Jurgis Kunčinas - vienas ryškiausių lietuvių rašytojų, kurio kūryba nagrinėja sovietmečio laikotarpį ir inteligento valkatystės temą. Tarp žymiausių jo romanų - "Glisono kilpa", "Tūla" ir "Bilė ir kiti". Šiame straipsnyje nagrinėsime J. Kunčino romano "Tūla" fragmentus, siekdami atskleisti pagrindines romano temas, veikėjus, erdvę ir kontekstą.
J. Kunčino valkataujančio personažo bruožai
Kunčino kūryboje ryškus valkataujančio inteligento paveikslas. Šiam personažui būdingi tam tikri bruožai, kuriuos galima apibūdinti per konfliktus su teisėsauga, gatvės gyvenimą, santykius su tvarkinguoju pasauliu ir moterimis, laikinus būstus, smukles ir alkoholį bei išvykas iš miesto.
Konfliktai su teisėsauga
Sovietmečiu valkatavimas buvo laikomas veltėdžiavimu ir buvo persekiojamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. "Glisono kilpos" veikėjas Jeronimas Jaras teigia, kad nakvojimas apleistoje palėpėje kelia įtarimą, o "tvarkdariai" viską išsiaiškins savaip. Tačiau paprasti valkatos nekėlė didelės grėsmės sistemai, todėl su jais kovojama banguotai. J. Kunčino romane "Bilė ir kiti" vaizduojamas valkatų gyvenimo pasunkėjimas J. Andropovo valdymo laikais. "Glisono kilpoje" pasakotojas turi problemų su KGB dėl neįgyvendinto sumanymo leisti literatūrinį žurnaliuką. Įdomi patirtis - metai, praleisti girtuoklių kalėjime, apie kuriuos rašoma "Tūloje", pradedant "spindinčia panorama iš nelaisvės".
Alkoholis ir smuklė
Alkoholis ir smuklė yra neatsiejami J. Kunčino kūrinių motyvai. Romane "Bilė ir kiti" smuklė yra ryškus romano centras, sutelkiantis pagrindinius veikėjus ir tampantis jiems antraisiais namais. Kūryboje minima nemažai realiai egzistavusių Vilniaus užeigų ir kavinių, kurios dabar išnykusios arba neatpažįstamai pasikeitusios. Alkoholis valkataujantį inteligentą suartina su įvairiais žmonėmis, tačiau kartu apsunkina santykius su tvarkinguoju pasauliu ir teisėsauga.
Gatvė
Gatvė yra svarbi J. Kunčino kūrinių erdvė. "Man patikdavo vienam klajoti po miestą", - sako Jeronimas "Glisono kilpoje". Personažas be tikslo vaikšto didmiesčio gatvėmis, stebėdamas aplinką ir sugerdamas miesto atmosferą. Jis jaučia benzino, gumos, kavos ir kvepalų dvelksmus, svylančių padangų, šviežio sniego ir suodžių kvapus, specifinius mūro ir aklinų kiemų kvapus. Toks vaikštinėtojas yra specifinis civilizacijos tipas - flaneur, didmiesčio slampinėtojas.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Santykiai su moterimis
Santykių su moterimis tema J. Kunčino kūryboje yra sodri. Nors tai nėra rafinuotos konservatorijos studentės, valkataujantis inteligentas pelno daugelio moterų simpatiją ir guolį. "Tūla" yra įspūdingas, tačiau labai specifinis meilės romanas. Moterys ateina ir išeina, kaip ir istorijos. Kai kurios bando į jį įsikibti, tačiau personažas turi nuostatą "neprisirišti" ir išlaikyti bastūno laisvę. Įdomu, kad dažniausiai ne jis renkasi moteris, o jos pasirenka jį, ir jis tampa tik klusniu jų aistrų vykdytoju. Ryški išimtis yra tik Tūla. Kartais moteris suteikia benamiui personažui būstą.
Laikini būstai ir išvykos iš miesto
Valkata kartais visai neturi būsto, o kai turi, tai tik laikiną, iš kurio bet kada gali tekti pasitraukti. Didelio miesto atmosfera jam kartais būna slogi, kelianti klaustrofobiją, o išvykus į provinciją padvelkia gaivuma ir atsiveria laisvos erdvės.
Romano "Tūla" analizė
Romano ištraukos erdvės
Visas romano veiksmas vyksta Vilniuje, apimant Bernardinų sienas, Filaretų gatvelės kiemelius ir Vilnelės krantą. Penktajame romano segmente daug dėmesio skiriama miestui, jo vaizdiniui. Miestas aprašomas vaizdžiai, tarsi akyse išnyra jo paveikslas. Tačiau aprašoma ne visas Vilnius, o tik viena jo dalis - Užupis, nes minimos Olandų, Filaretų ir Polocko gatvės. Olandų gatvė apibūdinama kaip vaiduokliška, minimos Bernardinų kapinės, kurios sudaro tamsumo motyvą. Protagonistui ši vieta yra susijusi su Tūla. Pasakotojas tarsi braižo žemėlapį keliaudamas pas Tūlą. Jam sumėlynuoja didžiulis alyvų keras, nepaisant to, kad metų laikas yra žiema. Žiema simbolizuoja gyvybės pristabdymą, įšalą, o žydinčios alyvos yra gyvybės ženklas mirusioje gamtoje.
Pagrindiniai veikėjai
Romane "Tūla" svarbus ne tik valkataujantis personažas, bet ir moterys, su kuriomis jis susiduria. Tūla yra pagrindinė moteris, tačiau pasakotojas susitinka ir kitų moterų, kurios palieka pėdsaką jo gyvenime. Personažo santykiai su moterimis atskleidžia jo laisvės troškimą ir nenorą įsipareigoti.
Romano kontekstas
Romano "Tūla" kontekstas yra sovietinis Vilnius. Romane atsispindi to laikotarpio atmosfera, pilkuma, nerimas ir liūdesys. Tačiau kartu romane yra ir žaismės, poetiškumo ir natūralizmo. J. Kunčinas sugeba įtaigiai papasakoti apie to laikotarpio gyvenimą, fiksuodamas socialinį ir urbanistinį peizažą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas