalinti kitas galimas priežastis.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie priklausomybes
AAS gydymas ir vaistai
Alkoholio abstinencijos sindromo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir paciento sveikatos būklės:
Hospitalizacija: Sunkiais atvejais, ypač esant alkoholiniai delyrai, reikalinga hospitalizacija intensyvios terapijos skyriuje.
Benzodiazepinai: Dažniausiai naudojami vaistai, skirti simptomams kontroliuoti, tokie kaip diazepamas arba lorazepamas. Šie vaistai turi anksiolitinį, raumenis atpalaiduojantį ir prieštraukulinį poveikį.
Kiti vaistai:
- Antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai.
- Vaistai, kurie, vartojant kartu su alkoholiu, sukelia pykinimą, vėmimą, nemalonius pojūčius (pvz., disulfiramas). Alkoholikas žinodamas tai vengia gerti.
- Stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas yra akamprostatas.
Svarbu paminėti, kad alkoholikus reikia gydyti ir prižiūrėti ilgai, kitaip dažni atkryčiai. Labai gerus rezultatus duoda anoniminių alkoholikų klubai. Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio. Sėkmingas išgijimas priklauso nuo kelių faktorių, tokių kaip išmokimas sakyti „ne“ gėrimui socialinėse situacijose, kova su priklausomais nuo alkoholio draugų raginimais grįžti, vengimas neužimtumo, išmokimas sugyventi su šeima ir artimiausiais draugais.
Narkotikų abstinencijos sindromas
Narkotikų abstinencijos sindromas pasireiškia nutraukus narkotikų vartojimą. Pagrindinė priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių.
Narkotikų abstinencijos sindromo priežastys ir mechanizmai
Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t. Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs.
Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų. Pagrindinis simptomas - tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija išnyksta. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas.
Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką. Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas.
Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo. Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai.
Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien.
Narkotikų abstinencijos sindromo simptomai ir požymiai
Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS.
Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais.
Opioidinės abstinencijos būklė pasireiškia: praėjus kelioms valandoms nuo vartojimo ir trunka 2-4paras- potraukis narkotikams, ašarojimas, sloga, žiovulys, čiaudulys, prakaitavimas; praėjus 12val ir pasiekia viršūnę apie 72val - nemiga, stoka apetito, išplėsti vyzdžiai, žąsies oda, dirglumas, drebulys, nerimas, baimė; po 24-36val.
Narkotikų abstinencijos sindromo gydymas
Iš pradžių malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai, kt.
Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Reabilitacijos bendruomenėse vykdomų programų trukmė iki 18 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa.
Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė. Nustatyta, kad 60 proc. narkomanų narkotikus vartoti pradeda rūkydami marichuaną.
Narkomanijos gydymas visą parą veikiančioje ligoninėje yra būtinas norint greitai pašalinti toksinius skilimo produktus nuo narkotinių medžiagų ir saugiai įveikti nutraukimo sindromą, taip pat pradėti gydyti somatinę patologiją. Šiame narkomanijos gydymo etape atliekamas aktyvus toksinių skilimo produktų pašalinimas. Tuo pat metu skiriama palaikomoji vaistų terapija, siekiant palengvinti abstinencijos simptomus (fizinio skausmo „nutraukimas“, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas). Ilgai vartojant narkotikus, prieš išrašant iš ligoninės rekomenduojama atlikti vaistų blokadą. Išimtis gali būti vienkartinis narkotikų vartojimas (išskyrus heroino ir desomorfino vartojimą). Po išrašymo pacientui skiriami vaistai, palaikantys imuninę sistemą, normalizuojantys nuotaiką ir miegą, stabilizuojantys psichinę būseną ir slopinantys potraukį narkotikams.
Gydymas opioidinės abstinencijos būklėje: pirmenybė teikiama ambulatoriniai detoksikacijai, ir tik jai nepavykus prireikia gydymo ligoninėje. Skiriami skirtingi vaistai- benzodiazepinai (tačiau trumpai, tik kelias dienas), būtinai skiriamas karbamazepinas (slopina potraukį prie opioidų)- jo max dozės gali siekti 1200mg per parą. Dažniausiai skiriamas vaistų derinys- finlepsinas (pagal schemą), truksalis nakčiai, doksepinas, nuskausminamieji (ketanov+ibuprofenas). Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė) -geriamas kartą per dieną (pusperiodis 24-36 valandos), paros dozė kasdien mažinama penktadalių arba dešimtadalių. Palaikomasis gydymas: šiuo metu daugelyje ES šalyse skiriami opioidų agonistai -metadonas ir buprenorfinas (subutex). Tai pakaitinis gydymas, dažniausiai ilgalaikis (jei tai ne detoksikacija) -apie dvejus metus, kuo didesnė paciento priklausomybė tuo skiriamos didesnės opiatų pakaitalo dozės.
Priklausomybių etiologija ir patogenezė
Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu psichoaktyviųjų medžiagų. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu. Žmogaus priklausomybių genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą galima aprašyti, kaip tam tikro kultūrinio-socialinio konteksto reiškinį. Patogenezė: PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Patogenezei svarbios tiek psichologinės prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai. Pacientams būdingas infantilumas pasireiškia narcistiniais sutrikimais, egoistišku elgesiu, pasyvumu, globos poreikiu. Psichoaktyvioji medžiaga leidžia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi.
Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su vadinamuoju išmokimu, kurį galima prilyginti sąlyginiam refleksui. Patiriamas malonumas skatina jį lėmusį elgesį, o dėl to paties elgesio besikartojantis malonumas stiprėja (nes yra siejamas su ankstesne patirtimi). PAM (tiesiogiai veikdamos malonumo centrą) iškreipia adaptacinio pobūdžio malonumo potyrį. PAM sukeliami ūminiai neurodinaminiai efektai skirstomi į pirminius (specifiniai ir nespecifiniai). Specifiniai siejami su tiesioginiu poveikiu neuromediatorinei sistemai, o nespecifinius lemia bendrosios cheminės PAM savybės. Ūminiai pirminiai neurodinaminiai efektai įjungia antrinius adaptacinius homeostazės palaikymo mechanizmus, kurie skirstomi į homologinius (susijusius su tiesioginiu receptorių jautrumo pokyčiu), heterologinius (susijusius su perdaviklių adaptacija). Adaptaciniai pokyčiai gali įgyti chronišką pobūdį, tada PAM vartojimas tampa būtinu visos sistemos veiklai (o tai ir yra priklausomybė). Nutraukus PAM vartojimą palaipsniui grįžtama įprastos fiziologinės pusiausvyros link, tačiau dėl sutrikusios pusiausvyros patiriama abstinencijos būklė.
tags: #priklausomybiu #nutraukimas #sukelentis #vemima