Depresija ir nerimas: supratimas, įveikimas ir gydymas

Šiame straipsnyje nagrinėjami depresijos ir nerimo sutrikimai, apžvelgiamos jų priežastys, simptomai, gydymo būdai ir patarimai, kaip susidoroti su šiais sunkumais. Taip pat pateikiama interviu su moterimi, vardu Vita Žiba, kuri atvirai dalijasi savo patirtimi kovojant su depresija ir nerimu, bei įžvalgos apie tai, kaip ji stengiasi įveikti šiuos iššūkius.

Kas yra depresija ir nerimas?

Depresija ir nerimas yra dažni psichikos sveikatos sutrikimai, paveikiantys milijonus žmonių visame pasaulyje. Depresija pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, praradimu susidomėjimu veikla, nuovargiu ir kitais fiziniais bei emociniais simptomais. Nerimas, kita vertus, apima per didelį jaudulį, baimę ir nerimą, kurie gali trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Svarbu atsiminti, kad depresiją sukelia paveldimas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas.

Simptomai

Depresija ir nerimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo asmens ir sutrikimo sunkumo. Kai kurie dažniausi depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas ar beviltiškumas.
• Praradimas susidomėjimu ar malonumo jausmo veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
• Nuovargis ir kūno sąstingis: sunku atlikti net paprasčiausius darbus, pirmiausia ką nors pradėti!
• Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
• Apetito pokyčiai (svorio kritimas arba priaugimas).
• Sunkumas susikaupti, prisiminti detales ir priimti sprendimus.
• Menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, nevisavertiškumo, kaltės jausmai. Kartais geriausia išeitis atrodo išeiti iš šio gyvenimo.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę.

Dažni nerimo simptomai:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Per didelis jaudulys ir nerimas dėl įvairių dalykų.
• Nenustygstamumas, įsitempimas ar nervingumas.
• Dirglumas.
• Raumenų įtampa.
• Miego sutrikimai.
• Panikos priepuoliai (staigus stiprios baimės ar diskomforto jausmas).
• Fiziniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas ir skrandžio problemos.

Priežastys

Depresiją ir nerimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:

• Genetika: polinkis į depresiją ir nerimą gali būti paveldimas.
• Smegenų chemija: neuromediatorių (cheminių medžiagų, perduodančių signalus smegenyse) disbalansas gali prisidėti prie šių sutrikimų.
• Gyvenimo įvykiai: trauminiai įvykiai, stresas, netektys ir sunkumai santykiuose gali išprovokuoti depresiją ir nerimą. Ankstyvoje jaunystėje Vita Žiba patyrė seksualinį priekabiavimą, tai paliko dvasinę traumą, prie kurios Vita sugrįžo jau būdama brandesnė ir suprato, kad turi išgyventi prisiminimus iš naujo, kad atsivertų sveikimo kelias.
• Medicininės būklės: kai kurios fizinės ligos ir vaistai gali sukelti depresijos ir nerimo simptomus.
• Asmenybės bruožai: tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ir žemas savęs vertinimas, gali padidinti riziką susirgti šiais sutrikimais.

Vitos Žibos patirtis: atvirumas išlaisvina

Vita Žiba atvirai dalijasi savo patirtimi kovojant su depresija ir nerimo sutrikimais. Ji pasakoja, kad po truputį viskas pradėjo rodytis taip tuščia ir beprasmiška, kad net ištrynė savo paskyrą. Po kurio laiko sugrįžo, dalinosi jau įvairesniu turiniu iki kol užklupo depresija. Pusantrų metų nieko nerašė, nes buvo begalo sunku. Pagerėjus būsenai nusprendė atnaujinti savo dalyvavimą instagrame, nes atvirumas išlaisvina. Pavargo slėpti nuo visų, o ir jos draugams bei pažįstamiems buvo idomu - kas nutiko tai moteriai, kuri tryško gyvenimo džiaugsmu, energija, motyvaciją gyventi ir veikti? Taip pat pagalvojo, kad jos patirtis gali kažkam padėti.

Taip daugėjo sekėjų, tarp kurių atsirado ir tokių, kurie patys serga depresija ir jiems jos turinys ir dalinimasis savo patirtimi suteikia bendrystės jausmą. O jai patinka jaustis reikalingai.

Ji teigia, kad jai nepriimtinas terminas „susigyventi“. Nenori pasiduoti, o susigyventi jai reikštų pralaimėjimą. Ji turi vilties ir motyvacijos eiti į priekį, ieškoti būdų, kaip iš viso to išeičiau.

Vitos gydymo būdai

Vita išbandė įvairius gydymo būdus, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

• Trijų rūšių psichiatro paskirtus vaistus.
• Gydymąsi pas 6 energetikus, pas du šamanus.
• Meditacijas, kvėpavimo pratimus, šaltą dušą.
• Egzistencinę psichoterapiją, hipnoterapiją, regresinę terapiją, kognityvinio elgesio terapiją.
• Sąmoningumo (angl.„mindfulness“) kursus.
• Gulėjimą Ąžuolyno psichiatrijos ligoninėje.
• Mayros Grey du kursus, gyvenimo transformacinė programa pas koučerę, net religinius kursus.
• Kasdieninį bėgimą, sveiką mitybą, apie 30 skirtingų papildų atrinktų pagal mokslinius straipsnius kas galėtų padėti nuo depresijos, masažus, neuro grįžtamojo ryšio terapiją, pilates sportą ir endobiogeniką.

Pradėjus sveiką gyvenimo būdą pirmiausia pastebėjo tokius dalykus: šaltas dušas padeda dėl nerimo, taip pat pakrauna dienai. Sveika mityba padėjo susitvarkyti kitas sveikatos problemas, kurių ankščiau nepavyko išgydyti, pavyzdžiui, sumažinti iki normos ribų cholesterolį, padidinti geležies ir feritino kiekius, sutvarkyti estradiolio, progesterono ir testosterono hormonų balansą. Pačiai depresijai taip pat turi įtakos ką daro, nes 2021 metais buvau ties suicido riba, o dabar yra daug dienų kada vėl jaučiu džiaugsmą ir laimę.

Santykiai su šeima

Vita atvirai pasakoja apie tai, kad nuo 2021 balandžio iki 2022 balandžio buvo nutolusi nuo dukrų. Galima sakyti, kad jos gyveno sau, aš sau. Jai visiškai nerūpėjo jų mokslai, kaip joms sekasi - man paprasčiausiai buvo labai sunku ir tas jausmas buvo nuolatinė kančia. Tai jausmas, kad tu negali išbūti savo kūne, apima bejėgystė, apatiją, nenoras gyventi. Aš negalėjau net indų suplauti ar paruošti pietų - viską darė vyras, nes pati vos galėjau pasirūpinti savimi. Mano užduotis visad būdavo, kaip išgyventi dieną ir greičiau sulaukti vakaro kad galėčiau eiti miegoti ir nieko nejausti. Tačiau šis periodas jas labai išmokė - jos tapo labai savarankiškos, išmoko gaminti, pasirūpinti savimi. Aš nuo jų nieko neslėpiau, jos matė viską.

Dabar, pagerėjus jos savijautai, mes daug bendraujame, kalbamės, turime bendrų veiklų, kuriame naujas savaitgalio tradicijas. Jaučiau kaltę, kad negaliu būti tikra mama savo mergaitėms, kad negaliu pagaminti maisto, kad negaliu jomis pasirūpinti, kad neturiu jėgų patarti ar paguosti. Mergaitės ir pačios kasdien manes klausia, kaip jaučiuosi, per tą laikotarpį išmoko suprasti mano būsenas, ką reiškia kai mama jaučias gerai gerai, gerai neutraliai, pakylėtai, laimingai, blogai, labai blogai ir panašiai.

Vyras jos gyvenime užima labai didelę vietą. Tuo metu jis ruošė maistą, užsakinėjo produktus lankė kasdien ją ligoninėje, rūpinosi mergaitėmis, buvo jai tarsi antras psichologas. Jis visad rasdavo ir randa ką atrašyti ką pasakyti, motyvuoja ją eiti į priekį ir nepasiduoti.

Patarimai pastebėjus pirmuosius simptomus

Vita pataria, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, nes mes visi esame skirtingi. Galiu prisiminti, kaip viskas prasidėjo man, o aš nekreipiau dėmesio arba, dar blogiau, malšindavau viską vyne. Pirmiausiai ateidavo liūdesys be jokios priežasties. Tiesiog liūdna, bet kodėl - nežinau. Esu nelaiminga, bet ką daryti, kad būčiau laiminga irgi nežinau. Tada pradėjo nebedžiuginti dalykai, kurie visad teikė džiaugsmą - kelionės. Buvau užkietėjusi keliautoja, bet tuo laikotarpiu išvažiavus trumpam pagerėdavo, bet vėl užplūsdavo liūdesys ir nuotaikos neuvimas. Na, viską paaštrino karantinas, kai mus visus uždarė namuose ir jau nebebuvo galimybės išeiti į restoraną vakarienės su draugais, nebeliko gyvo bendravimo. Pašlijo fizinė sveikata, nes kūnas rodė ženklus, kad jam blogai. Prasidėjo panikos priepuoliai. Po jų - sunki depresija.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Jos pradžia buvo vaistai. Taikė jų daug skirtingų, kol pagaliau vieni iš dalies tiko. Jie ir ištraukė ją iš duobės. O gavusi impulsą aš sau pasakiau - kas stipresnė aš ar depresija? Supratau, kad taip gyventi prie televizoriaus, telefono ir lovos ir tik egzistuoti aš nebegaliu. Atėjo rugsėjis, prasidėjo vaikų mokykla, aš pradėjau ryte keltis iš lovos ir gaminti vaikams pusryčius, pradėjau medituoti, užsirašiau į kursus, pradėjome su vyru vėl eiti į kino teatrą ar kitur. Šiuo metu vėl turiu daug veiklų ir planų kaip išeiti iš depresijos. Subūriau 10 moterų grupę ir bandome 12 savaičių programa pagal S. Ilardi knygą „The Depression Cure“ išeiti iš depresijos. Einu sportuoti 4 kartus per savaitę, lendu į šaltą dušą, įsidarbinau barista terapiniais tikslais, kad galėčiau būti tarp žmonių, bendrauti su klientais ir kolektyvu, užsirašiau į bažnyčios bendruomenę, lankau toliau kognityvino elgesio terapiją, geriu vaistus, psichoterapeutas Julius Nevarauskas sudarė man dviejų mėnesių planą, kurio laikaus, taip pat prisijungiau prie „Iron Mama“ moterų bendruomenės, su kuriomis sportuoju, lendu į eketę.

Gydymo būdai

Depresijai ir nerimui gydyti naudojami įvairūs metodai, įskaitant:

• Psichoterapija: pokalbiai su psichikos sveikatos specialistu gali padėti jums suprasti savo jausmus, išmokti įveikos strategijų ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija (IPT) yra du dažniausiai naudojami psichoterapijos tipai.
• Vaistai: antidepresantai ir nerimą mažinantys vaistai gali padėti reguliuoti smegenų chemiją ir sumažinti simptomus. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų parinkti tinkami vaistai ir dozės. Daugelis šiuolaikinių antidepresantų yra veiksmingi, tačiau daugiausia veikia vieną depresijos mechanizmą - serotonino pusiausvyrą. Tyrimai parodė, kad antidepresantai, kurie veikia kelis depresijos mechanizmus, pavyzdžiui, didina ir serotonino, ir noradrenalino kiekį smegenyse, gali būti veiksmingesni. Toks perspektyvus dvejopo poveikio antidepresantas, vartojamas jau keletą metų ir Lietuvoje, yra venlafaksinas (Efexor arba Efexor XR). Tyrimai patvirtino, kad gydant Efexor dažniau nei gydant kitais antidepresantais pasiekiama visiška depresijos remisija (arba visiškas išgijimas). Taip pat pasirodė, kad Efexor geriau nei daugelis kitų antidepresantų gydo atsparias, gydymui sunkiai pasiduodančias depresijas. Be to, jis ypač gerai silpnina nerimo simptomus, kurie neretai pasireiškia kartu su depresija. Efexor pradeda veikti greičiau nei kiti antidepresantai - akivaizdų jo antidepresinį poveikį galima pastebėti jau 7 gydymo dieną. Jis gali būti sėkmingai taikomas ir kitų psichikos sutrikimų atvejais: labai veiksmingas gydant generalizuoto nerimo sutrikimą, gali padėti kai kuriems ligoniams, sergantiems socialine fobija, lėtinio nuovargio sindromu ir kt. Tai saugus vaistas, tinkamas įvairaus amžiaus pacientams ir įvairių tipų depresijai gydyti.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
• Alternatyvūs gydymo būdai: kai kurie žmonės randa palengvėjimą taikydami alternatyvius gydymo būdus, tokius kaip akupunktūra, joga, meditacija ir žoliniai preparatai. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju prieš pradedant bet kokį alternatyvų gydymą.

Gydymo fazės

Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes:

• Pirmoji - ūminė gydymo fazė: kuri trunka 6-12 savaičių. Šios fazės tikslas - susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju - pasiekti, kad jie visiškai išnyktų.
• Antroji - tai tęstinio gydymo fazė: jos trukmė - 3-9 mėn. Nustatyta, kad ligos atkrytis daug dažniau gali pasireikšti būtent per pirmuosius keturis mėnesius nutraukus gydymą. Todėl suprantama, kaip svarbu gydyti toliau, net ir susilpnėjus depresijos simptomams.
• Trečioji - tai palaikomojo ir profilaktinio gydymo fazė.

Ne visiems depresija susirgusiems asmenims būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas. Pirmą kartą susirgus depresija, po to, kai paciento būklė smarkiai pagerėja, gydymą reikėtų tęsti ne mažiau kaip šešis mėn. (kai kurie ekspertai rekomenduoja dar ilgesnį - vienerių metų trukmės laikotarpį). Ilgalaikis profilaktinis gydymas būtinas visų pirma tiems pacientams, kuriems depresijos epizodai kartojasi, kurie patiria lėtinę depresiją ir kurių depresijos epizodai yra sunkūs arba su psichozės simptomais. Jeigu žmogus depresija susirgo pirmą kartą, tačiau senyvame amžiuje, būtų daug saugiau gydymą tęsti ne vienerius metus.

Siekiant apibrėžti tikslesnes “būklės pagerėjimo ribas” buvo įvesta teigiamo atsako į gydymą antidepresantu sąvoka. Tai toks būklės pagerėjimas, kai depresijos simptomų sumažėja daugiau nei 50 proc., palyginti su gydymo pradžia, tačiau vis dar būna liekamųjų simptomų. Tuo tarpu kitas terminas, apibūdinantis būklės pagerėjimą, yra remisija, kai depresijos simptomai išnyksta visiškai. Tiems pacientams, kurie nevisiškai pasveiksta, daug dažniau gali pasireikšti depresijos atkrytis ar pasikartojimas. Antra problema yra ta, kad šie pacientai patiria įvairaus tipo liekamųjų depresijos simptomų. Tai gali būti liekamieji nerimo simptomai: gali reikštis didesnis susirūpinimas, nemiga, arba depresijai susilpnėjus nebūna malonumo jausmo, vargina pasyvumas/apatija, energijos trūkumas ir nuovargis, interesų stoka, lytinio potraukio sumažėjimas. Taip pat būdingas pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) sulėtėjimas ir susilpnėjimas.

Patarimai, kaip susidoroti su depresija ir nerimu

• Kreipkitės į pagalbą: nebijokite kreiptis į gydytoją, psichikos sveikatos specialistą ar draugus ir šeimos narius.
• Būkite aktyvūs: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
• Valgykite sveiką maistą: subalansuota mityba gali padėti pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą.
• Miegokite pakankamai: miego trūkumas gali pabloginti depresijos ir nerimo simptomus.
• Valdykite stresą: išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
• Venkite alkoholio ir narkotikų: šios medžiagos gali pabloginti depresijos ir nerimo simptomus.
• Būkite kantrūs: gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir atkakliems.
• Prisiminkite, kad nesate vieni: daugelis žmonių patiria depresiją ir nerimą, todėl svarbu žinoti, kad nesate vieni su savo sunkumais.

Slapukų naudojimas

Kai naršote internete, svetainės gali naudoti slapukus, kad prisitaikytų prie jūsų poreikių ir norų. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Taip pat, nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Pavyzdžiui, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Taip pat, sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.

Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el. paštu.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, galite kreiptis į:

• Šeimos gydytoją.
• Psichikos sveikatos centrą prie savo poliklinikos.
• Kitus mieste veikiančius centrus.

tags: #gydausi #depresija #uzejo #nerimas