Kaip Darbas Gali Padėti Įveikti Depresiją: Veiksmingi Patarimai ir Tikros Patirtys

Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys, bet ir rimtas psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga gali stipriai apsunkinti žmogaus gyvenimą, paveikti mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar darbas gali būti pagalba įveikiant depresiją, remiantis asmeninėmis patirtimis, ekspertų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais. Kiekvienais metais depresija suserga nuo 4,4% iki 7,1% žmonių. Ši liga stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą. Depresija paveikia ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimųjų gyvenimus.

Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį. Depresija yra ilgalaikis būsenos pokytis, trunkantis mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdantis kasdieniam gyvenimui ir galintis netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Depresijos Priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Tikima, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą.

Biologiniai veiksniai:

Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką. Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams. Intensyvus hormonų persitvarkymas organizme paauglystėje, nėštumo ir gimdymo metu taip pat gali sukelti depresiją.
Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja. Jei sergančių depresija yra tarp paciento giminių, depresija jam gali prasidėti jaunystėje.

Psichologiniai veiksniai:

Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta. Sunkios psichologinės traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, šeimos iširimas, nutrūkę santykiai su artimu žmogumi, sunki liga taip pat gali sukelti depresiją.

Socialiniai ir aplinkos veiksniai:

Vienišumas ir socialinė izoliacija.
Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.

Kiti veiksniai:

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu taip pat gali sukelti depresiją.
Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Cirkadinių ritmų sutrikimas. Tai organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai, kuriuos reguliuoja vadinamasis „biologinis laikrodis“, priklausantis nuo šviesos ir tamsos pokyčių aplinkoje.
Staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai. Tai gali būti išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija, išgyvenimai dėl nepasiektų profesinių aukštumų ar dėl to, kad žmogaus išvaizda neatitinkanti nusistovėjusio „madingo“ modelio. Jos priežastimi gali būti ir sunkumai, patiriami prisitaikant darbe ar mokymo įstaigoje bei kitos priežastys.

Depresijos Simptomai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti suskirstyti į emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresijos priežastis

Emociniai simptomai:

Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką.
Interesų ir malonumo praradimas. Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo (darbas, hobis, sportas, draugai ir t.t.).
Nerimas, dirglumas, itin jautriai reaguojama į emocinę įtampą keliančias situacijas.
Savigrauža ir kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.

Fiziniai simptomai:

Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka. Net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos.
Miegas sutrikęs. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką. Sunku užmigti, nakties miegas negilus, pabundama per anksti.
Apetito pokyčiai (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
Fiziniai skausmai: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.

Elgesio pokyčiai:

Socialinė izoliacija. Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos. Pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi.
Priklausomybės. Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sulėtėjusią žmogaus kalbą, judesius. Jeigu žmogus yra linkęs slėpti savo jausmus ir juos laiko savyje, depresija gali pasireikšti per padidėjusį alkoholio vartojimą, per suaktyvėjusias kūno ligas, somatinius pojūčius - nugaros, galvos, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, didelį silpnumą.

Darbas Kaip Depresijos Įveikimo Priemonė

Nors depresija gali atrodyti kaip kliūtis produktyviam darbui, tinkamai parinktas ir subalansuotas darbas gali tapti svarbiu terapiniu įrankiu. Darbas gali padėti:

Suteikti struktūrą ir rutiną: Depresija dažnai sujaukia kasdienę rutiną. Darbas padeda susigrąžinti struktūrą, nustatyti tikslus ir suteikia dienos ritmą.
Didinti savivertę ir pasitikėjimą: Sėkmingai atliktos užduotys darbe gali padidinti savivertę ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Suteikti socialinę sąveiką: Darbas suteikia galimybę bendrauti su kolegomis, jaustis bendruomenės dalimi ir sumažinti socialinę izoliaciją.
Nukreipti mintis nuo negatyvių minčių: Darbas gali padėti nukreipti mintis nuo negatyvių minčių ir susitelkti į konkrečias užduotis.
Suteikti prasmę ir tikslą: Darbas gali suteikti prasmę ir tikslą gyvenime, padėti jaustis reikalingam ir svarbiam.

Živilės Istorija: Darbo Svarba Įveikiant Depresiją

Živilės istorija puikiai iliustruoja, kaip darbas gali padėti įveikti depresiją. Po sunkių ligos epizodų, susijusių su dideliu darbo krūviu ir asmeninėmis traumomis, Živilė rado paguodą ir stabilumą naujose darbinėse veiklose. Pradėjusi dirbti vadybininke jauname kolektyve, o vėliau - savaitraštyje, moteris pajuto teigiamą poveikį savo psichinei sveikatai. Darbas jai suteikė struktūrą, socialinę sąveiką ir galimybę realizuoti save.

Tačiau Živilės istorija taip pat pabrėžia svarbų aspektą - darbo krūvis ir aplinka turi būti tinkami. Per didelis įsitraukimas į darbą be pakankamo poilsio ir atsipalaidavimo gali sukelti atkrytį. Živilei teko patirti ligoninės patalą būtent dėl to, kad ji dirbo ir šeštadieniais, sekmadieniais, versdavo tekstus iš anglų kalbos. Vis tikinau save, kad liga nebepasikartos“, - sako pašnekovė.

Dalytės Istorija: Darbas Kaip Savirealizacijos Priemonė

Dalytės Petrauskienės istorija taip pat įkvepia. Daugelį metų sirgusi depresija ir turėdama negalią, Dalia nepasidavė ir įrodė, kad galima siekti svajonių ir profesinės savirealizacijos. Baigusi mokslus ir pradėjusi dirbti socialinį darbą, Dalia rado prasmę padėdama kitiems.

Taip pat skaitykite: Klientų aptarnavimo darbo planas

Dalia atkreipia dėmesį, kad žmonėms su negalia, kaip ir visiems, būtina veikla, savirealizacija, savęs įprasminimas. Kai jautiesi reikalingas, gali būti savarankiškesnis, užsiimti mėgstama veikla, apsirūpinti finansiškai, iš tiesų gyveni gyvenimą, o ne egzistuoji. „Manau, kartais reikia nepabijoti rizikuoti. Ypač tokiems, kaip aš, turintiems negalią. Nesustoti. Reikia eiti į priekį, mėginti, tada tikrai viskas yra šviesiau. Būtinai reikia dirbti. Jei žmogus namie, jam, aišku, negerai, jis visko bijo. O kai išeini iš namų, pamatai pasaulį, ir kiekvienam, ir ypač neįgaliam, labai svarbu turėti darbą, būti reikalingu“, - įsitikinusi moteris.

Kaip Darbas Gali Padėti Įveikti Depresiją: Praktiniai Patarimai

Jei sergate depresija ir svarstote apie darbą kaip įveikimo priemonę, štai keli praktiniai patarimai:

Pasitarkite su specialistu: Prieš priimant sprendimą dėl darbo, pasitarkite su psichikos sveikatos specialistu. Jis padės įvertinti jūsų būklę ir patars, koks darbas jums tinkamiausias.
Rinkitės tinkamą darbą: Rinkitės darbą, kuris jums patinka ir atitinka jūsų gebėjimus. Venkite darbo, kuris yra per daug įtemptas ar stresinis.
Nustatykite ribas: Nustatykite aiškias ribas tarp darbo ir poilsio. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, miegui ir kitoms veikloms, kurios jums teikia malonumą.
Bendraukite su kolegomis: Stenkitės palaikyti gerus santykius su kolegomis. Bendraukite, dalinkitės mintimis ir jausmais.
Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiatės blogai, nebijokite kreiptis pagalbos į kolegas, vadovą ar psichikos sveikatos specialistą.
Rūpinkitės savimi: Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata. Sveikai maitinkitės, sportuokite, medituokite ir skirkite laiko sau.
Būkite kantrūs: Įveikti depresiją užtrunka laiko. Būkite kantrūs su savimi ir nepasiduokite, jei iš karto nepajusite pagerėjimo.
Įsitikinkite, kad tai, kas jums darosi, - tikrai depresija. Jos požymiai: prislėgta nuotaika; džiaugsmo praradimas net ir darant tai, kas anksčiau labai patiko; nesidomėjimas seksu; kaltė; neviltis; įsitikinimas, kad esate bevertis; mintys apie savižudybę; nemiga arba nuolatinis mieguistumas; staigus svorio kritimas arba didėjimas; sunkumai koncentruojant dėmesį, įsimenant informaciją; energijos trūkumas; apatija; nerimastingumas. Kartais slogios nuotaikos priežastis gali slypėti pačioje darbovietėje. Bet kokia veikla yra kintanti, jūsų asmenybė taip pat nestovi vietoje.
Jei jums tikrai depresija (o geriausiai, be abejo, tai žinos psichiatras), verta pamąstyti, ar toks darbas kaip jūsiškis apskritai suderinamas su prislėgta nuotaika (gal dirbate radijo stotyje, kur nuolat reikia linksmai čiauškėti į eterį?). Taip pat svarbi depresijos priežastis - gal ji laikina? Gal priklauso nuo dalykų, kuriuos galite pakeisti? Tokiu atveju būtų verta išeiti atostogų ir per jas įveikti blogą nuotaiką.
Bendraukite trumpais intervalais, nesistenkite aktyviai palaikyti pokalbių ar diskusijų - dažniausiai tai tik nuvilia. Šiaip ar taip, šiems veiksmams reikia susikaupimo ir dėmesio, kurie nesuderinami su depresija. Užuot prievartavę save, uždavinėkite klausimus. Jei reikia, prieš posėdį ar pasitarimą juos apgalvokite ir užsirašykite. Tik šiukštu nepasiduokite gundančiam kraštutinumui atsiriboti nuo visų ir nuo visko. Juk tai darbas - kuo mažiau pastebimi esate, tuo labiau rizikuojate savo įvaizdžiu ir karjera. Bendraujant su kolegomis ir klientais svarbu rasti aukso viduriuką.
Net jei jaučiatės siaubingai, stenkitės elgtis it niekur nieko. Šypsotis mus paprastai skatina džiugi nuotaika - tai visiems žinoma. Tačiau psichologai tyrimais įrodė, kad galioja ir atvirkštinė taisyklė: prisiverskite šypsotis - tai gali kainuoti nemažai pastangų - ir netrukus pastebėsite, jog nuotaika pagerėjo.
Sergant depresija, išvaizda rūpi mažiausiai. Tačiau ja domėtis teks, todėl nusiteikite tam skirti dėmesio ir laiko. Jei reikia, nusistatykite žadintuvą pusvalandžiu anksčiau.
Rūpinkitės savimi. Ir taip išgyvenate sunkų laikotarpį, todėl venkite bet kokių iššūkių - nekeiskite kasdienės rutinos, jei galite, kai kurias savo pareigas patikėkite kitiems šeimos nariams. Apie kraustymąsi į kitą miestą, buto ar darbo keitimą net kalbos nėra - visi šie didieji pokyčiai palauks geresnių laikų.
Apribokite savo atsakomybę, kiek tik įmanoma. Jei nepavyks, bent jau neprisiimkite naujų užduočių. Gal dalį darbo įmanoma atlikti namie? Gal paprašyti pagalbos patikimų kolegų? O gal - draugų?.. Daugumai šiek tiek pagerėja į dienos pabaigą - gal svarbiausius darbus pavyktų nukelti į labiau tinkamą paros metą?
Pasilikite erdvės ir laiko tik sau. Per pietų pertrauką būtinai išeikite - pietaukite kaskart vis kitoje kavinukėje, pasivaikščiokite, įkvėpkite gaivaus oro ir leiskite sau bent tą trumpą darbo dienos dalį būti savimi.
Tvardykitės. Verkimo priepuolis, žinoma, padeda, tačiau jei toks ištinka darbovietėje, susiraskite kokią atokią vietelę ir pasistenkite nusiraminti. Pažadėkite sau, kad būtinai skirsite ašaroms laiko - tačiau vėliau, kai būsite namie. Efektyviausiai ramina kvėpavimas - lėtai įkvėpkite, jauskite, kaip oras keliauja iki pačių kojų pirštų galiukų, lėtai iškvėpkite ir kartokite visa tai tol, kol jaudulys praeis. Kad ir kokie supratingi būtų kolegos, geriau darbe neverkti.
Ieškokite pagalbos. Ypač jei tai - ne šiaip liūdesio priepuolis, o tikroji depresija. Daugiau nei 80 procentų depresija sergančių žmonių sėkmingai išgyja vartodami medikamentus, lankydamiesi pas psichoterapeutą arba derindami abi šias priemones. Kreipkitės į psichiatrą, psichoterapeutą, galiausiai, jei esate katalikai, - į kunigą.
Tikrosios depresijos paslėpti neįmanoma. Kolegos neišvengiamai pastebės, kaip jaučiatės, tačiau vengs apie tai tiesiai ir atvirai kalbėti. Ši liga vis dar vertinama prieštaringai, todėl gerai pasvarstykite, ar verta apie ją pasakoti bendradarbiams. Jų įtarinėjimas - viena, o atviras jūsų prisipažinimas - visai kas kita. Žinoma, šis sprendimas priklauso tik nuo jūsų ir nuo darbovietės - kokios ten sąlygos, koks kolektyvas, kokie viršininkų ir pavaldinių santykiai. Gal kam iš kolegų yra nutikę kas nors panašaus ir, remdamiesi tuo pavyzdžiu, galite nuspėti, kaip į jūsų ligą reaguos bendradarbiai? Svarbiausia - įvertinti ne tik įstaigos atmosferą, bet ir kiekvieną bendradarbį. Juk ne visais galima pasitikėti.

Kiti Veiksmingi Depresijos Įveikimo Būdai

Be darbo, yra ir kitų veiksmingų būdų, kurie gali padėti įveikti depresiją:

Fizinis aktyvumas: Sportuoti. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus, iš dalies todėl, kad jis skatina endorfinų - naudingų opiatų, gerinančių nuotaiką, išsiskyrimą. Depresijos rizika kokybiškai sumažėja, kai sportuojama daugiau nei 150 minučių per savaitę, tai yra šiek tiek daugiau nei 20 minučių per dieną.
Sveika mityba: Sveikai maitintis. Vengti antsvorio.
Pakankamas miegas: Pakankamai miegoti. Pakankamas poilsis padeda mūsų kūnui kovoti su stresu.
Atsiribojimas nuo narkotikų ir alkoholio: Atsiriboti nuo narkotikų ir alkoholio. Protą veikiančios medžiagos gali trumpam pagerinti nuotaiką, tačiau ilgainiui jos prisideda prie depresijos.
Socialiniai ryšiai: Socialiniai ryšiai.
Laiko ribojimas socialiniuose tinkluose: Leisti mažiau laiko socialiniuose tinkluose. Nors socialinė žiniasklaida gali padėti palaikyti ryšį su draugais, ji taip pat gali paskatinti „doomscrolling“ ir „doomsurfing“ - obsesinį, skausmingą panirimą į naujienų srautą ir neigiamą informaciją.
Streso mažinimas: Mažinti streso lygį. Straipsnio autorius pataria kuo efektyviau valdyti savo laiką.
Dėkingumo praktika: Praktikuoti dėkingumą.
Sąmoningumo praktika ir meditacija: Sąmoningumo praktika ir meditacija. Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) padeda patirti ir įvertinti dabartinę akimirką ir neleidžia jūsų protui klaidžioti niūrioje abejonėje savimi. Net jei tam skiriamos tik kelios minutės per dieną, ši veikla gali būti naudinga.
Tikėjimas: Tikėjimas. Stiprūs religiniai ar dvasiniai įsitikinimai yra susiję su papildomais nerviniais rezervais, apsaugančiais nuo depresijos.
Prasmės, tikslo ir užduočių jausmas: Prasmės, tikslo ir užduočių jausmas.
Reguliarūs medicininiai patikrinimai ir gydymas: Reguliarūs medicininiai patikrinimai ir gydymas.
Psichoterapija ir antidepresantai: Psichoterapija ir antidepresantai. Konsultacijos su specialistu padės ištirti problemas, kurios sukelia depresiją.
Šviesos terapija: Šviesos terapija - tai gydymas intensyviu šviesos srautu. Mūsų visų kūnas sukurtas taip, kad jam būtina nuolat gauti saulės šviesos. Ji pakelia nuotaiką, sumažina streso reakcijas smegenyse, sureguliuoja biologinį kūno laikrodį ir net padidina tikimybę, kad norėsime bendrauti su kitais. Daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti. Tačiau šviesa turi būti tokio ryškumo, kaip saulėtą dieną. Apsiniaukusią dienos šviesos gali būti 10 kartų mažiau, tad lauke tektų būti bent kelias valandas. Egzistuoja šviesos terapijos kambariai, šviesos terapijos lempos, dėžės, akiniai, šalmai ir kt. Šviesos terapijos prietaisų ryškumas atitinka giedros saulėtos dienos ryškumą. Tačiau labai svarbu parinkti tinkamą laiką šviesos terapijai, o jis priklauso nuo jūsų miego sutrikimo pobūdžio. Paprastai žmonėms šviesos terapija yra malonus procesas. Jos poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų - 50-65% sergančiųjų sezonine žiemos tipo depresija pirmuosius pokyčius pajunta po 2-4 dienų, o akivaizdus teigiamas poveikis pastebimas po 1-2 savaičių. Šviesos terapija labiausiai tinkama žmonėms, kurių simptomai siejami su saulės trūkumo poveikiu: didelis mieguistumas, padidėjęs saldaus, angliavandenių turinčio maisto poreikis, svorio augimas ir kt. Dar vienas svarbus šviesos terapijos privalumas, kuris leidžia ją rekomenduoti, kaip pirmą pasirinkimą prieš vaistus - ji dažniausiai nesukelia šalutinių poveikių. O jei ir sukelia, tai tik lengvus: akių sudirgimas, galvos skausmas, dirglumas, įtampa, pykinimas, prakaitavimas, slopinimas, silpnumas, nemiga.

Kaip Padėti Sergančiam Depresija Artimam Žmogui?

Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Pirmiausia - tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją.

Atpažinkite depresijos simptomus. Stebėkite sulėtėjusią žmogaus kalbą, judesius. Kartais žmonės, kurie turi labai mažai informacijos apie depresiją, patys nesupranta, jog serga, todėl artimųjų pagalba gali būti labai svarbi padedant atpažinti ligos simptomus. Jeigu žmogus yra linkęs slėpti savo jausmus ir juos laiko savyje, depresija gali pasireikšti per padidėjusį alkoholio vartojimą, per suaktyvėjusias kūno ligas, somatinius pojūčius - nugaros, galvos, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, didelį silpnumą.
Kalbėkite apie depresiją. Priešingai nei kai kurie mano, kalbėjimas apie depresiją, situacijos tikrai nepablogins. Jeigu įtariate, jog žmogus kenčia nuo depresijos, arba artimasis ja serga kurį laiką - nevenkite šios temos. Suteikite progą artimajam apie tai pasikalbėti. Pirmiausia pasakykite, kad jums rūpi jūsų artimasis, jūs jam visada padėsite ir paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu žmogus išsakys depresijai būdingus simptomus, kaip prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, energijos trūkumas, pasitikslinkite, kaip seniai vargina šie simptomai. Sergantis depresija greičiausiai turės kažkokį pasikeitusios būsenos paaiškinimą - nesiginčykite su interpretacijomis, empatiškai išklausykite.
Būkite supratingi ir palaikantys. Klausydami neteiskite, priimkite visus artimojo jausmus. Klausykitės aktyviai - reflektuokite mintis, jausmus, parodykite supratimą. Dažnai sergantys depresija gali kalbėti lėtai, jiems gali būti sunku išreikšti mintis - būkite kantrūs, nepertraukinėkite, skirkite pakankamai laiko suformuoti atsakymą. Kalbėdami būkite pagarbūs - supraskite, kad kiekvienas žmogus į situaciją žiūri savaip. Gerbkite žmogaus autonomiją, užtikrinkite konfidencialumą (išskyrus tais atvejais, kai žmogus gali kelti pavojų savo ar kitų sveikatai). Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų. Depresija yra sutrikimas, lygiai kaip ir kitos ligos. Nesiginčykite su sergančiuoju, tačiau visada priminkite, kad jis nėra „nevykėlis“, „lūzeris“, „visus nuviliantis“ ir jūs jį gerbiate, džiaugiatės, kad jį turite.
Padėkite praktiškai. Padėkite priimti faktą, kad sergant depresija yra tikrai sunku atlikti kasdienius darbus, kaip namų susitvarkymas, valgio gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas. Paklauskite, ar galite padėti artimajam praktiškai. Galbūt galite suplauti indus, pagaminti vakarienę, sutvarkyti namus.
Suteikite vilties. Sergant depresija, ateitis gali atrodyti beviltiška, juoda. Nesakykite „susiimk“. Patikėkite, žmogus tikrai nenori jaustis prislėgtas, liūdnas. Nereikalaukite elgtis taip, tarsi artimasis nesirgtų depresija. Nesakykite „pažiūrėk koks esi laimingas“, „daugiau šypsokis“. Nesiūlykite vien tik problemų sprendimo ir nebandykite greitais būdais padėti pasveikti nuo depresijos.
Paskatinkite kreiptis profesionalios pagalbos. Pasiūlykite būdus, kuriais žmogus gali gauti profesionalią pagalbą. Depresijai būdinga apatija, beviltiškumo jausmas ir jėgų trūkumas labai apsunkina pačiam žmogui kreiptis į specialistą. Galite padėti artimajam užsiregistruoti pas psichiatrą, šeimos gydytoją ar psichologą, kuris galėtų įvertinti situaciją. Palaikykite žmogaus sprendimą gydytis medikamentais, tačiau nesmerkite jo, jeigu jis to atsisako. Apdovanokite artimąjį paskatinimais, kad ir šypsena, už nuoseklų psichoterapijos lankymą. Pabrėžkite, kad džiaugiatės, jog žmogus stengiasi sau padėti. Pasiteiraukite, kokios yra pagalbos atsisakymo priežastys. Dažnai žmogui kreiptis pagalbos į specialistą trukdo klaidinantys mitai, jog žmogus prievarta bus laikomas psichiatrinėje ligoninėje, jam bus atimtos vairavimo teisės, žmogus turės „įrašą“, kuris bus prieinamas darbdaviams. Paneikite šiuos mitus, tačiau visada gerbkite žmogaus sprendimą.
Jei yra savižudybės rizika, kreipkitės į greitąją pagalbą. Tais atvejais, kai žmogus išsako suicidinius ketinimus ir yra didelė savižalos ar savižudybės rizika - kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą.
Nepamirškite pasirūpinti savimi. Depresija yra didelis išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimajam. Išlaikykite jums tinkamas ribas - pirmiausia pasirūpinkite savimi, nors ir atrodo, kad kitas žmogus kenčia labiau.

Ar Depresija Pagydoma?

Depresija nėra nuosprendis, daugeliu atvejų galima pilnai pasveikti. Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.

Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui

Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos.

tags: #ar #darbas #gydo #depresija