Generalizuotas Nerimo Sutrikimas: Apibrėžimas, Simptomai ir Gydymo Būdai

Nerimas - tai natūrali žmogaus emocija, kurią patiria kiekvienas iš mūsų stresinėse situacijose. Tai laikina reakcija, padedanti mums susidoroti su iššūkiais ir pavojais. Tačiau kai kuriems žmonėms nerimas tampa nuolatine būsena, lydinčia kasdienybę ir trukdančia normaliai funkcionuoti. Toks nuolatinis nerimas gali būti generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS) požymis.

Kas yra Generalizuotas Nerimo Sutrikimas?

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas lėtinis, pernelyg didelis nerimas ir įtampa dėl įvairių kasdienių situacijų, net ir tada, kai nėra jokios aiškios priežasties jaudintis. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, dažnai jaučia nuolatinį nerimą dėl kasdienių situacijų, net jei nėra aiškių priežasčių. Šis sutrikimas gali trukti kelis mėnesius ar net metus ir turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir kasdieninei veiklai.

Ambulatorijos klinikoje „Nefrida“ dirbantys specialistai yra pasiruošę padėti žmonėms, kenčiantiems nuo šio sutrikimo.

GNS Poveikis Smegenims

GNS tiesiogiai susijęs su centrinės nervų sistemos veikla. Ši liga paveikia smegenų struktūras, tokias kaip:

• Amygdala (migdolas): atsakinga už emocijų apdorojimą. Nerimas stipriai veikia smegenis, ypač smegenų dalį, vadinamą migdolu (amygdala), kuri aktyvuoja „kovos arba bėgimo“ mechanizmą.
• Prefrontalinė žievė: reguliuoja sprendimų priėmimą ir socialinę elgseną, silpnindama prefrontalinės žievės gebėjimą racionaliai mąstyti ir valdyti stresą.

Ilgalaikis nerimas sukelia neurocheminius pokyčius, pavyzdžiui, padidina kortizolio lygį, kuris neigiamai veikia hipokampą, atsakingą už atmintį ir mokymąsi, todėl gali sutrikti atmintis ir dėmesio sutelkimas. GNS metu gali būti sutrikdyta neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyra, kas lemia nerimo jausmo padidėjimą.

Taip pat skaitykite: Nerimas: TLK-10 Kriterijai

Nerimas ir Baimė: Esminiai Skirtumai

Baimė yra natūrali emocija, svarbi išgyvenimui, nes padeda išvengti pavojaus. Pavyzdžiui, baimė susidūrus su plėšrūnu verčia gintis ar bėgti, o baimė dėl sveikatos skatina kreiptis pagalbos. Tačiau baimė yra trumpalaikė ir kyla dėl konkrečios grėsmės, tuo tarpu nerimo sutrikimai būna ilgalaikiai ir gali pasireikšti be akivaizdžios priežasties, trukdydami kasdieniam gyvenimui.

Nerimo sutrikimai skiriasi nuo natūralios baimės tuo, kad jie yra daug intensyvesni, ilgalaikiai ir gali itin trukdyti kasdieniam gyvenimui. Natūrali baimė yra mūsų apsauginė reakcija į grėsmę, tuo tarpu nerimo sutrikimai dažnai kyla net ir nesant objektyvios grėsmės. Jie sukelia didelį diskomfortą ir reikalauja gydymo.

Pagrindiniai Nerimo Sutrikimų Tipai

Pagrindiniai nerimo sutrikimai yra:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimas ir įtampa dėl įvairių kasdienių situacijų, net ir tada, kai nėra jokios aiškios priežasties jaudintis. Žmonės, sergantys GNS, dažnai jaučia nerimą dėl daugelio dalykų vienu metu ir sunkiai gali atsipalaiduoti.
• Panikos sutrikimas: Tai būklė, kai žmogus patiria staigius ir intensyvius baimės ar panikos priepuolius, kurie dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Šie priepuoliai gali būti tokie stiprūs, kad žmogus gali jausti, jog jį ištinka širdies smūgis ar kad jis netrukus mirs.
• Socialinio nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia intensyvia baime ar nerimu dėl socialinių situacijų, ypač tų, kuriose asmuo gali būti vertinamas ar teisiamas kitų. Tai gali sukelti didelį diskomfortą viešose vietose, kalbant prieš auditoriją ar net paprasčiausiai bendraujant su nepažįstamaisiais. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
• Specifinės fobijos: Tai intensyvi, nelogiška baimė dėl konkrečių objektų ar situacijų, pavyzdžiui, vorų, aukščio, skrydžių lėktuvu. Žmogus, turintis fobiją, stengiasi išvengti situacijų, kurios kelia jam nerimą, net jei objektyviai nėra jokios realios grėsmės.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
• Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.

Generalizuoto Nerimo Sutrikimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

GNS priežastys gali būti sudėtingos ir įvairios. Nors nerimo sutrikimai tyrinėjami jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta tikroji atsiradimo priežastis. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas daro įtaką tokiai žmogaus būsenai.

• Viena jų teigia, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą. Tai gali būti smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas.
• Kita teorija aiškina, kad nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.
• Trečioji teorija nerimo atsiradimą sieja su biologiniu polinkiu susirgti ir teigia, kad sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.

Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nerimą

• Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali padidinti polinkį į nerimą.
• Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinti kūdikio poreikiai ir t.t. Taip pat svarbūs yra psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai, pavyzdžiui, perfekcionizmas ar didelis jautrumas stresui. Nerimo sutrikimas gali atsirasti ir dėl per aukštų tikslų sau kėlimo, perfekcionizmo, žemo savęs vertinimo, baimės suklysti ar tokių situacijų, kaip perdėto streso dėl darbo praradimo.
• Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt., bei aplinkos veiksnius, tokius kaip stresas, trauma ar netinkama socialinė aplinka.

GNS Rizikos Grupės

Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:

• Kiti psichikos sutrikimai: Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės. Kartu su generalizuotu nerviniu sutrikimu dažnai pasireiškia ir socialinės fobijos (stipri tam tikrų veiksnių baimė) ar distimijos (ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas) simptomai. Galimi ir panikos priepuoliai, kurie pasireiškia traukuliais, galvos svaigimu, negebėjimu suvaldyti panikos jausmo.
• Lytis: Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai. Gyvenimo eigoje moterų grupėje paplitimas svyruoja nuo 6,6 iki 7,7 %, vyrų grupėje nuo 3,6 iki 4,6.
• Stresas: Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
• Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
• Somatiniai susirgimai: Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos.
• Nervinį sutrikimą išgyvenantys žmonės taip pat gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.

Generalizuoto Nerimo Sutrikimo Simptomai

Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį nerimą, nerimo priepuolius, sunkumus susikaupti, nuovargį, raumenų įtampą ir miego sutrikimus. Kai kurie žmonės gali patirti ir fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ar širdies plakimas.

Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:

• Nemiga. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais pasižymi nerimo sutrikimas yra pakitęs miego režimas. Žmogus, jaučiantis nuolatinį nerimą, blogai miega, jam sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja įvairūs sapnai.
• Nuovargis. Esant mažam miego kiekiui bei nuolatinei stresinei būsenai žmogus, kurį kamuoja nerimo sutrikimai, dažnai jaučiasi pavargęs. Sergantysis jaučia bendrą organizmo silpnumą, jam sunku dirbti fizinį darbą bei aktyviai sportuoti.
• Nuotaikų kaita. Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai yra dar vienas ligos simptomas. Sergantysis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, todėl jo nuotaika ir emocinė būsena labai permaininga. Jaučiamas dirglumas, susierzinimas.
• Dėmesio sutrikimai. Nerimo sutrikimas gali pasireikšti ir dėmesio koncentracijos stoka. Žmogui, jaučiančiam nerimą ir baimę sunku susikoncentruoti ir susitelkti į tam tikrus darbus, sudėtinga atlikti užduotis, kurios reikalauja susikaupimo ir atidumo. Dėl šios priežasties sergantiesiems nerimo sutrikimo ligomis sunkiau susirasti ilgalaikį darbą.
• Fiziologiniai pokyčiai. Žmogų taip pat gali varginti ir dažnas šlapinimasis, didelis prakaitavimas, nervinis drebulys, galvos skausmai, padažnėjęs širdies ritmas ar nervinis pykinimas. Gali sutrikti ir kvėpavimas, pasireikšti nervinis dusulys.
• Raumenų įtampa
• Padažnėjęs širdies plakimas
• Pagausėjęs prakaitavimas
• Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
• Džiūstanti burna
• Prakaituojantys delnai
• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
• Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
• Miego sutrikimai
• Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
• Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
• Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti
• Socialinis nerimas. Tai nerimo rūšis, kuri pasireiškia žmogaus vengimu bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės ypač vengia kontakto su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos - žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.

Sutrikimo Eiga ir Diagnozavimas

Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje. Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tikslus diagnozavimas užtrunka.

Moksliniai tyrimai rodo, kad nors generalizuotas nerimo sutrikimas yra bene dažniausiai pasitaikantis nerimo sutrikimas populiacijoje, neretai jis lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu.

Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimo gydymas

Generalizuoto nerimo sutrikimo diagnozė dažniausiai atliekama remiantis klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichikos sveikatos specialistas. Diagnozė gali apimti įvairius klausimynus ir interviu, siekiant įvertinti simptomų trukmę ir intensyvumą.

Komplikacijos

Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.

Generalizuoto Nerimo Sutrikimo Gydymas

Jaučiant vis pasikartojančius galimus nerimo sutrikimo simptomus, reikia kreiptis į gydytoją. Šis sutrikimas yra lėtinis, todėl jis reikalauja ilgalaikio gydymo. Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gydymas gali būti medikamentinis arba psichoterapinis. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.

Medikamentinis Gydymas

Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.

Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai.

Psichoterapinis Gydymas

Tai pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo - tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas.

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydymo forma, padedanti žmonėms suprasti ir keisti savo mąstymą bei elgesį. Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusiraminimo pratimai.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET): ši terapijos forma padeda žmonėms atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir juos koreguoti, pakeičiant konstruktyvesniais įsitikinimais.

Kiti Gydymo Būdai

Kai kuriais atvejais efektyviam nerimo sutrikimų gydymui derinami keli gydymo metodai. Kai psichoterapija derinama su neinvazine neuromoduliacija, pavyzdžiui, rTMS, galima pasiekti geresnių rezultatų. Neuromoduliacija padeda „perprogramuoti“ smegenų veiklą, o psichoterapija suteikia pacientui įrankius ir strategijas, kaip valdyti nerimą kasdieniniame gyvenime.

Šiuolaikiniai neinvaziniai metodai kartu su psichoterapija leidžia efektyviai gydyti nerimo sutrikimus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Alternatyvūs Gydymo Būdai

Taip pat vis dažniau taikomos alternatyvios terapijos, tokios kaip mindfulness ir meditacija, kurios gali padėti sumažinti nerimą.

Nerimo sutrikimų gydymas: vienas iš šiuolaikinių būdų gydyti nerimo sutrikimus yra neinvazinė neuromoduliacija. Tai apima įvairias technikas, pavyzdžiui, pakartotinę transkranijinę magnetinę stimuliaciją (rTMS), kuri veikia specifines smegenų sritis, susijusias su emocijų reguliavimu. rTMS naudoja magnetinius impulsus, kurie stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą tam tikrose smegenų srityse, pavyzdžiui, dorsolateralinėje prefrontalinėje žievėje. Ši sritis yra susijusi su emocijų reguliavimu ir nerimo mažinimu.

Prevencija

Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:

• fizinis aktyvumas;
• pilnavertė ir subalansuota mityba;
• kokybiškas poilsis;
• joga ir meditacija;
• vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas;
• pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą;
• vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.
• Atsargiai vartokite medikamentus. Visada paklauskite gydytojo/vaistininko, ar jums priskirti medikamentai gali sukelti nerimą.
• Nepervarkite ir skirkite laiko atsipalaidavimui.
• Sportuokite, stenkitės sveikai maitintis.

Praktiniai Patarimai, Kaip Susidoroti su Nerimu

• Pirmas žingsnis - stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“. Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina.
• Kitas žingsnis - nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
• Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui.
• Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
• Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
• Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims. Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
• Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.

Kreipkitės Pagalbos

Jei jaučiate, kad nerimas trukdo Jums gyventi visavertį gyvenimą, nedvejokite kreiptis į specialistus. Prireikus pagalbos, kviečiame kreiptis į ambulatorijos klinikoje „Nefrida“ dirbančius specialistus arba kreiptis į kitus psichikos sveikatos specialistus.

tags: #ar #generalizuotas #nerimas #psichikos #sutrikimas