Vaikų pyktis: psichologinis požiūris ir praktiniai patarimai tėvams

Vaikų pyktis - dažna problema, su kuria susiduria tėvai. Šiame straipsnyje aptarsime pykčio priežastis, jo raiškos ypatumus skirtinguose amžiaus tarpsniuose ir pateiksime veiksmingų būdų, kaip padėti vaikams valdyti šią emociją.

Įvadas

Pyktis yra natūrali žmogaus emocija, kurią patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Tai nėra nei blogai, nei gerai - svarbu, kaip ši emocija išreiškiama ir valdoma. Vaikų pyktis gali kelti nerimą tėvams, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra normali raidos dalis. Maži vaikai dar tik mokosi pažinti ir valdyti savo emocijas, todėl pyktis gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo irzlumo ir verksmo iki agresijos ir isterijos.

Pykčio priežastys vaikams

Vaikų pyktį gali sukelti įvairūs veiksniai. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kai vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.

• Emocijų raidos etapai: Vaikų emocinis ugdymas - ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.

• Fiziologiniai poreikiai: Alkis, nuovargis, diskomfortas.

  Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija

• Neišpildyti norai: Kai vaikas negauna to, ko nori (žaislo, dėmesio, veiklos).

• Ribos ir taisyklės: Kai vaikui draudžiama daryti tai, ką jis nori.

• Jausmas, kad yra nesuprastas: Kai vaikas jaučiasi, kad jo niekas negirdi ir nepaiso jo jausmų.

• Aplinka: Konfliktai šeimoje, patyčios mokykloje, stresas.

• Išmoktas elgesys: Kai vaikas mato, kaip pyktį išreiškia suaugusieji.

  Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos

Taip pat, pyktį gali sukelti praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti. Tikriausiai jau pastebėjai, kad kilus jausmams - jaučiame įvairius pojūčius savo kūne. Taip yra todėl, kad mūsų emocinės reakcijos visų pirma prasideda mūsų smegenyse - tai jos paruošia mūsų kūną veiksmui, susijusiam su kylančia emocija. Pagrindinės smegenų dalys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas - migdolinis kūnas ir prieškaktinė žievė. Įprastai kai mes kažką svarstome, analizuojame ir priimame sprendimus - veikia prieškaktinė smegenų žievė. Pyktį migdolinis kūnas suvokia kaip įspėjimą apie grėsmę, kurį gavęs siunčia kūnui signalą nieko nepaisyti ir veikti greitai, negalvojant apie pasekmes. Migdolinis kūnas skatina mus reaguoti į tai, ką laiko „pavojumi“, net jei realaus pavojaus iš tikrųjų nėra. Štai dėl ko apimti stipraus pykčio galime pasakyti ar padaryti dalykus dėl kurių vėliau gailimės.

Pykčio raiška skirtinguose amžiaus tarpsniuose

Vaikų pykčio raiška priklauso nuo amžiaus ir raidos ypatumų.

• 2-4 metų vaikai: Šiame amžiuje vaikai fiziškai agresyviausi. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais. Jie gali spardytis, kandžiotis, rėkti, trankyti daiktus. Pykčio priepuoliai dažnai kyla dėl frustracijos, kai vaikas negali pasiekti savo tikslų.
• 5-10 metų vaikai: Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekando, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme. Šiame amžiuje vaikai jau gali išreikšti pyktį žodžiais, bet vis dar gali būti impulsyvūs ir sunkiai valdyti savo emocijas. Jie gali ginčytis, įžeidinėti, ignoruoti kitus.
• Paaugliai: Paauglystėje pyktis gali būti susijęs su hormonų pokyčiais, tapatybės paieškomis, santykiais su bendraamžiais. Paaugliai gali būti irzlūs, užsisklendę, prieštaraujantys, linkę į riziką.

Sunerimti reikia tada, jei vaikas savo agresija nukreipia į save (pvz.: raunasi plaukus, tranko galvą į sieną), jei vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų, jei vaikas kankina gyvūnus ir jei vaikas piktas būna didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežasties.

Kaip padėti vaikams valdyti pyktį

Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai. Taigi vaikams reikia leisti pykti ir mokinti tą pykti išlieti tinkamais būdais.

• Būkite pavyzdžiu: Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni, t.y. kai pykstate nerėkite ant vaikų, nes jie savo pykčio metu nukopijuos Jūsų elgesį ir supykę rėks ar trankys durimis. Vaikai mokosi iš to, ką mato, todėl svarbu, kad tėvai rodytų tinkamą pavyzdį, kaip valdyti pyktį.
• Reaguokite ramiai: Vaiko pykčio metu reikia irgi elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėti. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją. Vaikui pyktis yra „sunki“ emocija ir jei suaugęs žmogus į ją sureaguoja audringai vaikui išbūti savo emocijose yra dar sunkiau. Jei labai sunku susitvardyti, kai vaikas isterikuoja, stipriai pyksta ar kitaip veda Jus iš kantrybės, naudinga padaryti išminties pauzę.
• Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius. Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokinkite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos pas logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai. Kai vaikas negali pasakyti ko jis nori, kaip jaučiasi, jam kyla didžiulis pyktis. Padėkite vaikui atpažinti ir įvardinti savo jausmus.
• Mokykite pykčio valdymo technikų:
  • Gilus kvėpavimas 4 - 7 - 8. Ši technika moko vaikus sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Kartu su vaiku įkvepiame per 4 sekundes, sulaikome kvėpavimą 7 sekundes ir tuomet per 8 sekundes iškvepiame. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti pykčio intensyvumą, sulėtindamas širdies plakimą ir sumažindamas kraujospūdį.
  • Suskaičiuoti iki 10; atbuline tvarka; iš 100 atiminėti po 7.
  • Pajudėkite, pasirąžykite.
  • Įkvėpkite ir iškvėpkite.
  • Pažiūrėkite į veidrodį ir nusišypsokite.
  • Užsidarykite vienas.
  • Atsigerkite vandens.
  • Įsivaizduokite šalia gerą draugą ar autoritetą.
  • Ženkite atgal.
  • Pasakyti sau stabdančių žodžių.
• Raskite tinkamų būdų išreikšti pyktį: Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo. Kai supyksti gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti arba gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį…“.
• Naudokite vizualizacijas: Mokinti vaiką, kad pyktis praeina, tai emocija, kaip banga, kuri ateina ir nueina, reikia tik palaukti ir neprisidaryti rūpesčių. Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Keletas vizaulizacijų pavyzdžių:
  • Bombos vizualzacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori bombą jis gali nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui. Vėliau, tik pajutę jį apimant pykčiui, pasiūlome nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: ,,Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Tikrai būtų gaila.“ Vaikas įgyja aiškią veiksmingą priemonę kontroliuoti savo pykčiui.
  • Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti. Kai supyksti užsimerk ir įsivaduok, kaip riteris nugali drakoną.
  • Įsivaizduok savo pyktį, kaip didžiulį sniego ritinį ir kai supyksti po truputėli mintyse tą sniego gniužulą ištirpink iki mažytės sniego gniūžtės.
• Skatinkite fizinį aktyvumą: Fizinis aktyvumas (joga, bėgimas, krepšinis, futbolas ir pan.) suteikia galimybę konstruktyviai išlaisvinti susikaupusią energiją bei įtampą. Kartu su vaiku galite bėgioti, atlikti jogos pratimus, pažaisti futbolą, krepšinį. Reguliarius fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą bei pagerina nuotaiką. Taip pat skatinamas endorfinų, natūralių nuotaikos kėlimo hormonų, išsiskyrimas, kuris prisideda ir prie pykčio malšinimo.
• Kurkite nusiraminimo vietą: Laikas sau. Užuot supykusį vaiką sodinę ant kėdutės ar liepę eiti ir „apgalvoti savo elgesį“, sukurkime tokią vietą namuose, kurioje vaikas gali nurimti ir turi galimybę pabūti su jam artimu žmogumi. Laikas, kai vaikas gali pakalbėti apie savo jausmus ar tiesiog pabūti šalia artimojo, padeda jaustis išgirstam, suprastam bei neatstumtam. Su vaiku sukurkite individualią Nusiraminimo dėžutę. Į ją įdėkite įvairius nusiraminimo, antistresinius žaisliukus, pvz., minkšti kamuoliukai, dėlionės, spalvinimo knygelės, žaisliukai iš įvairių medžiagų. Nusiraminimo dėžutę leiskite užpildyti vaikui pačiam.
• Būkite kantrūs: Vaiko mokymas valdyti pyktį yra ilgas ir nuoseklus procesas. Svarbu būti kantriems ir palaikantiems, net jei kartais atrodo, kad niekas neveikia.
• Jei reikia, kreipkitės į specialistus: Jei vaiko pyktis yra labai stiprus, dažnas ir trukdo jam funkcionuoti, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Ko vengti bendraujant su pykstančiu vaiku

• Nevartokite tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“.
• Nekelkite balso ir neįžeidinėkite vaiko.
• Nekritikuokite ir nesmerkite vaiko už tai, kad jis pyksta.
• Neniekinkite vaiko jausmų.
• Neignoruokite vaiko pykčio.

Kaip pyktis veikia mūsų kūną

Pyktis yra galinga emocija ir mūsų kūnas visuomet į jį sureaguoja. Dažnas stresas ir pyktis susilpnina imunitetą ir padaro kūną pažeidžiamą, padidina širdies ligų, diabeto riziką, sukelia nemigą ir aukštą kraujo spaudimą.

Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas

Pykčio išraiškos būdai

1. Išreiškimas. Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų. Asertyviai pyktį išreiškiame, kai esame kantrūs, nekeliame balso, pasitikime savimi ir savo nuomone, bet išliekame atviri ir kitos pusės nuomonei, pagalvojame prieš šnekėdami.
2. Slopinimas. Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla.
3. Nusiraminimas. Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti.

Patarimai, kaip suvaldyti pyktį

1. Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui. Užvirus jausmams dažnai pasakome tai, ko net negalvojame ir vėliau gailimės.
2. Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti.
3. Išreikšti pyktį tik nurimus.
4. Atpažinti pykčio ženklus. Gali atrodyti, kad pykčio protrūkis prasideda netikėtai ir be jokio perspėjimo, tačiau kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
5. Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui.
6. Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius.
7. Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
8. Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“.
9. Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas.

Pykčio priepuoliai

Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau.

Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje.

Pykčio priepuolių priežastys

1. Aplinka. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
2. Genetika.
3. Kiti psichologiniai sutrikimai. ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
4. Praeities traukos.
5. Lytis.

Kaip valdyti pykčio priepuolius

1. Psichoterapija. Tai yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą.
2. Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
3. Praktikuoti naujus mąstymo būdus. Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
4. Vaistai. Nors vaistai nuo pykčio priepuolių neegzistuoja, tačiau kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą.

Žaidimai, padedantys valdyti pyktį

Kartais pykčio valdymo situacijose gali padėti ne tik geri žodžiai ar sektinas pavyzdys, bet ir žaidimai. Jų kalba galima parodyti vaikams įvairius sprendimo būdus ir kelius, kurie leis kontroliuoti pykčio proveržius.

• Skaidraus proto pratimas: Į stiklinį indą įpilkite vandens. Pakvieskite vaiką per stiklinę apsidairyti po kambarį. Tuomet į tą stiklinį indą su vandeniu įberkite blizgučių ar kepimo sodos ir pamaišykite. Duokite per tą patį indą vaikui apžiūrėti daiktus dar kartą. Galima paaiškinti vaikui, kad taip būna ir su mūsų protu: kai užvaldo mintys ar emocijos, sunku dalykus matyti aiškiai. Tuomet nustokite maišyti ir pastebėkite kartu, kaip soda ar blizgučiai nusėda ant dugno. Pakvieskite vaiką dar kartą apsidairyti per tą patį indą. Pasikalbėkite, kad panašiai veikia ir protas - iš pradžių skaidriai, po to kunkuliuoja emocijomis, o vėliau tiesiog nusiramina ir visi dalykai pasidaro aiškesni.
• Pojūčių pratimas: Paprašykite vaiko įvardinti penkis daiktus, kuriuos mato esančioje aplinkoje. Įvardinus paprašykite paliesti keturis daiktus ir pasakyti, ką jaučia liečiant kiekvieną atskirai. Tuomet išgirsti tris skirtingus garsus ir juos įvardinti. Vėliau užuosti du skirtingus kvapus ir įvardinti, kokie tie kvapai. Ir paskutinis - paragauti ar lyžtelėti ir įvardinti, kokį skonį jaučia. Taip keliaujant siekiama nurimti ir įsižeminti, nebejausti skubaus noro pykti.
• Popieriaus lapo plėšymas: Skatinkite vaikus tiesiog plėšyti popieriaus lapą, o vyresnius galime pakviesti plėšyti popieriaus lapą į tam tikrą skiaučių skaičių. Šis nusiramino būdas leidžia sukoncentruoti savo veiklą ir protą į vieną, nors ir labai elementarų veiksmą, o tai savo ruožtu ramina ir atpalaiduoja.

tags: #apie #pykti #ir #vaikus #psichika #eu