Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos a percepcijos ir asmenybės nuostatų sąvokos psichologijoje, remiantis įvairių autorių teorijomis ir pateikta informacija. Aptarsime asmenybės tikslus, aspiracijas, poreikius, taip pat veiksmus, lemiančius asmenybės tapsmą, savivertę, temperamentą, intelektą, charakterį, nuostatas, vertybes, sugebėjimus ir gabumus.
Asmenybės Tikslai, Perspektyvos Ir Aspiracijos
Asmenybė yra sudėtingas konstruktas, kurį formuoja įvairūs veiksniai, įskaitant tikslus, perspektyvas, aspiracijas ir poreikius. Poreikiai yra asmenybės aktyvumo priežastis, o tikslas - tai išankstinis vaizdinys ar mintis apie rezultatą, kurį žmogus tikisi pasiekti veikdamas. Jei tikslas yra labai nutolęs, atsiranda perspektyvos - vaizdiniai ar mintys apie kelius, vedančius prie tikslo.
Išskiriamos artimos ir tolimos perspektyvos. Pavyzdžiui, studentui artima perspektyva yra išlaikyti egzaminą, o tolima - baigti mokslus. Asmenybės siekių lygiai vadinami aspiracijomis. Kiekviena asmenybė turi tam tikrus aspiracijų lygius, kurie formuojami priklausomai nuo veiklos pasisekimų ir nesėkmių bei juos lydinčių vertinimų. Aspiracijos glaudžiai siejasi su asmenybės savęs vertinimu. Pervertintos aspiracijos gali įgyti didybės manijos požymių, o nedavertintos - nepilnavertiškumo išgyvenimų, krintant aspiracijų lygiui.
Pagrindinė asmenybės aktyvumo priežastis yra įvairūs poreikiai, atsirandantys tiek dėl instinktinių potraukių, tiek dėl pažinimo ir asmeninės patirties. Poreikis yra tam tikra įtampa, atsiradusi dėl kokios nors pusiausvyros netekimo organizme. Aktyvumas - vienokie ar kitokie veiksmai - reikalingi pusiausvyrai atstatyti. Poreikiai yra tam tikra asmenybės būsena, sudaranti prielaidas veiksmams, nukreiptiems tuos poreikius tenkinti. Asmenybę skatina veikti gamtinių ir kultūrinių poreikių pagrindu iškylantys motyvai.
Veiksniai, Lemiančios Asmenybės Tapsmą
Asmenybės tapsmas pirmiausia priklauso nuo įgimtų savybių. Įgimtų bei paveldėtų asmenybės kūno savybių kitimo diapazonas dėl aplinkos sąlygų yra neplatus. Bręstančios anatominės-fiziologinės organizmo struktūros lemia asmenybės psichinių reiškinių formavimąsi. Psichinių asmenybės savybių formavimuisi didelę įtaką turi socialiniai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Kai susiformuoja asmenybės savimonė, savęs vertinimas ir savo impulsyviosios pusės reguliavimas, vis daugiau pastangų skiriama formuoti savąjį Aš. Individas, įsijungdamas į grupę, randa joje tam tikrą pasiskirstymą rolėmis. Tai teikia tam tikrų apribojimų ir pamažu padaro jį įvairių grupių (visuomenės) nariu. Žmogaus asmenybės ypatybės lemia įgimtos ir paveldėtos prielaidos, organizuotas mokymas ir auklėjimas, pačios asmenybės saviauka. Fenotipas ir genotipas. Galimybes apsprendžia intelekto potencialas, asmenybės kryptingumas, žmogaus būdas. Visa tai apsprendžia aktyvumas.
Savivertė ir Savivaizdis
Savivaizdis - tai vaizdinių ir sprendimų apie save ir sugebėjimus, bruožus, išgyvenimus ir motyvus, savo vietą tarp žmonių sistema. Tai tikra asmenybė.
Temperamentas
Temperamentas - įgimta centrinės nervų sistemos ypatybė, nuo kurios priklauso bendras žmogaus aktyvumas, motorika ir emocingumas. Hipokratas dar 5 a. pr. Kr. sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui apie temperamentą. Jo nuomone, temperamentą nulemia organizmo skysčių proporcija: cholerikas - tulžis, sangvinikas - kraujas, flegmatikas - gleivės, melancholikas - juodoji tulžis.
Kretschmeris teigė, kad temperamentas gali būti ciklotimiškas, šizotimiškas (uždaras, bet atletiškas), koleriškas (staigus, pastovus). Šveicarų psichologas Carlas Jungas žmones suskirstė į intravertus (remiasi savimi) ir ekstravertus (priklauso nuo išorės ir aplinkos). Temperamentas - pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Ivanas Pavlovas išskyrė stiprų nervinį tipą ir silpną nervinį tipą. Temperamento savybės didesne dalimi nei kitos savybės priklauso nuo įgimtų kūno anatominių ir fiziologinių ypatybių ir dėl to yra pačios pastoviausios. Šiuo metu populiariausia cheminė temperamento tipologija: temperamento skirtumai priklauso nuo vidaus sekrecijų darbo. Kretschmeris pagal kūno struktūrą išskyrė astenikus (ploni), piknikus (žemi, linkę tukti), atletikus (stambių kaulų ir raumenų).
Intelektas
Intelektas - gebėjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis. Apima sugebėjimus pasinaudoti patirtimi, spręsti problemas, samprotauti ir sėkmingai sutikti iššūkius bei pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bendrasis pagrindinis intelekto veiksnys, kurį Spearmanas ir kiti, galima matuoti kiekviena intelekto testo užduotimi. Kiekvienam žmogui būdingi tam tikri sugebėjimai (intelektas) ir juos galima išmatuoti bei kiekybiškai išreikšti skaičiais - intelekto testai.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Psichologai skiria 2 testų grupes protiniams sugebėjimams įvertinti: mokslingumo testai (skirti numatyti žmogaus gebėjimą mokytis ko nors naujo) ir žinių arba mokėjimo testai (kurių paskirtis parodyti tai, ką asmuo išmoko). Plačiausiai taikomas WAIS, studentų mokslingumo - SAT. Įverčiams įtakos turi ir aplinkos veiksniai.
Temperamentų psichologinės charakteristikos
- Cholerikas: pažeidžiamas, nenustygstantis, agresyvus, dirglus, permainingas, aktyvus, optimistas, energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų, prarandantis pusiausvyrą.
- Sangvinikas: socialus, sėkmės lydimas, šnekus, jautrus, empatiškas, nerūpestingas, gyvas, linkęs vadovauti, smagus, draugiškas, nepastovus.
- Flegmatikas: pasyvus, atsargus, apgalvojantis, taikingas, kontroliuojantis save, patikimas, ramus, lėtas, uždaras, pastovus.
- Melancholikas: nerimastingas, nelankstus, pesimistiškas, nuosaikus, rezervuotas, niūrokas, subtiliai jautrus. Jam trūksta energijos, ištvermės, pasitikėjimo savimi.
Charakteris
Charakteris - visuma visuomenei savitų individualių psichinių savybių, uždedančių antspaudą elgsenai. Temperamento pagrindu susiformavę būdo bruožai priklauso nuo vaikystės, auklėjimo ir saviauklos. Jis susiformuoja įgimtų ir socialinėje aplinkoje įgytų pagrindų. Geriausiai charakterį pažinti eksperimentinėse situacijose, stebint, kaip asmuo pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje. Charakteris, kaip asmenybės pastovių tipinių savybių visuma, gali pasikeisti tik laipsniškai, per ilgesnį laiką. Artimiausias ryšys su temperamento ypatybėmis ir jo pagrindu gali formuotis skirtingi charakterio bruožai.
Svarbi charakterio dalis yra nuostatos, kurios, tapus ryškiomis ir būdingomis asmenybei, vadinamos charakterio bruožais. Įvairūs charakterio bruožai atsiranda dėl nuostatų daiktams (saugojimas, pamėgimas). Sudėtingesni formuojasi dėl nuostatų religijai, mokslui ir kitoms asmeninėms vertybėms. Iš seno valia laikoma charakterio stuburu, nes valingieji bruožai teikia jam tvirtumo, pastovumo, organizuotumo, savireguliacijos savybių. Iš pažinimo procesų išskiriami intelektualiniai bruožai: mąstymo kūrybiškumas, proto lankstumas, pastabumo lygiai. Charakteris priklauso nuo tam tikros kultūros visuomenėje įsitvirtinusių vertybių. Charakterio bruožus vienijančios savybės: charakterio vientisumas, pastovumas, tvirtumas, aktyvumas. Pavyzdžiui, uždaras-atviras, stiprus-silpnas, išdidus-paprastas, pagyrūniškas-ramus.
Charakterio klasifikacijos problemos ir formavimasis
Kiekvieno žmogaus charakteris išsiskiria individualiais, tai asmenybei būdingais, ir bendrais, tipiniais tai grupei, bruožais. Psichologinėje literatūroje nuo Teofrasto laikų buvo daug mėginimų klasifikuoti charakterį, išskiriant pagrindinius jo tipus. Tačiau jei temperamento klasifikacija išliko nuo Hipokrato laikų, tai charakterio klasifikacijų buvo daug ir nei viena nėra plačiau pripažinta. XIX a. antroje pusėje formuojasi atskira psichologijos šaka - charakterologija.
Charakterio tipus galima nustatyti išsiaiškinus proto, jausmų ir valios proporcijas charakterio struktūroje. Kretschmerio teorija apie charakterio ryšius su kūno konstitucija. Froidistinės psichologijos atstovai charakterį skirstė remdamiesi instinktiniais pasąmonės potraukiais. Šiuolaikinė pasaulėžiūra teigia, kad charakterį nulemia tam tikroje visuomenėje susiklosčiusios kultūrinio gyvenimo formos: ekonomika, mokslas, menas, religija, valstybė. Eduardas Sprangeris išskyrė praktinį, teoretiką, estetą, religingą, valdingą, socialų tipus. Karlas Jaspersas pasiūlė charakterį skirstyti žmonių pasaulėžiūros pagrindu: nihilistai ir skeptikai, veiksmo ir romantikos, metafizikai ir mistikai. Pagrindinės įgimtos ir įgytos charakterio savybės formuojasi ankstyvoje vaikystėje iki 6 metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį. Kad susiformuotų kokia nors charakterio savybė, kad atsirastų tvirtai užfiksuotos nuostatos ir įpročiai, reikia pasikartojimų. Charakterio kitimui įtaką daro įvairios konfliktinės situacijos, sukrėtimai ir kitos ekstremalios situacijos. Charakteris kinta ne tik dėl biologinių duomenų bei socialinės aplinkos įtakos, bet ir dėl asmeninio pasirinkimo.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Nuostatos, Pamegdžiojimas, Identifikacija, Organizuotas Mokymas Ir Auklėjimas
Nuostata - žmogaus parengtis ar predispozicija specifiniu būdu atsakyti į tam tikrus poveikius. Nuostatos yra asmenybės įgytos gyvenant savybės. Jos yra išmoktos, o ne įgimtos. Nuostatos yra pakankamai pastovios savybės. Jos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo įpročių, kurie tokio ryšio gali ir neturėti. Nuostatos siejasi su įsitikinimais. Įsitikinimas yra tam tikrų teiginių pripažinimas teisingais. Nuostatos turi ryšį su nuomonėmis. Nuomonė - mažiau apibrėžti įsitikinimai.
Nuostatos supaprastina aplinkos pažinimą ir palengvina individų bei grupių adaptaciją ir veiklą. Jos gali būti ne tik teisingos, bet ir klaidingos. Nuostatos formuojasi ir keičiasi praktinio patyrimo, pamegdžiojimo, identifikavimo, mokymo ir auklėjimo būdais. Daug įvairių nuostatų perimama iš kitų asmenų, kopijuojant jų elgesį. Pamegdžiojimas yra nesąmoningas kitų žmonių elgsenos kopijavimas. Tai spontaniškas nuostatų formavimas, netaikant jokių mokymo ir auklėjimo metodų. Identifikavimas yra sąmoningas kitų asmenų elgsenos kopijavimas, dažniausiai sąmoningai kopijuojama elgsena tų žmonių, kurie traukia megdžioti. Sąmoningai perimama kitų elgsena neaiškiomis, neįprastomis situacijomis. Kopijuoti kitų elgseną labiau linkę asmenys, kurie nepasitiki savimi arba turi nepilnavertiškumo išgyvenimų. Pagrindinis nuostatų formavimo būdas civilizuotoje visuomenėje yra daugiau ar mažiau organizuotas mokymas ir auklėjimas. Būdinga, kad čia stipriai nuo pamegdžiojimo ir identifikavimo pasireiškia nauja jėga - ugdytojas. Mokymas yra toks nuostatų formavimosi kelias, kada vienas asmuo gauna informaciją iš kito. Priklauso ir nuo moksleivio aktyvumo, išmokimas kiekvienos asmenybės individualus reiškinys.
Kognityvinio disonanso teorija ir Stereotipai
Nuostatų pasikeitimai priklauso ne tik nuo formavimo metodų, bet ir nuo ankstesnių asmenybės nuostatų. Todėl nuostatų pasikeitimų mechanizmą paaiškinti padeda Leono Festingerio kognityvinio disonanso teorija. Pagal ją, žinios apie tikrovę yra ryšiai tarp atskirų kognityvinių elementų. Tarp tų elementų gali būti abejingumo, disonanso ar darnos santykiai. Esant disonansui tarp dviejų ar daugiau kognityvinių elementų atsiranda psichinė įtampa, kuri skatina individą ieškoti išeities, keičiančios ar pašalinančios įtampą. Nuostatos geriau įsitvirtina arba viena ar kita kryptimi keičiasi, kai individas savo patirtimi patikrina vienus ar kitus argumentus ir aktyviai juos panaudoja savo veikloje. Abejingumas = elementai A ir B neturi jokio santykio vienas su kitu. Darna = jeigu yra A, tai gali būti ir B. Disonansas = yra A, bet negali būti B.
Stereotipas - sudėtingos nuostatos, kurias sudaro tam tikrų reiškinių schematizuotas supratimas, vaizdiniai ir emociniai įvertinimai. Skiriami 3 pagrindiniai stereotipų komponentai: kognityvinis (racionalusis) - įtvirtinamas ir reiškiamas vertinančiais teiginiais; vaizdinis komponentas - egzistuoja psichikoje kaip apibendrintas vaizdinys; emocinis komponentas. Visi šie 3 komponentai glaudžiai vienas su kitu susiję. Susiformavę stereotipai, kaip ir kitos nuostatos, palengvina bendravimą, santykius su tikrove, supaprastina elgseną. Jie gali būti ne tik teisingi, bet ir klaidingi.
Vertybės ir vertybinės orientacijos
Vertybės - sudėtingos nuostatos, kurių turinį sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos apie daiktų ir reiškinių reikšmingumą asmenybėms ir grupėms. Vertybės formuojasi asmeninės patirties būdu, suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais. Daiktai, reiškiniai ar žmonės, kurie tiesiogiai patenkina, padeda patenkinti arba spėjama, jog ateityje patenkins asmenybės materialinius, dvasinius poreikius, laikomi vertybėmis. Jos, kaip šios nuostatos, formuojasi ne tik pačios asmenybės iniciatyva; suaugusieji perduoda naujai kartai ją mokydami, auklėdami ir darydami kitokius poveikius.
Skiriamos 3 rūšys: vertybės-poreikius tenkinantys objektai, vertybės-priemonės, vertybėms-objektams pasiekti, vertybės-sąlygos, vertybėms-objektams pasiekti tam tikromis priemonėmis. Vertybinės orientacijos formuojasi vertybių sistemos pagrindu. Vertybės tampa vertybinėmis orientacijomis, kai atsiranda tų vertybių siekimas. Vertybinės orientacijos yra sudėtingos asmenybės ar grupės nuostatos, kurių turinį sudaro vertybių pažinimas ir jų siekimas. Vertybinės orientacijos yra labiau nutolusios nuo poreikių, nes jos siejasi vertybinėmis mintimis ir vaizdiniais. Dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individas ar grupė priklauso.
Sugebėjimai ir Gabumai
Gabumais vadinamos įgimtos užuomazgos sugebėjimams formuotis. Talentingą žmogų nuo kitų skiria jo kūrybiniai pasiekimai veikloje. Sugebėjimais vadinama visuma asmenybės savybių, nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę. Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūra, o sudėtingas įvairių savybių junginys, į kurio sudėtį turi įeiti išmokti tam tikros veiklos atlikimo komponentai - mokėjimas, įgūdžiai ir meistriškumas. Sugebėjimai, jei ir nepaveldimi, tai bent įgimti, dar įtakos turi įgimimai ir paveldėjimas, tiek ir socialinės aplinkos gauti veiksniai. Įgimtos ir paveldėtos savybės sudaro tik potencialias galimybes, tik užuomazgas sugebėjimams vystytis: smegenų struktūra, jutimo organų ypatybės, nervų sistemos funkcionavimas, raumenų ir kaulų struktūros ypatybės. Užuomazgų visuma tam tikrais sugebėjimams vystytis vadinama gabumais.
Į sugebėjimų struktūrą įeina reikšmingos asmenybės savybės, interesai ir polinkiai padeda atskleisti ir išlavėti sugebėjimams, kurių formavimasis ir funkcionavimas glaudžiai susijęs su darbštumu, kantrumu, ištvermingumu ir kitais charakterio bruožais. Kadangi sugebėjimai yra sąlygos tam tikrai veiklai atlikti, tai pirmiausia jų rūšys vadinamos atitinkamos veiklos vardais - muzikiniai, literatūriniai, matematiniai, sportiniai. Skiriami bendresni ir specialesni sugebėjimai. Pagal bendresnes psichines ir fizines veiklos savybes sugebėjimai dar skirstomi į intelektinius, percepciinius, motorinius. Aukštesniems sugebėjimų lygiams pažymėti yra vartojami talentingumo ir genialumo terminai. Genialus žmogus skiriasi nuo talentingų pirmiausia tuo, kad jų kūriniai atskleidžia naujas kryptis ir metodus žmonių mokslinėje, techninėje, meninėje kūryboje.
Gabesnių vaikų požymiai (A.Gusas)
- Gabesni vaikai lengviau ir greičiau išmoksta reikalingus dalykus mokykloje.
- Anksti susidomi ta veikla, kuriai jie turi gabumų.
- Yra veiklesni, o jų kūryba originalesnė, net standartinius uždavinius jie išsprendžia savaip.
- Turi patvaresnį dėmesį ir darbingumą. Jie ilgesnį laiką pajėgia užsiimti juos dominančia veikla.
Asmenybių tipai pagal E.Kretschmerį ir C. Jungą
Pagal Kretschmerį, kūno sandara susijusi su temperamento tipu, kuris daro įtaką asmenybės veiklai ir netgi itakoja polinkį į charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichinius sutrikimus.
- Astenikai (aukšti, ištįsę, aštriais veido bruožais, ilgomis galūnėmis) priskiriami šizotimų tipui - linkę į uždarumą, intelektualią veiklą, jautrūs.
- Piknikai (vidutinio ir žemo ūgio, linkę tukti, trumpų galūnių) yra ciklotimiški - pasižymintys energija, agresyvumu, nuotaikų kaita.
- Atletinis (stambios kaulų formos ir raumenų, plačiapečiai, siauri klubai, didelės pėdos) domisi fizine veikla, racionalus, bet pasižymi mąstymo ir emocijų nepaslankumu - viskozinis tipas.
Pagal Jungą, ekstravertas yra judrus, greitai užmezga kontaktą su kitais žmonėmis, o intravertas - užsisklendęs, jautriai reaguoja, korektiškas.
tags: #apercepsija #ir #asmenybes #nuostatos