Apatija - tai būsena, kai žmogus jaučia abejingumą, jam trūksta motyvacijos ir emocijų. Tai nėra liga, tačiau gali būti rimto psichikos sutrikimo simptomas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra apatija, kokios jos priežastys, simptomai ir gydymo būdai.
Įvadas
Apatija yra būklė, kai žmogus jaučia abejingumą, jam trūksta motyvacijos ir emocijų. Tai nėra liga, tačiau gali būti rimto psichikos sutrikimo simptomas. Apatija gali pasireikšti įvairiais būdais - nuo lengvo nenoro užsiimti veikla iki visiško emocinio atsiribojimo.
Apatijos priežastys
Apatiją gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Psichologiniai veiksniai: stresas, trauma, depresija, nerimas, perdegimas.
- Biologiniai veiksniai: hormonų disbalansas, neurologinės ligos (Parkinsono liga, Alzheimerio liga, šizofrenija).
- Socialiniai veiksniai: izoliacija, darbo netekimas, nesėkmės asmeniniame gyvenime.
- Medikamentai: kai kurie vaistai gali sukelti apatiją kaip šalutinį poveikį.
- Priklausomybės: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
Apatijos simptomai
Apatijos simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia šie:
- Emocinis šaltumas, abejingumas.
- Motyvacijos trūkumas.
- Energijos stoka, nuovargis.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
- Socialinė izoliacija.
- Sunkumai priimant sprendimus.
- Atsiribojimas nuo aplinkos.
- Sunku jausti empatiją kitiems.
- Sumažėjęs rūpinimasis asmenine higiena.
Apatija ir šizofrenija
Apatija dažnai yra vienas iš šizofrenijos simptomų. Šizofrenija - tai lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų sutrikimai. Gydytoja psichiatrė R. Mazaliauskienė išskiria, jog sergantiems šizofrenija pasireiškia vadinamieji pozityvūs ir negatyvūs šizofrenijos simptomai. „Pozityvūs šizofrenijos simptomai - kliedesiai ir haliucinacijos, kurie akivaizdžiai krenta į akis aplinkiniams. Negatyvūs šizofrenijos simptomai mažiau krenta į akis ir savotiškai mažiau vargina aplinkinius, todėl ir rečiau pastebimi ir vertinami kaip pavojingi. Tai - valios ir emocijų sferos nykimas, mąstymo nuskurdimas, dažnai pasireiškiantis kalboje. Aišku, šizofrenijos metu gali būti stebimi ir įvairūs sutrikusios nuotaikos požymiai“, - ligos simptomus vardija gydytoja. Apatija, kaip negatyvus simptomas, gali labai apsunkinti sergančiųjų šizofrenija kasdienį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Depresijos simptomai
Apatija ir depresija
Apatija taip pat dažnai pasireiškia sergant depresija. Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, energijos stoka, susidomėjimo praradimas ir kiti simptomai. Apatija gali būti viena iš priežasčių, kodėl sergantys depresija jaučiasi bejėgiai ir negali įveikti savo ligos.
Apatijos gydymas
Apatijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Gydymas gali apimti:
- Psichoterapiją: kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija, grupinė terapija.
- Medikamentus: antidepresantai, stimuliatoriai, vaistai nuo šizofrenijos.
- Gyvenimo būdo pokyčius: fizinė veikla, sveika mityba, socialinė sąveika, miego higiena.
- Ergoterapiją: padeda atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui.
- Socialinę pagalbą: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.
Ergoterapijos vaidmuo gydant apatiją
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, įskaitant apatiją. Ergoterapeutas gali padėti:
- Ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius (asmeninė higiena, maisto ruošimas, buities tvarkymas, finansų valdymas).
- Konsultuoti darbo įgūdžių ir užimtumo klausimais.
- Mokyti streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžių.
- Tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius.
- Skatinti užsiimti hobiais ir laisvalaikio veikla.
- Pritaikyti aplinką, kad ji būtų patogesnė ir funkcionalesnė.
Streso valdymas ir apatija
Stresas gali būti viena iš apatijos priežasčių, todėl svarbu išmokti valdyti stresą. Efektyvūs streso valdymo būdai:
- Reguliari mankšta.
- Laikas, praleistas gamtoje.
- Socialinė veikla.
- Sveika mityba.
- Pakankamas miegas.
- Atsipalaidavimo technikos (meditacija, joga, kvėpavimo pratimai).
- Hobių ir pomėgių puoselėjimas.
Mityba ir apatija
Tinkama mityba gali padėti reguliuoti nervinę įtampą ir sumažinti apatijos simptomus. Svarbu:
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie depresiją ir apatiją
- Valgyti reguliariai, tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
- Gerti pakankamai skysčių.
- Vartoti raminamąsias žolelių arbatas (melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių).
- Gauti pakankamai vitaminų ir mineralų (ypač B grupės vitaminų, vitamino C, cinko).
Apatija ir širdies sveikata
Ilgalaikis stresas ir apatija gali neigiamai paveikti širdies sveikatą. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį, kuris ilgainiui gali sukelti kraujo cukraus svyravimus, aukštą kraujospūdį, širdies permušimus ir net mažakraujystę. Todėl svarbu valdyti stresą ir rūpintis savo širdies sveikata.
Kaip padėti sau jaučiant apatiją?
- Pripažinkite savo jausmus. Nebijokite pripažinti, kad jaučiatės apatiški.
- Kreipkitės pagalbos. Pasikalbėkite su artimaisiais, draugais ar specialistais.
- Nustatykite mažus tikslus. Pradėkite nuo mažų, lengvai įgyvendinamų tikslų.
- Užsiimkite fizine veikla. Net ir trumpas pasivaikščiojimas gali padėti pagerinti nuotaiką.
- Raskite malonumo teikiančią veiklą. Užsiimkite hobiu, klausykitės muzikos, skaitykite knygas.
- Rūpinkitės savo mityba ir miegu.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas.
- Būkite kantrūs. Gydymas nuo apatijos gali užtrukti, tačiau svarbu nepasiduoti.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
tags: #apatija #psichologine #reiksme