Didelis gyvenimo tempas kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikai, todėl vis dažniau žmonės kreipiasi į psichikos sveikatos profesionalus. Neatsiejama kokybiško gyvenimo dalis yra ne tik fizinė, bet ir mentalinė sveikata. Tačiau apie psichikos sveikatą vis dar sklando nemažai mitų, o su ja susiję sunkumai dažnai lydimi gėdos ar menkavertiškumo jausmo. Dėl to daugelis žmonių vengia ieškoti pagalbos, kai ji išties reikalinga. Svarbu žinoti, kokie specialistai gali padėti įvairiose situacijose ir kuo jie skiriasi. Šiame straipsnyje aptarsime, ar psichologas gali išrašyti vaistus, kuo skiriasi psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro kompetencijos ir kada reikėtų kreiptis į vieną ar kitą.
Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras: Kuo Jie Skiriasi?
Pagal įgytą specialybę išskiriami psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas. Norint pasirinkti tinkamą specialistą, svarbu suprasti, kuo jie skiriasi.
Psichologas
Psichologas - tai psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigęs specialistas. Psichologijos bakalauro studijos trunka 3,5-4 metus. Psichologas įvairių testų pagalba nustato psichikos funkcijų pokyčius (atmintį, mąstymą, dėmesį, emocinę būseną, asmenybę ir kitus aspektus) bei elgesio motyvus, padeda rasti išeitis iš krizinių bei konfliktinių situacijų. Psichologas analizuoja ir stebi paciento psichikos procesus. Išskiriami psichologas, psichologas asistentas ir psichologas praktikantas. Iš jų tik psichologas gali verstis savarankiška psichologo praktika, t. y. psichologas asistentas, paprastai yra baigęs tik psichologijos bakalauro studijas. Dirbti jis gali prižiūrimas psichologo. Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumų.
Psichologai padeda žmonėms su psichologiniais, santykių, mokymosi sunkumais, krizių atvejais, veda įgūdžių lavinimo užsiėmimus (streso valdymo, motyvacijos stokos ir t. t.). Psichologai taip pat gali nukreipti psichiatriniam tyrimui arba tam tikros rūšies terapijai. Niekada nesuklysite, jei kreipsitės į psichologą. Jis rekomenduos jums tinkamą gydymo būdą ir jei reikės - nukreips pas kitus specialistus.
Psichiatras
Psichiatras - tai medicinos studijas baigęs gydytojas, kuris po bendrojo medicinos kurso (trunkančio 6 metus) pasirinko psichiatro specializaciją (dar 4 metai rezidentūros). Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Gydytojas psichiatras išklauso paciento nusiskundimus dėl fizinės ir emocinės sveikatos, nustato galutinę paciento psichikos sutrikimų diagnozę bei paskiria reikalingą gydymą. Konsultacijos metu gydytojas psichiatras diagnozuoja ir gydo elgesio bei psichikos sutrikimus. Gydytojai psichiatrai atlieka sveikatos patikrą norint gauti leidimą ginklui ar vairuotojo sveikatos pažymą.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus. Pradėjus vartoti medikamentus, gydytojas stebi paciento simptomus, kad įvertintų pagerėjimo požymius ir bet kokį patiriamą šalutinį poveikį. Remdamasis šia informacija, jis gali pakeisti dozę arba paskirti kitokius vaistus. Kontaktas su psichiatru dažniausiai trunka apie 1 kartą į mėnesį - pasitikrinimas kaip einasi gydymas, ar vaistai tinka, ar padeda.
Psichoterapeutas
Psichoterapeutas - tai dažniausiai gydytojas, psichologas ar socialinis darbuotojas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė psichoterapijos mokymo programą, trunkantį ne mažiau kaip 3 metus. Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą. Psichoterapeutas gydo pokalbiu. Pas šį specialistą gali kreiptis ne tik psichologinių problemų turintys asmenys, bet ir žmonės, kurie nori geriau pažinti save. Gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis. Renkantis psichoterapeutą svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas jis baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją. Tačiau bet kokiu atveju renkantis psichologą ar psichoterapeutą svarbu ne tik jo kvalifikacija, kompetencija ir patirtis, bet taip pat reikėtų pasikliauti ir savo nuojauta.
Psichoterapeutas padeda spręsti ir analizuoti gilesnes žmogaus problemas, tokias kaip: psichologinis skausmas, liūdesys, depresija, nerimas, santykių problemos, stresas ir perdegimas, traumos, žema savivertė, motyvacijos praradimas, noras pažinti save ir tobulėti.
Ar Psichologas Gali Išrašyti Vaistus?
Ligą ar sutrikimą diagnozuoti gali tik gydytojas psichiatras. Skirtingai nei psichologas ar psichoterapeutas, jis gali išrašyti receptą, skiria gydymą vaistais. Gydytojai psichiatrai gali paskirti medikamentinį gydymą, jei jis yra reikalingas. Psichiatras parenka ir išrašo vaistus, sprendžia su paciento nedarbingumu ar specialiaisias poreikiais susijusius klausimus. Psichologas nėra gydytojas, todėl negali diagnozuoti psichikos sutrikimų ir skirti vaistų.
Kada Kreiptis Į Psichiatrą?
Į psichiatrą reikėtų kreiptis, susidūrus su sunkesniais atvejais, tokiais kaip:
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
- Priklausomybės. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas galima susidurti su įvairiausiomis priklausomybėmis bei jų pasekmėmis, su kuriomis tvarkytis padeda psichiatrai.
- Psichikos ligos. Psichiatrai padeda susidūrus su nuotaikų sutrikimais, nerimo reakcijomis ir psichikos sutrikimais, dėl kurių keičiasi kūno funkcijos. Pavyzdžiui, anoreksija, lytinių funkcijų sutrikimas.
- Kitų ligų padariniai. Psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų ligų bei traumų, pavyzdžiui, meningito, epilepsijos, Alzhaimerio ligos ir įvairių galvos smegenų traumų.
- Bet kada, kai jaučiate, kad jūsų kančia tokia didelė, jog negalite išsiversti be vaistų.
Esant psichikos susirgimams labai svarbi artimos aplinkos parama, nes pacientai dažnai negali objektyviai įvertinti savo būklės ar savarankiškai kovoti su problemomis. Laiku pastebėjus sutrikimus paskiriamas savalaikis gydymas. Be reikiamo gydymo gali atsirasti rizika ne tik pacientui, bet ir visuomenei.
Kada Kreiptis Į Psichologą Ar Psichoterapeutą?
Į psichologo kabinetą žmonės ateina dėl įvairiausių priežasčių: vienišumas, pykčio priepuoliai, nepaaiškinamas liūdesys ar apatija, nerimas, priklausomybės. Tai gali būti ir situacijos, kuriose tiesiog nežinai kaip elgtis - pasikalbėjus su žmogumi, kuris tau nedalina patarimų, o padeda įsiklausyti į tavo paties mintis, norus ir jausmus, tie atsakymai dažnai ateina patys. Psichologai padeda spręsti tarpasmeninius klausimus, išklauso, padeda rasti tinkamus elgesio modelius.
Psichoterapeuto konsultacija gali padėti, jei:
- Susiduriate su emocijų sutrikimais (nuotaikos svyravimai, manija, depresija, bipolinis sutrikimas).
- Kenčiate nuo nerimo, panikos priepuolių, obsesinio kompulsinio sutrikimo, streso.
- Susiduriate su valgymo sutrikimais (bulimija, anoreksija).
- Kenčiate nuo lytinės funkcijos sutrikimų ar nevaisingumo.
- Patiriate sunkumų dėl priklausomybių.
- Sergate psichikos ligomis.
- Patiriate sunkumus bendrauti.
- Išgyvenate sunkius etapus, tokius kaip netektis, skyrybos, darbo pakeitimas ar netekimas ir kitos stresą sukeliančios situacijos.
- Išgyvenate santykių problemas (su partneriu, draugais, bendradarbiais).
- Esate vaikas ar paauglys, kai susiduriama su sunkumais, raidos problemomis.
- Pasireiškė abejingumas dalykams, kurie anksčiau gyvenime džiugindavo.
- Jaučiate motyvacijos stoką, perdegimą (burn out).
- Norite pakalbėti apie savo gyvenimo problemas, santykius, pagerinti savo emocinę būklę.
- Ieškote pagalbos naviguojant kasdieniame gyvenime jau turint psichinių ar emocinių sutrikimų.
Medikamentinis Gydymas: Baimės ir Realybė
Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Tačiau, pasak psichiatrų, vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antidepresantai ar antipsichotikai sukelia priklausomybę. Psichiatras V. Rutkauskas akcentuoja: vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse, t. y.
Svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento. Psichiatro V. Rutkausko nuomone, labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento, svarbus pasitikėjimas gydytoju. Taip pat neretai skeptiškai žvelgiama ir į pasiūlymą šalia gydymo vaistais pradėti konsultacijas su psichologu ar psichoterapeutu. Bet taip nėra, nes gali būti neišspręstų ar nesprendžiamų vidinių ir išorinių psichologinių konfliktų, kurių pacientas nepastebi ar nėra motyvuotas spręsti.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Dažniausi Mitai Apie Psichiatriją
- Mitas Nr. 1: „Psichiatro pagalbos reikia tik silpniems ar nenormaliems žmonėms“ Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su psichikos problemomis bei prarasti gyvenimo kontrolę. Krizėje ar nelaimėje atsidūręs žmogus tampa pažeidžiamesnis, dirglesnis, jam gali būti laikinai sunku priimti sprendimus.
- Mitas Nr. 2: „Psichiatrai tik išrašo vaistus“ Psichiatrai ne visuomet išrašo vaistus. Medikamentinis gydymas išlieka kraštutinė gydymo priemonė, kuomet visi kiti metodai nebepadeda. Jis skiriamas tik atidžiai išanalizavus galimą gydymo naudą ir žalą.
- Mitas Nr. 3: „Su F diagnoze negalėsiu vairuoti“ Tik itin reti ir sunkūs psichikos sutrikimai gali laikinai ar visam laikui užkirsti kelią vairuoti.
tags: #ar #gali #psichologas #paskirti #vaistus