Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiame, ar psichologo pagalba yra veiksminga, aptariame įvairius psichikos sveikatos specialistus, jų teikiamą pagalbą ir kada kreiptis į konkretų specialistą. Aptarsime psichologo, psichiatro, psichoterapeuto ir koučerio skirtumus, taip pat nuotolinės psichologinės pagalbos privalumus ir trūkumus.
Įvadas
Kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su įvairiais psichologiniais iššūkiais. Neretai jaučiame, kad patiems susitvarkyti su savo problemomis ar emocijomis yra sunku. Tokiais atvejais psichologo pagalba gali būti labai veiksminga. Svarbu suprasti, kad kreipimasis į psichologą nereiškia, jog turite rimtų psichikos problemų. Tai gali būti tiesiog noras geriau suprasti save, išspręsti santykių sunkumus ar įveikti stresą.
Kada verta kreiptis į psichologą?
Rekomenduojama kreiptis į psichologą, kai susiduriama su įvairiomis psichologinėmis ar emocinėmis problemomis, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui, turi neigiamą įtaką savijautai ir gyvenimo kokybei. Tai gali būti:
- Pastovus nuovargis, nuolatinė įtampa, nepasitenkinimas ar nusivylimas darbu, nesutarimai su kolektyvu ar vadovybe.
- Santykių krizė, jausmų atšalimas, nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, konfliktiški santykiai su vaikais, tarpusavio supratimo stoka.
- Nepasitikėjimas savimi, baimė išsakyti savo nuomonę, perdėtas prisitaikymas prie kitų, svarbių sprendimų atidėliojimas, nesugebėjimas kurti artimų santykių, žema savivertė, nepasitenkinimas savo išvaizda.
- Nesidomėjimas gyvenimu, nuotaikų svyravimai, liūdesys, apatija, kamuojantis nerimas, baimės, panikos atakos.
- Artimųjų žmonių mirtis/žūtis, kūdikio netektis/persileidimai, darbo, finansinio stabilumo praradimas, namų praradimai - tai labai skausmingi išgyvenimai.
Psichologo kompetencija ir kvalifikacija
Psichologas yra specialistas, turintis žinių apie žmogaus psichiką, elgesį, emocijas, mokantis įvertinti bei suprasti individo poelgius, mintis ir jausmus. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus renkantis psichologą:
- Išsilavinimas: Ar specialistas baigęs psichologiją, psichoterapiją, ar psichiatriją?
- Patirtis: Ar psichologas turi konsultavimo patirties?
- Asmeninė terapija: Ar psichologas pats yra praėjęs asmeninę terapiją? Besimokantiems psichoterapijos - tai privaloma studijų dalis, o kiti - gali pasirinkti tai patys.
Svarbiausia ne kaina pati savaime, o ją pagrindžianti informacija - išsilavinimas, sukaupta patirtis. Todėl labai svarbu, kad psichologas visa tai nurodytų savo interneto puslapyje ar kitur, kur informuoja apie savo teikiamas paslaugas.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie terapines temas
Kaip vyksta pirmasis susitikimas su psichologu?
Pirmojo susitikimo metu žmogus papasakoja, kokių sunkumų slegiamas atėjo pas psichologą, kaip tie sunkumai jo gyvenime atsirado, ir kokios pagalbos tikisi. Kartais šis pirminis susipažinimas gali trukti ir kelias konsultacijas. Taip pat pirmųjų susitikimų metu klientas ir psichologas susitaria - žodžiu ar raštu - koks bendro darbo tikslas, kokia numatoma trukmė, kiek kartų per savaitę bus susitinkama. Kitaip sakant, susitariama, kokią atsakomybę prisiima kiekviena pusė, kad terapija būtų veiksminga, aptariamos taisyklės dėl praleidimų, vėlavimo, apmokėjimo, atostogų. Viskas priklauso nuo to, kokie sunkumai kamuojama klientą. Jei problemos gilios, susiklosčiusios per ilgesnį laiką, pavyzdžiui, susiję su emociniu apleistumu vaikystėje ar trauminiais išgyvenimais kaip patyčios mokykloje ar seksualinė prievarta - tuomet reikia bent vienerių metų, kad pasimatytų reikšmingesni pokyčiai. Būna, kad žmogus konsultacijas lanko ne vienerius metus, rečiau - tris ir daugiau metų.
Psichologo ir kliento santykis
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai psichologas ir klientas jaučia sielų artumą, ir tai gali padėti sukurti emociškai saugesnę erdvę savęs tyrinėjimui. Tačiau bendrai kalbant, psichologui visai nereikia būti artima siela, kad jis galėtų padėti. Norint psichologui papasakoti apie patiriamus sunkumus, neišvengiamai reikės pasidalinti asmeniškomis detalėmis. Patirtis rodo, kad būtent atvirumas dažnai yra veiksmingos pagalbos pagrindas, todėl psichologas kuria saugią, nevertinančią erdvę, kurioje klientas leidžia iškilti visiems jausmams. Tačiau svarbu suprasti, jog nemalonūs jausmai (nepasitenkinimas, susierzinimas, pyktis) gali būti neišvengiama konsultacijų dalis tiek darbo pradžioje (juk nedrąsu su nepažįstamu žmogumi bendrauti labai asmeniškomis temomis), tiek eigoje (gali kilti nepasitenkinimas, susierzinimas ir paties psichologo atžvilgiu). Bet kuriuo atveju, jau lankant konsultacijas, verta susipažinti su Psichologų profesinės etikos kodeksu internete - tai gali padėti aiškiau suprasti, ar psichologas dirba profesionaliai ir nepažeidžia profesinės etikos.
Baimės ir stereotipai
Vis dar yra žmonių, kurie bijo kreiptis į psichologą, nes tai gali pakenkti jų karjerai, įvaizdžiui. Ar tokia baimė pagrįsta? Psichologo darbo etika reikalauja laikytis konfidencialumo - tai viena iš svarbių darbo su klientu prielaidų. Tačiau konfidencialumas turi savo ribas. Jei psichologas turi pagrindą manyti, jog klientas gali būti pavojingas sau ar kitiems, konfidencialumo principas gali būti sulaužytas. Apie šį savo ketinimą psichologas informuoja klientą - detaliau apie tai galite rasti minėtame „Psichologų profesinės etikos kodekse„. Tačiau konfidencialumo sulaužymo atveju turi būti pateikiama tik būtina informacija ir tik tiems asmenims, kurie rūpinasi pagalba klientui. Kreiptis pagalbos gali trukdyti ne tik baimė pasirodyti silpnu prieš kitus, bet ir prieš save patį - tai galima pavadinti vidine stigma. Vis dar vyrauja įsivaizdavimas, jog psichikos sutrikimų turintis žmogus yra pavojingas, linkęs į agresiją, negebantis atsakyti už savo veiksmus. Toks klaidingas manymas kuria atmosferą, kurioje psichikos sutrikimus patiriantys žmonės patys bijo kreiptis pagalbos, kad nesulauktų neigiamos reakcijos ir nebūtų laikomi pavojingais. Tokiu atveju sergantis žmogus pats atsiriboja nuo pagalbos, laikydamas save psichu, durnium, silpnu. Vis dažniau sutinku žmones, kurie turi bendravimo su psichologais, psichoterapeutais patirtį, ja atvirai dalinasi ir jiems atrodo, jog kreiptis pagalbos yra natūralu ir visai negėda.
Ką daryti, jei artimas žmogus nenori kreiptis į psichologą?
Versti kreiptis pagalbos nėra prasminga, greitai galima pasijausti bejėgiu ir sugadinti santykius, kurie ir taip gali būti ne patys geriausi dėl artimojo išgyvenamų sunkumų, pavyzdžiui, sergant depresija gali norėtis atsiriboti. Kita vertus, išreikšti susirūpinimą dėl artimojo sveikatos, jį motyvuoti pagalbai ir padėti ją suorganizuoti - tikrai verta. Tik labai svarbu apsieiti be moralizavimų, pykčių, nes noras kreiptis pagalbos turi kilti pačiam sergančiajam. Todėl artimiesiems visada rekomenduoju išklausyti, stengtis suprasti, kalbėtis, nebijoti atvirai išreikšti susirūpinimą ir kantriai laukti momento, kai žmogus paprašys pagalbos.
Psichologinė pagalba internetu: privalumai ir trūkumai
Šiandien nemažai tyrimų paneigė įrodydami, kad psichologinė pagalba internetu yra ir efektyvi ir, negana to, kartais ir bene vienintelė galimybė gauti profesionalią pagalbą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai viskas persikelia į virtualią erdvę, vis populiaresnė tampa nuotolinė pagalba.
Taip pat skaitykite: Darnių santykių kūrimo principai
Privalumai:
- Patogumas ir prieinamumas: Psichologinė pagalba internetu gali suteikti Tau galimybę konsultuotis iš bet kurios vietos, ten kur jautiesi patogiai. Nesvarbu kur esi, ar namuose, o gal būt net kitame pasaulio krašte - nuotolinė terapija leidžia gauti profesionalią paramą tiesiog per kompiuterį arba telefoną. Viskas, ko reikia, yra stabilus interneto ryšys ir šiek tiek privatumo. Šis konsultacijų būdas yra patogus ir lankstus, nes gali pasirinkti laiką, kuris Tau labiausiai tinka.
- Privatumas ir komfortas: Kai gali konsultuotis iš savo namų, Tu pats pasirenki aplinką, kurioje jautiesi saugiai. Tai gali būti Tavo mėgstama kėdė, sofutė ar net lova - vieta, kur Tau patogu ir kur gali atsipalaiduoti.
- Lankstumas: Galimybė konsultacijas lengvai suderinti su savo kasdieniu tvarkaraščiu. Skirtingai nei tradicinės konsultacijos, kurios papildomai reikalauja laiko kelionės planavimui į psichologo kabinetą, nuotolinės konsultacijos leidžia Tau pasirinkti patogų laiką, kurį gali skirti savo emocinei sveikatai, net jei turi įtemptą dienotvarkę.
- Efektyvumas: Tyrimai rodo, kad nuotolinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos, kaip ir tiesioginiai susitikimai. Emocinis ryšys, užsimezgantis per vaizdo skambutį, gali būti toks pat stiprus ir nuoširdus, o kartais net labiau padedantis atsiverti, nes esi savo komforto zonoje.
- Papildoma informacija ir tęstinis palaikymas: Galimybė gauti papildomą informaciją bei tęstinį palaikymą tarp sesijų. Po konsultacijų dažnai siunčiami namų darbai, užduotis ar kita tarpusavyje aptarta medžiaga, kuri padeda gilinti išmoktas pamokas ir sustiprina progresą tarp sesijų.
Trūkumai:
- Techniniai nesklandumai: Bendraujant internetu su psichologu per Skype programą gali atsirasti internetinio ryšio trukdžiai, kompiuterinės technikos ar telefono gedimai, elektros dingimas ir pan. Todėl yra tikimybė, kad numatytas susitikimas neįvyks, bus nutrauktas ir teks jį nukelti arba pratęsti kitą dieną.
- Konfidencialumas: Bet kokį pokalbį internetu galima įrašyti pašnekovui net to nematant. Aišku, tai yra labai labai mažos tikimybės situacija, tačiau tam, kad save apsaugotumėte, atidžiai rinkitės psichologą internetu.
- Aplinkos sąlygos: Pokalbis su psichologu reikalauja dėmesingumo, atvirumo, įsigilinimo. Todėl svarbu, kad pokalbio su psichologu metu niekas Jums netrukdytų, neeitų į kambarį ar kabinetą, kad Jūsų dėmesio neblaškytų telefoniniai skambučiai ar el. laiškai.
Skirtumai tarp psichologo, psichiatro, psichoterapeuto ir koučerio
Svarbu suprasti, kuo skiriasi įvairūs psichikos sveikatos specialistai:
- Psichiatras: Tai gydytojas, turintis medicinos išsilavinimą ir specializaciją psichiatrijos srityje. Skirtingai nei psichologas ar terapeutas, psichiatras gali nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą ir skirti vaistus. Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti.
- Psichologas: Tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius. Į psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje.
- Psichoterapeutas: Tai specialistas, baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus. Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės. Terapeutas gali jums padėti įvairiomis temomis. Į jį galite kreiptis dėl bet kokio psichologinio skausmo, liūdesio, lengvesnių depresijos ir nerimo formų, santykių problemų, streso ir perdegimo, traumų, žemos savivertės, motyvacijos praradimo, noro pažinti save ir tobulėti.
- Koučeris: Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi. Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus. Dažniausiai pasitaikančios koučingo temos - motyvacija arba sprendimų priėmimas, taip pat darbas, santykiai, finansai ir kitos temos. Koučeris padės jums rasti savo viziją, išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, ir iš tos vietos judėti pirmyn.
Psichoterapijos rūšys
Yra keletas skirtingų psichoterapijos tipų, o kai kurie tipai gali geriau veikti esant tam tikroms problemoms. Terapeutai gali derinti skirtingų metodų elementus, kad geriausiai atitiktų gydomo asmens poreikius:
- Kognityvinė elgesio terapija: Padeda žmonėms nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie yra žalingi arba neveiksmingi, pakeičiant juos tikslesnėmis mintimis ir funkciniu elgesiu.
- Geštalto psichoterapija: Stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu.
- Dialektinė elgesio terapija: Yra specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas.
- Psichodinaminė terapija: Remiasi idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir netinkamos pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra nesąmoningi.
- Psichoanalizė: Yra intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma. Užsiėmimai paprastai vyksta tris ar daugiau kartų per savaitę.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija: Nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais.
- Palaikomoji terapija: Naudojami nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius.
Kaip rasti tinkamą psichoterapeutą?
Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėtis, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti. Psichoterapeutai specializuojasi skirtingose psichologijos kryptyse, todėl nebūtinai visi gali jums padėti.
Konfidencialumas
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją.
Kada sustoti lankyti psichoterapiją?
Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į psichoterapiją
tags: #ar #jums #padejo #psichologas