Pyktis - tai esminė žmogaus emocija, kurią patiria kiekvienas. Jis kyla tada, kai galvojame, kad kažkas mus įžeidė, užgavo, su mumis neteisingai elgėsi, sutrukdė siekti savo tikslų. Pykčio nereikia slopinti - slopinamas jis pasireiškia negatyviu, pasyviai agresyviu elgesiu. Tačiau destruktyvus pyktis priverčia žmogų elgtis impulsyviai ir agresyviai, pamiršus apie galimas pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti agresiją, kokios yra jos priežastys, ir svarbiausia - kaip elgtis su agresyviu psichikos ligoniu, siekiant deeskaluoti situaciją ir užtikrinti saugumą.
Agresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Agresyvumas gali būti tiesiogiai susijęs su psichikos liga - kai kuriems psichikos sutrikimams būdingas impulsyvus elgesys. Agresyviu gali tapti balsus girdintis, kliedintis žmogus, kuriam atrodo, kad aplinkiniai nusiteikę priešiškai, nori su juo susidoroti ir pan. Maždaug 18-25 proc. psichiatrijos skyriuose besigydančių pacientų elgesys būna agresyvus. Nors sergantieji šizofrenija dažnai laikomi itin agresyviais, vis dėlto agresyviai elgiasi tik 10-25 proc. jų. Agresija būdinga tiek vyrams, tiek moterims.
Agresyvumo lygis smarkiai padidėja, kai greta psichikos sutrikimo prisideda ir kiti neigiami veiksniai:
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
- Asmenybės sutrikimai.
- Neurofiziologiniai sutrikimai.
- Galvos traumos.
- Frustracija.
- Tam tikri asmenybės bruožai.
Taip pat agresiją gali išprovokuoti nesaugi aplinka ar kiti dalykai, tokie kaip:
- Baimė.
- Grėsmė savęs vertinimui.
- Poreikių nepatenkinimas.
- Konfliktas tarp esminių vertybių.
- Bejėgiškumo jausmas.
- Ilgas laukimas eilėje, kai aplink daug žmonių, pernelyg karšta, nėra vietos atsisėsti. Tokiu atveju žmogus pasijunta negerbiamas, nuvertintas, galvoja, kad kitiems rodomas didesnis dėmesys, su juo neteisingai elgiamasi.
Netinkamai bendraujantys specialistai taip pat gali sukelti agresiją, todėl darbuotojai, susiduriantys su šiais žmonėmis, turi būti mokomi nuspėti galimas rizikas, stebėjimo, agresyvaus elgesio deeskalavimo technikų.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas
Agresijos požymiai
Nėra vieno auksinio standarto, klausimyno, kuris padėtų nustatyti žmogaus agresijos riziką. Visais atvejais specialistams dera remtis savo žiniomis ir praktika. Pastebėti, kad žmogus tampa agresyvus, galima tiek pagal jo žodžius, tiek pagal elgesį:
- Padažnėja pulsas.
- Žmogus atrodo išraudęs, įsitempęs.
- Linkęs užimti kitų asmenų erdvę.
- Pernelyg garsiai kalba.
- Per ilgai išlaiko akių kontaktą.
- Atsistoja ir šiek tiek palinksta link pašnekovo - tai yra dominavimo ir galios demonstravimas.
- Bendras susijaudinimas - žmogus tampa dirglus, o jo mąstymas - nenuoseklus.
- Atsisako bendrauti.
- Grasina tiek žodžiu, tiek gestais.
- Blokuoja specialistui išėjimo ar atsitraukimo kelius.
Kaip elgtis su agresyviu žmogumi?
Bendraudamas su agresyviu klientu, specialistas visų pirma privalo išlikti ramus. Jo balsas turi būti lygus, veido išraiška - neutrali. Žmogui reikia parodyti dėmesį, palaikyti su juo akių kontaktą, tik jis neturi būti primygtinis, nes pernelyg ilgai trunkantis žvilgsnis gali būti suprastas kaip agresyvus. Specialistas taip pat turėtų įsitikinti, ar asmeniui pakanka asmeninės erdvės. Būtina žmogų įdėmiai išklausyti, nepertraukti jo emocijų reiškimo.
Ko nedaryti:
- Nedera į pyktį ar skundus reaguoti pykčiu, įsižeidimu.
- Netinka žmogų barti, smerkti, kritikuoti už jo reakciją.
- Nieku gyvu nereikia bandyti prieštarauti, paneigti jo argumentus.
- Netinka ir gynybiškai teisintis: „Mes labai stengiamės, negi jūs nematote?“
- Įsiaudrinusio žmogaus geriau nebandyti nuraminti paliečiant - tai gali sukelti neprognozuojamą reakciją.
- Specialistui nereikėtų bendrauti stovint pacientui už nugaros, blokuoti jam kelio į pasitraukimą.
- Negerai mojuoti agresyviam klientui rankomis prieš veidą, prieiti prie jo pernelyg arti, raukytis ar rodyti grimasas.
- Agresiją gali sukelti ir dūsavimas, asmeninės reakcijos ar triukšmas patalpoje.
Laikykitės nuo agresiją demonstruojančio žmogaus saugaus atstumo, būti arčiau durų, stovėti už pertvaros, stengtis išlikti ramiam ir tvirtam, parodyti, kad jūs kontroliuojate situaciją.
Ką daryti:
- Būtina išklausyti, dėl ko žmogus pyksta, ir parodyti, kad jūs jį girdite, kai kuriais atvejais - atkartoti jo žodžius, parodyti, kad išgirdote.
- Galima užduoti atvirus klausimus, pavyzdžiui, kas jus supykdė, kaip stipriai pykstate ir pan.
- Laiku sustabdykite demonstratyvią nepagarbą specialistui, išlaikykite ribas: „Pavyzdžiui, jei klientas paėmė jūsų pieštuką, mandagiai pasakykite, kad jį grąžintų.“
- Išsiaiškinkite agresijos priežastis ir įvertinkite, ar kliento skundai pagrįsti, padėkite išsiaiškinti jo problemas.
- Nieku gyvu nedera žmogaus pasakojimo nuleisti juokais, net jei jis, jūsų manymu, kalba nerealius dalykus - pačiam žmogui tai atrodo rimta, todėl turi būti rimta ir specialistui.
- Nereikėtų žmogaus raginti kalbėti apie save daugiau, nei jis ar ji yra pasiruošę.
- Netinka nukreipti kalbos nuo jausmų, apie kuriuos asmuo nori kalbėti, reikia leisti jam išsisakyti.
- Jei specialistas jaučia, kad su psichikos sutrikimą turinčiu žmogumi pasielgė netinkamai, jis turėtų nebijoti pripažinti savo klaidų ir atsiprašyti.
- Jei konfliktas darosi rimtas, galima įtraukti trečiąjį asmenį kaip taikdarį.
- Kai situacija tampa sunkiai kontroliuojama, specialistas turėtų padaryti pertrauką, sutarti su žmogumi tęsti pokalbį tada, kai emocijos aprims.
Institucinė pagalba ir mokymai
Organizacija turėtų aptarti kiekvieną kliento agresijos atvejį. Kolegos turi dalytis patirtimi, kaip dirbti su agresyviais psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis - tai padės išvengti panašių nutikimų ateityje. Svarbu įvertinti kiekvieną atvejį kaip pamoką, iš kurios galima pasimokyti.
Psichikos ligos ir agresija: šizofrenijos pavyzdys
Šizofrenija - lėtinis psichikos sutrikimas, kuris sutrikdo psichikos vientisumą ir paveikia ligonio santykius su aplinkiniu pasauliu. Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius.
Taip pat skaitykite: Strategijos prieš klaustrofobiją
- Pozityvieji simptomai: Kliedesiai (persekiojimo, didybės, kaltės jausmai), dezorganizuota kalba, pasikartojantis, neturintis prasmės, kartais agresyvus elgesys. Ligonį vargina kasdien vartojami daiktai, girdimi garsai.
- Negatyvieji simptomai: Emocijų skurdumas - menkas emocinis atsakas. Ligonis pasidaro viskam abejingas: tiek sau, tiek aplinkai, tiek artimųjų problemoms. Tokį žmogų reikia nuolat raginti, kad jis kažką veiktų, bendrautų su aplinkiniais. Ilgainiui išsivysto apatija, socialinis atsiribojimas.
Slaugytojai, gydytojai, psichologai visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti ūminius psichozės reiškinius, užtikrindami vaistų vartojimą. Pacientai atsisako vartoti vaistus dėl ekonominių priežasčių (ne visi vaistai yra kompensuojami) ir šalutinių poveikių. Nutraukus vaistų vartojimą, būklė pablogėja, iškyla naujų psichikos problemų. Dažnai nustatoma agresija.
Kaip elgtis su šizofrenija sergančiu agresyviu ligoniu:
- Naktį miegamajame palikite blausų apšvietimą, dienos metu sumažinkite lankytojų skaičių palatoje iki vieno ar dviejų.
- Iš aplinkos pašalinkite pavojingus daiktus - aštrius, dūžtančius, kad ligonis nepakenktų pats sau.
- Nuraminkite ligonį, orientuokite į tikrovę, nesiginčykite dėl psichozinių teiginių, neįrodinėkite tiesos, tačiau paaiškinkite, kad palatoje ar kambaryje nėra bauginančių dalykų, gyvūnų, žmonių.
- Priminkite ligoniui, kad reikia nusimaudyti, susišukuoti, apsirengti pagal sezoniškumą.
- Išsiaiškinkite nevalgymo priežastis: ar maistas neskanus, ar šaltas, galbūt jis nemėgsta to patiekalo.
- Stenkitės ligonį pacientą grąžinti į tikrovę, mažinti įtampą, ieškoti kontakto, padrąsinti.
Artimųjų vaidmuo ir pagalba
Artimo žmogaus susirgimas psichikos liga, ypač ūmia, yra trauma, kurią įveikti turi padėti specialistai. Artimieji jaučia poreikį supykti - tai yra natūralu, tačiau reikia rasti būdą, kaip tai tinkamai išreikšti, kad pyktis netaptų destruktyvus. To išvengti padeda kalbėjimasis apie pyktį, leidimas žmogui pykti - pripažinta ir išsakyta emocija palaipsniui mažėja.
Dažnai artimiesiems atrodo, kad negalima pykti ant sergančiojo, todėl šiuos jausmus jie linkę slopinti. Kitas etapas - depresija supratus, kad liga taip greitai nepraeina ir teks gyventi su sergančiu žmogumi.
Kaip padėti artimiesiems:
- Kuo daugiau žmogus pasakoja, dėl ko jam sunku, ko baiminasi, liūdi, tuo labiau jam palengvėja.
- Skatinkite įvairiapusį situacijos matymą, mažinkite intensyvų emocinį reagavimą, planuokite prisitaikymo elgesį - naudojimasis visa prieinama pagalba, gydymo priėmimas.
- Suteikite informaciją apie ligą ir gydymo galimybes.
- Pripažinkite sunkumus ir supraskite išgyvenimus.
Prievartinis gydymas: kada jis būtinas?
Prievartinis gydymas skiriamas tada, kai psichikos sutrikimu sergančio žmogaus veiksmai kelia realų pavojų jam pačiam arba jo gyvybei, kito žmogaus sveikatai arba gyvybei ir turtui. Tiesa, toks gydymas nėra labai dažnas.
Gyvenimas psichiatrijos ligoninėje: realybė ir mitai
Visi esame girdėję ir skaitę istorijų apie prievarta į psichiatrijos ligonines uždaromus žmones, jiems duodamas milžiniškas dozes raminamųjų vaistų ir šiurpą keliančias gydymo procedūras. Tačiau šiais laikais situacija psichiatrijos ligoninėse yra visiškai kitokia.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai apie pokyčius
Šiuolaikiniai gydymo metodai:
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Prie kėdėje sėdinčio žmogaus skalpo pridedamas magnetinio lauko generatorius, per kurį leidžiami elektros impulsai. Šis gydymo metodas pagrįstas galvos smegenų žievėje sukeliamu magnetinio lauko poveikiu. Jis veikia tik smegenų žievėje ir tik tam tikru atstumu nuo galvos paviršiaus. Gydymą šiuo prietaisu derinant su psichoterapija ir vaistais kai kuriems asmenims sėkmingai gydoma depresija. Taip pat šis prietaisas tinka Parkinsono ligai ir įvairioms retesnėms neurologinėms ligoms gydyti.
- Elektroimpulsinė terapija (EIT): Į elektros impulsų terapiją atvestas pacientas paguldomas ir prijungiamas prie monitorių. Tuo metu gydytojas reanimatologas pradeda taikyti trumpalaikę anesteziją, į raumenis suleidžiama atpalaiduojamųjų vaistų ir labai trumpam sustoja paciento kvėpavimas. Tik tada psichiatras paspaudžia elektros impulsų prietaiso, kurio galingumas nustatomas atsižvelgus į paciento amžių, svorį ir varžos rodiklius, mygtuką. Taikydami elektros impulsų terapiją mes smegenyse dirbtinai sukeliame panašų į epilepsijos priepuolį. Jis pasklinda po visus galvos smegenų centrus ir, manoma, išlaisvina daug neuromediatorių, kurie reikalingi sveikstant, pavyzdžiui, nuo šizofrenijos, taip pat labai sunkių depresinių būklių metu.
Pacientų priežiūra ir saugumas:
- Psichozės metu pacientai gali būti sutrikusios orientacijos, pasimetę laike, erdvėje, kartais ir savyje. Jų elgesys gali būti paveiktas kliedesių, sutrikusio suvokimo, haliucinacijų. Todėl pacientus visą parą stebi personalas.
- Jeigu žmogus yra agresyvus ir sujaudintas, jis perkeliamas į Ūmių psichozių skyrių, kuriame yra vienutės, o tose vienutėse pacientai fiziškai varžomi diržais.
- Tramdomieji marškiniai psichiatrijos ligoninėje nebenaudojami, nes jie yra nesaugūs.
- Kai slaugytojai atlieka pacientų fizinį suvaržymą (fiksaciją), jie privalo įvesti duomenis į vidinę ligoninės elektroninę sistemą, kad administracija galėtų matyti realiu laiku, kiek ir kokiuose skyriuose yra daugiau agresyvaus pacientų elgesio, ir kaip dažnai gydytojai ir slaugytojai turi taikyti fizinio suvaržymo priemones, analizuoti šių reiškinių priežastis ir prevenciškai mažinti agresijos psichiatrijos skyriuose.