Persikėlimas į kitą miestą - tai didelis gyvenimo įvykis, kuris gali atnešti naujų galimybių, tačiau kartu sukelti ir sunkumų. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių - depresija. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia depresiją persikėlus į kitą miestą ir pateiksime veiksmingų patarimų, kaip ją įveikti.
Kas sukelia depresiją persikėlus į kitą miestą?
Persikėlimas į kitą miestą gali sukelti daugybę emocijų, įskaitant jaudulį, nerimą ir liūdesį. Štai keletas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie depresijos atsiradimo:
- Socialinio tinklo praradimas: Naujame mieste netenkate draugų, šeimos narių ir kitų artimųjų, kurie suteikdavo jums emocinę paramą. Tai gali sukelti vienišumo ir izoliacijos jausmą.
- Nauja aplinka: Prisitaikymas prie naujos aplinkos, kultūros ir gyvenimo būdo gali būti varginantis. Jums gali būti sunku susiorientuoti, rasti naujų vietų ir užsiėmimų, kurie jums patinka.
- Stresas: Persikėlimas į kitą miestą yra susijęs su dideliu stresu. Jums gali tekti susidurti su darbo paieška, būsto nuoma, finansiniais sunkumais ir kitais iššūkiais.
- Nežinomybė: Nežinomybė dėl ateities gali sukelti nerimą ir baimę. Jums gali būti sunku planuoti ateitį, nes nežinote, kas jūsų laukia naujame mieste.
- Prarastos galimybės: Persikėlus į kitą miestą, galite jaustis praradę galimybes, kurias turėjote senajame mieste. Jums gali būti gaila paliktų draugų, darbo, pomėgių ir kitų dalykų, kurie jums buvo svarbūs.
- Gedulas: Nauja realybė, liga nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą - patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo.
Patarimai, kaip įveikti depresiją persikėlus į kitą miestą
Laimei, yra daug būdų, kaip įveikti depresiją persikėlus į kitą miestą. Štai keletas veiksmingų patarimų:
- Leiskite sau jausti emocijas: Nesistenkite slėpti ar ignoruoti savo jausmų. Pripažinkite, kad jaučiatės liūdni, vieniši ar nerimastingi. Leiskite sau išgyventi šias emocijas, nes tai yra normali prisitaikymo proceso dalis. Daugelis žmonių stengiasi slėpti arba ignoruoti „neigiamus” jausmus, tokius kaip baimė ir nerimas. Jų įvardijimas padės pagalvoti apie būdus, kaip su jais susidoroti. Dažnai padeda pasikalbėti apie savo baimes su draugu, šeimos nariu ar psichikos sveikatos specialistu. Garsus kalbėjimas apie savo nuogąstavimus gali padėti išsiaiškinti baimių priežastis. Tai gali būti baimė, kad teks pakartoti vėžio gydymą, prarasti savo gyvenimo kontrolę arba susidurti su mirtimi. Neignoruokite savo baimių. Sakydami sau, kad nereikia nerimauti, arba kritikuodami save už tai, kad bijote, nepanaikinsite šių jausmų. Susitaikykite su tuo, kad patirsite tam tikrą baimę, ir sutelkite dėmesį į būdus, kaip suvaldyti nerimą.
- Susisiekite su artimaisiais: Palaikykite ryšį su draugais ir šeimos nariais. Skambinkite jiems, rašykite laiškus arba susisiekite per socialinius tinklus. Pasidalinkite su jais savo jausmais ir išgyvenimais. Jų palaikymas gali padėti jums jaustis mažiau vienišiems.
- Ieškokite naujų draugų: Dalyvaukite vietos renginiuose, prisijunkite prie klubų ar organizacijų, kuriose galite sutikti naujų žmonių, turinčių panašių pomėgių. Bendraukite su kaimynais ir kolegomis. Kuo daugiau žmonių pažinsite, tuo labiau jausitės įsitvirtinę naujame mieste.
- Išbandykite naujas veiklas: Atraskite naujus pomėgius ir užsiėmimus, kurie jums patinka. Tai gali būti sportas, menas, muzika, kalbų mokymasis ar bet kas kita, kas jus domina. Naujos veiklos padės jums susipažinti su nauju miestu, susirasti naujų draugų ir pagerinti savo nuotaiką.
- Rūpinkitės savimi: Sveiki įpročiai, tokie kaip maistingas maistas, reguliari mankšta ir pakankamas miegas, padeda žmonėms jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai. Nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas, vengimas padeda žmonėms jaustis taip, tarsi jie galėtų labiau kontroliuoti savo sveikatą. Mažinkite stresą. Ieškodami būdų, kaip valdyti stresą, sumažinsite bendrą nerimo lygį. Išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, kad išsiaiškintumėte, kas jums geriausiai tinka.
- Ieškokite pagalbos: Jei depresija tęsiasi ilgai ir trukdo jums gyventi normalų gyvenimą, kreipkitės į profesionalų psichikos sveikatos specialistą. Psichologas arba psichiatras gali padėti jums įveikti depresiją ir išmokti valdyti savo emocijas.
- Pažinkite savo emocijas. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate. Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Taip. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje.
- Duokite sau laiko prisitaikyti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie naujos aplinkos. Būkite kantrūs su savimi ir nesitikėkite, kad iš karto jausitės laimingi ir įsitvirtinę naujame mieste. Leiskite sau pailsėti, atsipalaiduoti ir mėgautis nauja patirtimi.
- Tyrinėkite naują miestą: Pasivaikščiokite po naują miestą, aplankykite lankytinas vietas, muziejus, parkus ir kitas įdomias vietas. Kuo daugiau pažinsite naują miestą, tuo labiau jausitės jame patogiai.
- Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus.
- Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas. Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti.
- Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Rašykite dienoraštį. Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
- Paklauskite savo gydytojo arba slaugytojos, ar yra kokių nors simptomų, į kuriuos būtinai turėtumėte atkreipti dėmesį ir tuomet kreiptis į gydytoją, o taip pat kokie yra galimi vėlyvieji gydymo padariniai ir jų simptomai. Žinojimas gali padėti jums suvaldyti nerimą.
- Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai jūsų nenustebintų. Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas.
- Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. 8 605 88 191 arba parašius el.
Darbas kitame mieste ir socialinis darbas
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri gretinama su pagalba problematiškoms šeimoms, žmonėms ar jų grupėms. Socialiniame darbe dažniausiai svarbu pakoreguoti paminėtų ir panašių asmenų santykį su aplinka, mažinti socialinę atskirtį. Taigi net ir socialiniam darbui aktualūs rašto darbai. Socialinio darbo rašto darbai gali padėti geriau padėti suprasti socialinio darbo ypatybes bei svarbiausius reiškinius, kuriuos reikia žinoti. Socialinio darbo rašto darbai taip pat yra puiki priemonė ne tik mokslo žinių gilinimui, bet ir asmeniniam panaudojimui. Itin svarbu yra bendradarbiavimas ir komandinis darbas. Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams.
Vėžio atsinaujinimo baimė
Pasibaigus gydymui, vienas iš dažniausių išgyvenusių pacientų nuogąstavimų yra tas, kad vėžys sugrįš. Jei taip atsitinka, tai vadinama vėžio atsinaujinimu. Galite nerimauti, kad kiekvienas skausmas ar naujas simptomas yra susijęs su vėžiu ir jo atsinaujinimu. Tačiau prisiminkite, kad jūs vis dar iš naujo priprantate prie to, kas dabar jums atrodo normalu. Baimė, kad vėžys atsinaujins, yra labai normali. Pagrindinis būdas sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę - vadovautis gydytojo sudarytu tolimesnės stebėsenos planu. Žinojimas, kad jūsų sveikata yra atidžiai stebima, gali padėti sumažinti atsinaujinimo baimę. Vadovaudamiesi jums sudarytu ilgalaikės stebėsenos planu, jūs reguliariai lankysitės pas gydytoją kontroliniams vizitams ir tyrimams, jų metu taip pat galėsite aptarti jus neraminančius klausimus. Siūlome juos iš anksto užsirašyti, pasižymint simptomų pasirodymo dažnį, stiprumą, kaip jie veikia kasdienį jūsų gyvenimą. Taip pat galite kreiptis į savo šeimos gydytoją - jus taip pat gali kamuoti įprasti skausmai ar negalavimai, kuriuos jaučia dauguma žmonių. Savo savijautą ir galimus simptomus stebėti svarbu, tačiau nuolatinis simptomų ar pokyčių tikrinimas gali sukelti nerimą.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresijos priežastis
Kaip valdyti vėžio atsinaujinimo baimę
Gyventi su nežinomybe niekada nėra lengva. Svarbu priminti sau, kad baimė ir nerimas yra normali gyvenimo dalis. Nerimas dėl vėžio sugrįžimo paprastai būna intensyviausias pirmaisiais metais po gydymo. Šis nerimas paprastai laikui bėgant pagerėja, o jei taip nėra, turėtumėte apie tai pranešti savo sveikatos priežiūros komandai. Atpažinkite savo emocijas. Prisijunkite prie paramos grupės. Daugeliui vėžį išgyvenusių žmonių padeda prisijungimas prie savitarpio pagalbos grupės. Jos suteikia galimybę pasidalyti jausmais ir baimėmis su kitais, kurie juos supranta. Jose taip pat galima keistis praktine informacija, užsiimti bendra veikla. Priimkite sveikus sprendimus. Laikykitės ilgalaikės stebėsenos plano. Pagrindinis tolesnės priežiūros tikslas - stebėti, ar vėžys neatsinaujino ir laiku tai diagnozuoti. Vėžio atsinaujinimas gali įvykti praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams ar net metams po pirminio vėžio gydymo. Reguliarus tolesnių apsilankymų grafikas taip pat gali suteikti kontrolės jausmą. Gali būti, kad baimė ar nerimas jus užvaldo net ir po visų pastangų su tuo susidoroti. Jei nerimaujate dėl šiame sąraše esančių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją ar psichologą.
Kaip suvaldyti stresą
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti. Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti. Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos.
Kaip susidoroti su pykčiu
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Nuovargis, t. y. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate. Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Taip. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje.
Kaip įveikti nerimą
Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali pad… Ar patirta pogimdyminė depresija nėra kliūtis moteriai susilaukti daugiau vaikų? Kaip pasiruošti psichologiškai antrajam vaikui, jei po pirmojo gimimo teko susidurti su šia liga? „Mano gyvenime buvo įvykių, kurie privertė mane jaustis labai nesaugiai. Esu labai jautri, besilaukdama tapau dar jautresnė, dar labiau dėl visko jaudinausi, juolab, kad tai buvo pirmasis nėštumas ir nežinojau, kas manęs laukia“, - prisimena jauna mama.
Alkoholizmas - toli gražu ne atskiro žmogaus problema
Alkoholis, santykiai nesiklosto, ir ką nors pakeisti toje situacijoje yra labai sunku. Galvodamas apie skyrybas „sveikasis” partneris jaučiasi išduodantis savo žmogų, kankinasi dėl kaltės jausmo, baimės, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina būtų sveikiau). Ir net tada, kai gyvenimas tampa pragaru, kai vaikai akivaizdžiai kenčia, išsilaisvinti delsiama. Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps „toks kaip anksčiau“. Plačiai skamba iš lūpų į lūpas perduodamos legendos kaip ilgą laiką girtuokliavę vyrai staiga netikėtai susitvarkė ir tapo pavyzdingais šeimos tėvais. Stebuklų gal ir pasitaiko, bet, deja, ne tiek jau daug, ne taip jau dažnai. Maža tikimybė, kad alkoholikas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liausis gerti. Būtina pokyčių sąlyga - alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą bei gyvenimo būdą, kuris leistų ne tik negerti, bet ir išlikti blaiviam.
Taip pat skaitykite: Klientų aptarnavimo darbo planas
Vaikų žaidimai
Kas tai yra vaikų žaidimai ? Nuo kada vaikai pradeda žaisti? Daugelis psichologų (ar pastabių mamų) pasakys, kad žaidimai - tai vaiko sielos veidrodis. Žaidimai kinta pagal vaiko amžių: iš pradžių mažylis žaidžia vienas su daiktais, paskui stebi kitus bežaidžiančius vaikus, paskui stebimi nekordinuoti bandymai žaisti kartu su kokiu kitu vaiku. Kiek vaikas gali žaisti vienas ? Dažniausiai kiekvienas vaikas turi tam tikrą laiką, kurį jis praleidžia vienas, ir greičiausiai užsiima individualiu žaidimu. Šis laikas gali labai varijuoti, jis priklauso nuo vaiko amžiaus, temperamento, asmeninių savybių. Esu mačiusi trejų metų vaikų, kurie gali vieni žaisti apie valandą. Aišku taip pat teko matyti pirmokų, kurie atsisako net kelias minutes praleisti vieni. Manyčiau, jei vaikas kažkiek laiko praleidžia vienas (trejų metų - susikaupia penkiolikai minučių kraustydamas mamos rankinę, septynių metų - sugeba pusvalandį prisėdęs piešti ar skaičiuoti) nėra ko nerimauti. Jei trejų ketverių metų vaikai visiškai atsisako žaisti vieni, jiems nuolat kartu reikia tėčio ar mamos, jei jų elgesys pradeda panašėti į nerimastingą - vertėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu.
#
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui