Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami psichologinių konsultacijų gydymo metodai, siekiant padėti suprasti specialistų skirtumus, jų taikomus metodus ir kada kreiptis į vieną ar kitą specialistą. Aptarsime psichiatrus, psichologus, psichoterapeutus ir koučerius, išryškindami jų vaidmenis ir kompetencijas. Taip pat aptarsime modernias technologijas, taikomas psichologinių ligų gydyme.
Psichikos Sveikatos Specialistai: Kas Kuo Skiriasi?
Šiandieninėje visuomenėje, kai psichikos sveikata sulaukia vis daugiau dėmesio, svarbu suprasti, kokie specialistai gali padėti įvairiose situacijose. Yra daugybė psichikos sveikatos specialistų - psichiatras, psichologas, terapeutas, koučeris. Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi. Vieni gali diagnozuoti ir gydyti vaistais, kiti padeda per pokalbius ar terapiją, o koučeriai labiau orientuojasi į asmeninį tobulėjimą ir motyvaciją. Šiame straipsnyje aiškiai apžvelgiame, kuo šie specialistai skiriasi, kaip jie padeda ir kada kuris iš jų yra tinkamiausias pasirinkimas.
Kas Yra Psichiatras?
Psichiatras - tai gydytojas, turintis medicinos išsilavinimą ir specializaciją psichiatrijos srityje. Norėdamas praktikuoti, jis turi būti baigęs penkerių metų rezidentūrą ir išlaikęs psichiatrijos atestacijos egzaminą. Kai kurie psichiatrai papildomai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, vaikų psichiatrijoje ar priklausomybių gydyme.Skirtingai nei psichologas ar terapeutas, psichiatras gali nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą ir skirti vaistus. Nors paprastai jis neteikia pokalbių terapijos, psichiatras gali rekomenduoti psichoterapiją kaip gydymo dalį. Tokiu atveju pacientas gali lankytis tiek pas psichiatrą, tiek pas terapeutą.Šiandien dalį psichiatrinių konsultacijų galima atlikti ir internetu - tai saugus, greitas ir patogus būdas gauti pagalbą neišeinant iš namų.
Kada kreiptis į psichiatrą?
Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti.Psichiatras gali padėti esant šioms būklėms:
- Sunki depresija ar nerimas.
- Miego ir nuotaikos sutrikimai.
- Valgymo ar priklausomybės problemos.
- Ryšio su realybe praradimas.
- Arba kiti lėtiniai psichikos sutrikimai.
Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Medicininis požiūris į psichinę sveikatą
Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sutrikimų diagnozavime ir gydyme. Skirtingai nei psichologai ar psichoterapeutai, psichiatrai turi medicininį išsilavinimą, todėl gali skirti vaistus ir taikyti biologinius gydymo metodus, kai to reikia. Jie padeda pacientams, kenčiantiems nuo sunkių emocinių ar psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.Psichiatro darbas apima ne tik simptomų vertinimą, bet ir išsamų psichikos būklės tyrimą. Vertinami biologiniai, genetiniai bei aplinkos veiksniai, galintys paveikti žmogaus emocinę savijautą. Remdamasis šiuo įvertinimu, psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris gali apimti vaistus, psichoterapiją ar kitus pagalbos metodus.
Kas Yra Psichologas?
Psichologas - tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Psichologai gali dirbti įvairiose srityse: nuo klinikinės psichologijos iki mokyklinės, organizacinės ar teisinės psichologijos. Vieni dirba su vaikais, kiti - su suaugusiais ar šeimomis, o kai kurie specializuojasi konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kalėjimų ar švietimo institucijų psichologijoje.Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe. Tai vadinama psichologiniu konsultavimu.
Kada kreiptis į psichologą?
Į psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Kartais tai būna santykių sunkumai, prarasta motyvacija ar nuolatinis liūdesys.Psichologo konsultacija padeda išsikalbėti, geriau pažinti save ir rasti būdus, kaip susitvarkyti su jausmais. Trumpai tariant, psichologas gydo žodžiais, o psichiatras - vaistais.Jei sunku rasti laiko ar norisi daugiau privatumo, galima rinktis psichologo konsultaciją internetu - ji tokia pat veiksminga kaip ir gyvai.
Kas Yra Psichoterapeutas?
Psichoterapeutas yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapeuto kompetenciją ir profesionalumą taip pat galite nustatyti pagal jo narystę psichoterapijos asociacijoje, pavyzdžiui, LPA. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas - psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Ji gali vykti internetu. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės.
Kada kreiptis į psichoterapeutą?
Terapeutas gali jums padėti įvairiomis temomis. Į jį galite kreiptis dėl bet kokio psichologinio skausmo, liūdesio, lengvesnių depresijos ir nerimo formų, santykių problemų, streso ir perdegimo, traumų, žemos savivertės, motyvacijos praradimo, noro pažinti save ir tobulėti.Jei ieškote platų supratimą apie žmogaus psichiką turinčio specialisto, dirbančioir savo darbe taikančio konkrečios psichoterapinės krypties žinias ir įgūdžius;norite giliau nei su psichologu, per tam tikros (psichodinaminės, psichoanalitinės,kognityvinės-elgesio, humanistinės-egzistencinės, geštalto ir t.t.) psichoterapijos pagalba, suprasti savo vidinius konfliktus, išgyvenimus, jų priežastis ir įtaką Jūsų gyvenimui ir elgesiui.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Kuo Skiriasi Psichologinis Konsultavimas Nuo Psichoterapijos?
Psichologinis konsultavimas dažnai yra tapatinamas su psichoterapija, nors šie metodai tarpusavyje skiriasi. Konsultavimo atveju psichologinis poveikis klientui yra mažesnis negu terapijos metu. Konsultavimas orientuojasi į problemas, kylančias sąveikaujant klientui ir aplinkai, labiau telkiamas dėmesys į asmens dabartį; paprastai pasirenkama spręsti vieną - ne giluminę problemą, kadangi pagalba yra trumpalaikė - iki 16 susitikimų. Tuo tarpu psichoterapijos metu siekiama giliau analizuoti problemas, orientuojamasi į pasąmonę, į praeities patirtis ir jų sąsajas su darbartimi, siekiama struktūriškai pertvarkyti asmenybę.
Kas Yra Koučeris?
Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi.Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus.Problema ta, kad, deja, bet kas gali vadintis koučeriu. Jie neprivalo turėti jokio specialaus išsilavinimo. Profesionalą galite atskirti pagal tai, kad jis baigė oficialios institucijos, pavyzdžiui, MŠMT, akredituotus koučingo mokymus. Idealiu atveju jis taip pat turėtų būti sertifikuotas arba būti tarptautinių trenerių institucijų EMCC ar IFC narys.
Kada susirasti koučerį?
Dažniausiai pasitaikančios koučingo temos - motyvacija arba sprendimų priėmimas, taip pat darbas, santykiai, finansai ir kitos temos. Koučeris padės jums rasti savo viziją, išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, ir iš tos vietos judėti pirmyn.
Kaip Atpažinti Tikrą Profesionalą?
Deja, vis dažniau psichologinę pagalbą siūlo žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo. O tai gali turėti rimtų pasekmių sunkų laikotarpį išgyvenančiam žmogui. Žiniasklaidoje jie pradėti vadinti „pseudoekspertais“.Taigi prieš užsisakydami seansą bet kur, įsitikinkite, kad tai tikras profesionalas, turintis išsilavinimą ar apmokymą.
Reakcijos Į Ligos Diagnozę Ir Būdai Sau Padėti
Liga - tai sveikatos, tam tikrų galimybių praradimas, taigi liga, kaip netektis, išgyvenama per laiką tam tikrais etapais, nuo žinios apie diagnozę iki ligos priėmimo. Šiame kelyje dauguma žmonių patiria panašias emocines reakcijas. Išgirdus ligos diagnozę, pirmiausia patiriama psichologinio šoko būsena, trunkanti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jos metu žmogus tarsi sustingsta, lyg suvokia, kas vyksta, bet tuo pačiu metu jaučia nerealumo jausmą, lyg tai vyktų ne su juo, kaip sapne. Tokiu būdu žmogaus psichika suteikia apsaugą nuo stipraus emocijų srauto, tačiau tokioje būsenoje žmogui sunku mąstyti, jis nepajėgus vertinti, priimti sprendimus, dažniausiai girdi tik neigiamą informaciją, praleisdamas teigiamus dalykus (kad ligą galima gydyti, su liga galima gyventi), neužfiksuoja detalių ir neretai vėliau negali prisiminti iš gydytojo girdėtos svarbios informacijos. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti ramus, tačiau viduje kyla daugybė stiprių emocijų: baimė, nerimas, pasimetimas, pyktis, kaltė - jausmai yra neigiami, slepiami, pereinama į neigimo etapą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Kaip padėti sau išgirdus diagnozę
Priimkite savo jausmus kaip normalią reakciją į žinią apie diagnozę. Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo kitų, dalinkitės su patikimais žmonėmis. Jei vizito pas gydytoją metu jus lydi artimas asmuo, jis gali padėti išbūti emocijas ir prisiminti svarbią informaciją, kurios tuo metu neįsidėmėjote. Jei kažką praleidote, vėliau informaciją pasitikslinkite. Tai dalinai ar visiškai nesąmoninga apsauginė reakcija, leidžianti išgyventi pirmąsias dienas, blogą žinią suvokiant palaipsniui. Šis etapas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Žmogus gali suvokti žinią apie ligą, tačiau tikisi, kad gal tai klaida. Jis gali nepripažinti diagnozės, ieškoti kito gydytojo, kitos nuomonės, vengti pasisakyti artimiesiems. Jei žmogus užstringa neigimo etape, jis gali sau pakenkti, atsisakydamas skubiai reikalingo gydymo, gyventi kaip anksčiau, vengdamas bet kokio priminimo apie ligą, nesirūpinti savimi, vartoti alkoholį, rūkyti, niekam nepasisakydamas jaustis vienišas, užsisklęsti. Arba švaistyti laiką ir energiją nuolat ieškodamas kito specialisto ir kitokio galimo gydymo varianto. Neigimui palaipsniui mažėjant, žmogus pamažu atsiveria realybei.
Kaip sau padėti neigimo etape
Sustokite ir paklauskite savęs, nuo ko aš bėgu, ko nenoriu išgirsti, priimti, ko bijau? Kaip šioje situacijoje galiu geriausiai savimi pasirūpinti? Susirinkite kuo daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą - žinojimas suteikia saugumo jausmą. Pabendraukite su tokia pat liga sergančiais žmonėmis. Skaitykite sėkmės istorijas. Pasirinkite gydytoją ir kurkite tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstą ryšį - nei jūs, nei jis po vieną sėkmingo gydymo nepasieksite. Pykčio etapas ateina žmogui suvokus savo ligą, kurios jis nesirinko. Žmogus jaučiasi praradęs gyvenimo kontrolę, negalintis nieko pakeisti, kai liga griauna dabarties ir ateities planus, pyksta ant likimo, Dievo, gydytojų ir kitų sveikų žmonių, ieško kaltų, klausia „kodėl aš?“ Negalėdamas rasti atsakymo, žmogus įsitraukia į nuolatinius apmąstymus, palaikančius neigiamas emocijas. Toks minčių-jausmų-veiksmų ratas niekur neveda, todėl pykčio etape galima užstrigti labai ilgai.
Kaip sau padėti pykčio etape
Labai svarbu neslopinti jausmų, išsikalbėti apie jaučiamą pyktį, neteisybę, bejėgiškumą. Nustoti kelti neprasmingą klausimą „kodėl?“, nes pasaulyje yra dalykų, kurie nėra žmogaus pasirenkami, kontroliuojami, jie tiesiog nutinka. Žmogus neapsaugotas nuo ligų, tačiau pakankamai stiprus prisitaikyti kintančiose gyvenimo sąlygose. Užuot įsitraukus į pyktį palaikančias mintis, atjauskite save, įvardinkite savo jausmus, priimkite juos kaip neišvengiamą patirtį šiuo metu, ir pagalvokite, kas dabar palengvintų jūsų pyktį, kas padėtų pasijausti geriau. Po pykčio ateina derybų etapas, kuomet žmogus stengiasi pakeisti gyvenimą ir išsiderėti sveikatą. Deramasi su Dievu, likimu, gydytojais ir savimi, žadama pakeisti savo gyvenimo būdą, būti geresniu, atlikti „kažką“, kad tik pasveikti. Stebuklo troškimas rodo, kad realybė vis dar nepriimama, dar ieškoma būdų, kaip išvengti to, kas nutiko, kokių nors saugumo garantų.
Kaip sau padėti derybų etape
Negalvokite apie ligą kaip apie pasekmę, atpildą, bausmę, ką būtų galima stebuklingu būdu ištaisyti. Priimkite žmogaus pažeidžiamumą, kaip gyvajai gamtai būdingą savybę. Užuot vengę susidurti su liga, verčiau ją pripažinti ir pažinti, kad suprastumėte, kaip įveikti. Domėkitės, ieškokite informacijos apie įvairius gydymo būdus kaip pagalbines priemones, tačiau išlaikykite kritišką mąstymą, rinkdamiesi moksliniais tyrimais patvirtintą gydymą ar alternatyvius gydymo metodus, kurių patikimumas ir efektyvumas nėra žinomas. Kai suvokiama, kad pasveikimo išsiderėti nepavyks, ateina žinojimas, kad su liga reikia susitaikyti, o su tuo neretai prasideda depresijos etapas. Žmogus liūdi, gailisi žlugusios savo ateities vizijos, jaučiasi prislėgtas, bejėgis prieš ligą. Iki šiol gyvenimas buvęs aiškus, nuspėjamas, o dabar tvyro nežinia, laukimas, nerimas. Baugina naujos patirtys, nepažįstamas medicinos pasaulis su savo taisyklėmis ir įvairiomis procedūromis. Nenorima savo emocijomis apkrauti artimųjų arba jaučiatės nesuprastas, o atsitraukus slegia vienatvė. Dažnai depresijos etapas užtrunka ilgiausiai. Ir jeigu liūdesys šioje situacijoje yra visai natūralus, svarbu pastebėti, ar neįsivyrauja abejingumas ir beviltiškumas, kurie labai trukdo sveikti. Tokiai būsenai užsitęsus, reikalinga artimųjų ir specialistų pagalba.
Kaip sau padėti depresijos etape
Svarbu neužgniaužti savo neigiamų jausmų ir minčių. Jei stengsitės jas išstumti, jos sugrįš kitais būdais - per kūno pojūčius, antrines neigiamas emocijas. Jei įsisąmoninsite, galite padėti sau realiau pažvelgti į situaciją ir atrasti adaptyvių atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų, kaip gyventi toliau. Netapatinkite ligos su niūria ateitimi: jei sugriuvo jūsų ateities vizija, planai ir lūkesčiai, tai niekaip nereiškia, kad nebebus nieko gero, gražaus ir džiuginančio. Bus visko, tik kitaip nei tikėjotės. Ir jūsų emocijos priklauso nuo to, į ką nukreipsite savo dėmesį ir mintis. Jei vienam pačiam tai nepavyksta, neužsisklęskite, pasidalinkite ir priimkite artimųjų, draugų pagalbą, nebijokite kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės klaidingai mano, kad iš to nebus jokios naudos, juk psichologas ar psichoterapeutas ligos neišgydys. Galų gale, ateina susitaikymo priėmimo etapas, kuomet liga iš pagrindinės pozicijos pereina į bendrą gyvenimo suvokimą, kad ji tėra viena dalis šalia kitų. Keičiasi santykis su liga, atsisukama į kitas reikšmingas sritis - tarpusavio santykius, šeimą, darbą, kūrybą, save. Dažnai peržiūrimos vertybės, prioritetai, pasirinkimai, keičiasi svajonės, tikslai. Dažnai kasdieniai dalykai įgauna naują prasmę, daugiau laiko skiriama bendravimui, brangiems žmonėms, daroma tai, kam anksčiau trūko laiko. Galima sakyti, kad ligos priėmimo procesas augina žmogų, kuomet ši patirtis leidžia suvokti savo žmogišką prigimtį, pažeidžiamumą ir tuo pat metu galimybę šį pažeidžiamumą įprasminti, priimti duotybę, realybę ir joje kurti pilnavertę dabartį.
Kaip sau padėti gyventi su liga
Visą savo dėmesį sutekite į priežastis, kodėl norite gyventi. Tai keičia jūsų kryptį nuo ligos sureikšminimo į išties jums svarbių dalykų išpildymą. Ieškokite būdų, kaip gyventi. Tai laikas įsiklausyti į save, išgryninti savo poreikius, atsisakyti nemėgiamų, neprasmingų dalykų, nereikšmingų smulkmenų, atsirinkti, ką norite, galite veikti, su kuo norite bendrauti. Leiskite sau nustebti atradę naujų patirčių. Neužsisklęskite, neatsisakykite, neatstumkite. Atviras bendravimas su šeima, artimaisiais padės geriau suprasti vieni kitus. Gal pats metas sušildyti santykius, pajausti bendrystę, sutelktumą. Kurkite naujus ryšius, kalbėkite su tais, kurie klausosi ir supranta, bendraukite su tas pačias patirtis išgyvenančiais žmonėmis, dalyvaukite tarpusavio palaikymo grupėse. Gal yra dalykų, kuriems vis neturėjote laiko (kartu su vaikais paleisti aitvarą, išmokti prancūzų kalba pasakyti „Aš tave myliu“, pasodinti medį…), gal yra dar nepapasakotų jaunystės istorijų, neišmėgintų veiklų, neaplankytų miestų, neperskaitytų knygų… Atsisakykite gyvenimo kontrolės, tačiau kontroliuokite savo mintis. Įsigykite sąsiuvinį gražiais viršeliais ir aprašykite jame savo mintis, jausmus, patyrimus, įvykius, įspūdžius, klausimus, įžvalgas, įkvėpimą, idėjas.
Modernios Technologijos Psichologinių Ligų Gydyme
Elektrofiziologinių tyrimo ir gydymo metodų skyriaus vadovas medicinos biologas Kastytis Dapšys sako, kad nemedikamentiniai gydymo būdai įprastai gelbsti tais atvejais, kai vaistai žmogui nepadeda.
Elektros impulsų terapija
Taikant elektros impulsų terapiją žmogus trumpam užmigdomas. Kad nebūtų traukulių, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų - miorelaksantų. Ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai, - taip stimuliuojamos smegenys. Pabudęs žmogus neprisimena, kas su juo vyko - jis tiesiog atsigula, užmiega, o pabudęs grįžta į savo palatą. „Norėčiau pabrėžti: šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai. Skirtingose šalyse elektros impulsų terapijos taikymo dažnumas įvairus, tačiau vidurkis - apie 15 proc. gydymo atvejų. Nors šis metodas kai kada vertinamas prieštaringai, tačiau medikamentai taip pat turi šalutinių poveikių, tai cheminės medžiagos, kurios veikia visą žmogaus organizmą. Kai kuriose šalyse šis metodas taikomas depresija sergančioms nėščiosioms - jis neturi neigiamo poveikio vaisiui, o moteris išvengia stiprių vaistų“, - pasakoja K. Dapšys. Ar taikyti elektros impulsų terapiją, sprendžia gydytojų konsiliumas. „Kai gydantis medikas nusprendžia, kad žmogui skirtos vis didesnės antidepresantų dozės negelbėja, ieškoma alternatyvių gydymo būdų. Jis kviečia konsiliumą - gydytojų konsultacinę komisiją, kurią sudaro keletas gydytojų, taip pat administracijos atstovai. Gydymo komisija sprendžia, ar taikyti šį būdą. Be abejo, būtinas ir paciento sutikimas“, - aiškina specialistas. Įprastai skiriamas elektros impulsų terapijos kursas, kurį sudaro dešimt procedūrų kas antrą dieną. „Jei tenka didinti impulsų intensyvumą, tai jau teigiamų pokyčių smegenyse požymis. Jei pokyčių nevyksta, reiškia, šis metodas gerų rezultatų neduos. Tokie atvejai labai reti, tačiau jų pasitaiko. Tada gydytojas sprendžia, kokius dar gydymo būdus pasitelkti“, - pabrėžia K. Dapšys. Jo teigimu, kai kurie pacientai, išbandę šį gydymo būdą, antrąsyk patekę į ligoninę vėl pageidauja būtent jo.
Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija
Dar vienas nemedikamentinis psichikos sutrikimų būdas, taikomas Naujosios Vilnios ligoninėje - transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Šis metodas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis. „Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis“, - sako specialistas. Šis metodas taip pat neturi jokio didesnio šalutinio poveikio žmogaus sveikatai, kai kuriais atvejais gali pasireikšti tik nežymūs veido raumenų trūkčiojimai. Pasak K. Dapšio, šis metodas taikomas šiek tiek rečiau nei elektros impulsų terapija: „Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija dažniausiai skiriama tada, kai žmogui skirtų vaistų poveikis būna nepakankamas. Tai - tarsi priedas prie antidepresantų, kai liga gydymui sunkiai pasiduoda.“ Jo teigimu, taikant transkranijinę magnetinę smegenų stimuliaciją, prie galvos pridedama speciali magnetinė ritė. Paleidus tam tikro stiprumo elektros srovę, sukeliami magnetinio lauko impulsai, jais veikiamos nervinius impulsus perduodančios smegenų sritys. Šis metodas normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse.
Elektroencefalografija
Modernios, žmogui nekenksmingos technologijos pasitelkiamos ir atliekant įvairius tyrimus, nustatant ligas, viena jų - elektroencefalografija. „Tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikę šį tyrimą išsiaiškiname, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Jei jų nėra, reiškia, kad minėtų žmogaus problemų priežastys kitos, galbūt neurologinės ar psichikos problemos“, - aiškina K. Dapšys. Pasak specialisto, elektroencefalografija - neinvazinis metodas: ant galvos išdėliojami elektrodai, kurie registruoja ritminį bioelektrinį smegenų aktyvumą. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį. „Tokie tyrimai gali būti atliekami dažnai, nes jie visai nekenksmingi, pacientui nesukelia jokio pašalinio poveikio. Jei pastebima, kad žmogaus būklė gerėja, reiškia, ir vaistų jam galima skirti mažiau“, - sako pašnekovas.
Galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas
Dar vienas modernus metodas - galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas, kuris dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. „Šis metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos. Pacientui uždedame ausines, parenkame du skirtingus garsus, vieni pateikiami rečiau, kiti - dažniau. Žmogus gauna užduotį suskaičiuoti retus garsus, į dažnus nekreipti dėmesio. Visa tai fiksuojama elektroencefalogramoje ir tiriama, kaip žmogus atskiria reikšmes, kaip veikia jo.
Psichologinė Konsultacija: Realybė Ir Mitas
Suprantama, kad mitai apie žmonių susitikimą su psichologu, daugeliu atveju, yra formuojami filmų, perskaitomų knygų ar interneto, įtakos turi ir nuogirdos, kad kažkas kažkur kažkam pasakė. Tai suteikia neigiamą nuomonę apie psichologo konsultacijas. Galiu drąsiai teigti, kad filmai dažnai rodo senus psichologinio darbo metodus, o, taip pat, remiasi panašiais mitais, kurie ir slypi visuomenėje, kurie neturi ryšio su realybe. Todėl šioje publikacijoje nusprendžiau parašyti apie tai, kokia yra psichologinės konsultacijos realybė. Įsijauskite į savo vidinį psichologinį pasaulį. Įsivaizduokite, kad esate miške, kuris yra tik Jūsų. Tiesa yra ta, kad Jūs savo nuosavą mišką žinote geriau nei aš, nes jame gyvenate, tačiau tame miške tikrai yra vietų, kurios dėl tam tikrų priežasčių Jus gąsdina ir į kurį nedrįstate nukeliauti viena/as. Kadangi šios vietos Jus gąsdina, galimai, Jūs išmokote jas apeiti, nelaikot šias vietas vertingomis, galbūt, gėda yra į šias vietas net žvilgtelėti ir nežinojot, kad ten galima drąsiai vaikščioti… Dažniausiai šiose tamsiose ir baisiose miško vietose slypi kažkas svarbaus, kažkie atsakymai į svarbius klausimus, žinios apie save. Aš, Erikas, esu svečias Jūsų miške, jis man yra naujas. Dažnai lankausi kitų žmonių “vidiniuose miškuose”, tačiau ne vienas, o su asmeniu, kuriam priklauso šis miškas, baisiose jam teritorijose. Dažnai tos vietos būna panašios į klientų, kuriuose taip pat yra tekę vaikščioti. Todėl su manimi Jums turėtų būti saugiau ir lengviau susitikti su ta ar kita patirtimi, apsilankyti vietoje, kuri daug metų buvo vengiama.
tags: #ar #gali #psichologai #konsultuoti #gydymo #metodus