Spalvos vaidina svarbų vaidmenį žmogaus psichologijoje, veikia mūsų emocijas, elgesį ir net fiziologines reakcijas. Kiekviena spalva turi unikalią simboliką ir gali sukelti įvairius jausmus ir suvokimą. Straipsnyje nagrinėjama asmenybės struktūra, spalvų psichologijos įtaka ir ryšys tarp garso bei spalvos.
Spalvų psichologijos pagrindai
Spalvos daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai. Jos gali sukelti laimės ir pozityvumo jausmus. Spalvos energingumas gali padidinti motyvaciją ir entuziazmą. Oranžinė spalva gali stimuliuoti protą ir pojūčius. Menininkai ir dizaineriai dažnai semiasi įkvėpimo iš oranžinės spalvos. Su kūrybiškumu siejama oranžinė spalva gali padėti žmonėms atskleisti savo vaizduotės potencialą. Kai kuriais atvejais oranžinė spalva gali turėti raminamąjį poveikį, ypač jei naudojama švelnesnių, prislopintų atspalvių.
Oranžinė spalva: šiluma, energija ir kūrybiškumas
Viena iš tokių spalvų, užimanti intriguojančią vietą psichologijos srityje, yra oranžinė. Dažnai siejama su šiluma, energija ir gyvybingumu, oranžinė spalva turi daugialypę reikšmę, kuri neapsiriboja vien jos išvaizda spalvų spektre. Oranžinė spalva, raudonos ir geltonos mišinys, užima ypatingą vietą matomos šviesos spektre, tarp raudonos ir geltonos. Unikali jos sudėtis suteikia jai ryškų vizualinį vaizdą, kuris išsiskiria įvairiomis aplinkybėmis. Galbūt ryškiausia asociacija su oranžine spalva yra jos skleidžiama šiluma. Ši šiluma primena saulės šviesos pojūtį žvarbią rudens dieną arba guodžiančią židinio šviesą žiemos vakarą. Oranžinė spalva - tai entuziazmo ir energijos šaltinis. Ji simbolizuoja gyvybingumą, gyvenimo džiaugsmą ir gebėjimą viską padaryti. Ji gali įkvėpti veikti ir motyvuoti žmones energingai siekti savo tikslų. Oranžinė spalva skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Ji gali suteikti žvalumo menininkams ir tiems, kurie nori išsivaduoti iš konformizmo. Oranžinė laikoma bendraujančia spalva. Ji skatina bendravimą ir puoselėja bendruomeniškumo jausmą. Spalvų psichologijoje oranžinė dažnai laikoma harmonizuojančia spalva, kuri užpildo atotrūkį tarp aistringos raudonos ir linksmos geltonos. Psichologinė oranžinės spalvos reikšmė nėra universali ir gali skirtis įvairiose kultūrose ir kontekstuose. Daugelyje Azijos kultūrų oranžinė spalva siejama su dvasingumu ir nušvitimu. Budizmo ir induizmo tradicijose ji dažnai naudojama kaip tyrumo ir dieviškojo žinojimo simbolis. Vakarų kultūrose oranžinė spalva dažniau siejama su entuziazmu, šiluma ir kūrybiškumu.
Kitų spalvų psichologinės reikšmės
- Raudona spalva: Tai labiausiai stimuliuojanti vibracija iš viso spalvų spektro. Žmones, mėgstančius raudoną spalvą, galima apibūdinti kaip „revoliucionierius“ ir „pionierius“ - aktyvias, ekspansyvias, iniciatyvias asmenybes, einančias nepramintais keliais ir sunkiai telpančias į nusistovėjusias gyvenimo normas. Raudonas žmogus dažniausiai pasižymi tvirtu fiziniu kūnu, yra judrus ir ištvermingas, seksualus ir emocionalus, nemėgsta rutinos, žavisi nuotykiais ir gyvenimo permainomis. Raudonos spalvos pasirinkimas gali reikšti ir reakciją į susiklosčiusią gyvenimo situaciją: sunkų, varginantį darbą, nesaugumo būseną, finansines problemas, nuovargį, tramdomą pyktį arba įsimylėjimą! reprodukcinė (lytinė) sritis.
- Rožinė spalva: Tai šviesus raudonos spalvos atspalvis, arba „nušvitusi aistra“, besąlyginė meilė. Mūsų reakcija į rožinę spalvą atspindi santykį su savo „Brangenybe“: kiek galime save besąlygiškai priimti ir mylėti, kiek galime atsiverti tarpusavio santykiams ir švelnumui. Žmonės, mėgstantys rožinę spalvą, dažniausiai būna romantikai, idealistai, estetai ir perfekcionistai (švelnūs kitiems, tačiau sunkiai galintys pakęsti savuosius trūkumus). Rožinė asmenybė vertina tvarkingą, inteligentišką aplinką, kultūringą bendravimą, neįsivaizduoja savo gyvenimo be meilės ir romantikos. Kraštutiniu atveju galimas „išmoktas bejėgiškumas“: rožinis žmogus yra linkęs pasiaukoti dėl aplinkinių gerovės ir nesuvokia savo vidinės tvirtybės. Ši savybė daro žmogų priklausomą nuo aplinkinių nuomonės ir vertinimo. Rožiniai žmonės trokšta būti „geri“ ir mylimi (kartais net vidinės ramybės kaina). Rožinės moterys neretai būna per daug kritiškos savo išvaizdai, atkakliai siekia tobulybės, taip tikėdamosi pelnyti daugiau meilės ir švelnumo. Įkyrus ir perdėtas savo kūno „kankinimas“ įvairiomis dietomis, plastinėmis operacijomis arba drastiškomis kosmetinėmis procedūromis dažniausiai slepia vidinės tuštumos ir menkavertiškumo jausmą. Rožinės spalvos pasirinkimas gali reikšti švelnumo ir meilės poreikį, būtinumą priimti save su visais trūkumais ir privalumais, apsupti besąlygine meile. Ši spalva transformuoja psichologinį skausmą ir nusivylimą.
- Geltona spalva: Racionali ir kryptinga, padedanti susikaupti, apsispręsti, nugalėti baimes ir blaškymąsi, gerinanti atmintį ir mąstymo gebėjimus. Žmonės, mėgstantys geltoną spalvą, dažniausiai būna racionalios, logiškos asmenybės, pasižyminčios aukštu intelektu, gera atmintimi, išlavintu mąstymu ir vadybininko talentu. Geltoni žmonės gerai supranta skaičių (finansų) ir įstatymų pasaulį, yra valingi, disciplinuoti, moka planuoti savo veiklą, todėl dažnai užima atsakingas pareigas, dirba vadovaujantį darbą. „Šešėlinė“ geltonos spalvos pusė gali reikšti nerimą ir įtampą, patiriamą viduje, tačiau slepiamą išorėje. Ilgalaikis stresas gali sukelti nervų sistemos jautrumą ir nerimo somatizaciją, pasireiškiančią skrandžio ir virškinimo sistemos sutrikimais, būdingais geltonai asmenybei. Situacinis geltonos pasirinkimas gali reikšti poreikį objektyviai, realistiškai žvelgti į gyvenimą, būtinumą priimti logišką sprendimą ir kryptingai jį vykdyti. Geltona spalva rekomenduotina intensyviai mokantis, egzaminų metu - ji padeda įsisavinti naują informaciją. Dėmesys geltonai spalvai gali reikšti gyvenimo džiaugsmo ir saulės šviesos trūkumą.
- Žalia spalva: Gamtos ir natūralumo spalva atspindi žmogaus požiūrį į gamtos ciklus, dėsnius, savojo gyvenimo kelio ir asmeninės erdvės paieškas. Žmonės, mėgstantys šią spalvą, dažniausiai būna „gamtos vaikai“: mėgsta augalus ir gyvūnus, daug laiko praleidžia gamtoje, vertina natūralų gyvenimo būdą, ekologiją. Tai patikimi ir atsakingi individai, anksti tapę savarankiški, pasižymintys ypatingu punktualumu, gerai besiorientuojantys erdvėje. Žalia asmenybė dažnai būna „kovotoja už tiesą“, vardan kitų gerovės linkusi atsisakyti savųjų interesų. Tokie žmonės yra sąžiningi, darbštūs ir kuklūs. Situacinis žalios spalvos pasirinkimas gali reikšti patiriamą stresą, greitą gyvenimo tempą, erdvės ir laiko sau trūkumą. Galbūt tai ženklas, kad reikia pasivaikščioti miške, skirti laiko poilsiui ir ramybei. Žalios spalvos pasirinkimas kartais simbolizuoja „sudaužytą širdį“ - praradimo, liūdesio, sielvarto jausmą netekus kažko brangaus.
- Turkio spalva: Naujosios Vandenio epochos archetipas, atspindintis susidomėjimą naujomis technologijomis, netikėta mokslo ir meno jungtimi, moderniomis ryšio priemonėmis. Žmogus, mėgstantis turkio spalvą, Aura-Somos® sistemoje vadinamas „žmogumi-delfinu“ - tai asmuo, pasižymintis giliu vidiniu pasauliu, idealistiniu pasaulio matymu, kūrybiškumu (ypač rašytojo ar poeto talentu), oratoriniais gebėjimais, racionalizatoriaus išradingumu. Tai žmogus, mėgstantis laisvę, originalią veiklą, galintis bendrauti su didele auditorija (pvz., per žiniasklaidą). Situacinis turkio spalvos pasirinkimas gali signalizuoti apie „prarytus“ jausmus, „užšalusias“ ašaras, neišreikštą džiaugsmą - t.y. autentiškos emocinės saviraiškos poreikį, jausminio ryšio su aplinkiniais žmonėmis trūkumą. Kadangi turkio spalva skatina individualizacijos ir identifikacijos procesą (savo unikalios individualybės paieškas), ji gali reikšti, kad asmuo mąsto apie savo asmenybės vietą kolektyve, pasaulyje ir bendrame gyvenimo kontekste.
- Mėlyna spalva: Ramybės ir vidinių apmąstymų spalva, skatinanti savistabą ir savianalizę, diplomatinius gebėjimus, suteikianti saugumo jausmą, padedanti atsipalaiduoti gyvenimo tėkmėje. Žmogus, visą gyvenimą mėgstantis mėlyną spalvą, greičiausiai bus intravertas: tylus, ramus, netgi drovus, pasižymintis giliais apmąstymais ir poreikiu pabūti vienumoje. Toks asmuo nemėgsta triukšmingų kompanijų, vertina bendravimą „akis į akį“, moka išklausyti pašnekovą ir ramiai išsakyti savo nuomonę, neprimesdamas jos kitiems. Mėlynas žmogus gali pasižymėti derybininko, taikdario gebėjimais, jis nemėgsta konfliktų, blogai jaučiasi triukšmingoje aplinkoje. Po ramaus, santūraus asmens kauke gali slėptis labai vieniša siela, nesugebanti užmegzti emocinių ryšių su sau svarbiais žmonėmis, besivaržanti atskleisti savuosius talentus, neretai užimanti „stebėtojo“ (o ne dalyvio) padėtį gyvenime . Mėlynos spalvos pasirinkimas gali reikšti ramybės, tylos ir saugumo poreikį. Galbūt atėjo laikas pabūti vienumoje ir apmąstyti susiklosčiusią gyvenimo situaciją? Galbūt išorinis triukšmas užgožė vidinį balsą, per kurį kalba mūsų siela? Mėlyna spalva kviečia atsigręžti į vidų, sugrįžti į savąją gyvenimo tėkmę, paleisti tai, kas baigėsi, ir atsiverti tam, kas ateina.
- Karališkai mėlyna spalva: Mistikos, paslapties, vidinių apmąstymų, gyvenimo filosofijos spalva. Šį atspalvį mėgstantys žmonės dažniausiai būna labai pastabūs ir įžvalgūs, pasižymi išlavinta intuicija, galbūt netgi aiškiaregystės dovana: geba iš anksto nujausti įvairias gyvenimo situacijas, mato simbolinius sapnus, gali skaityti ar bent suprasti kitų žmonių mintis. Nebūtinai karališkai mėlyni žmonės yra „burtininkai“ arba ekstrasensai! Savo įžvalgas jie gali pritaikyti darbe ir versle (pvz., orientuodamiesi žmonių įvairovėje, sudarydami sutartis bei kontraktus, numatydami veiklos kryptis ir pan.). Šios spalvos pasirinkimas gali rodyti aukštą intelektą, polinkį į abstraktų mąstymą, susidomėjimą filosofija, psichologija, dvasinėmis praktikomis ir pasaulio religijomis. Šio tipo asmenybei kaip, beje, ir violetiniam žmogui, yra ypač pavojingas sielos sąstingis, vidinis tingulys ir skepticizmas. Atsivėrusios viršutinės čakros - dvasingumo centrai - reikalauja „įtempti sielos raumenis“, panaudoti esamus gebėjimus pagal paskirtį. Todėl karališkai mėlynas žmogus vienaip ar kitaip bus priverstas suformuoti savo filosofiją, ieškoti gyvenimo prasmės ir pašaukimo. Užblokuota karališkai mėlyna energija gali pasireikšti kaip depresija, vienatvės jausmas, gyvenimo beprasmiškumo suvokimas, galvos skausmai, miego sutrikimai, egzistencinės krizės ir net suicidinės tendencijos. Situacinis šios spalvos pasirinkimas gali reikšti, kad siela pavargo „slysti“ paviršiumi, pasiilgo gelmės ir prasmės. Galbūt atėjo laikas ją „pamaitinti“ archetipais, pamąstyti apie esmines gyvenimo vertybes? Karališkai mėlyna spalva gali būti ir kvietimas matyti pasaulį realybės šviesoje, atmetus savąsias projekcijas ir išankstinius lūkesčius.
- Violetinė spalva: Tai labiausiai atpalaiduojanti, paskutinioji matoma vaivorykštės spalva. Ši vibracija tarsi tiltas sujungia matomą ir nematomą pasaulį. Žmogus, mėgstantis violetinę spalvą, savo gyvenimo paskirtį suvokia kaip tarnavimą, aukojimąsi, gydymą, pasaulio kančios mažinimą. Tokie asmenys savo aplinkoje garsėja kaip „nuodėmklausiai“, t.y. jiems pažįstami ir nepažįstami žmonės patiki savo paslaptis, išsipasakoja problemas, „verkia ant peties“. Po pokalbio su violetiniu žmogumi būsena paprastai palengvėja, mat violetinė vibracija pastarojo auroje transformuoja neigiamą energiją į teigiamą ir iš pagrindų keičia požiūrį į situaciją. Todėl violetiniam žmogui būtina įgyti žinių apie psichologiją, gydymą, energetiką, dvasinę praktiką ar religiją - ši informacija padės profesionaliau suteikti aplinkiniams reikiamą pagalbą, patiems netampant „šiukšlių kibiru“, t.y. neprisiimant svetimų problemų ant savo pečių. Violetinė asmenybė veikia tarsi žaibolaidis - per violetinę aurą atpalaiduojama susikaupusi įtampa, kančia ir neigiamos energijos.
- Madženta spalva: Tai „nematoma“ spalva, esanti už žmogaus fizinio kūno ribų, virš galvos. Ją atitinkantis energetinis centras Aura-Somos® sistemoje vadinamas Sielos žvaigžde - energetine holograma, saugančia informaciją apie visas žmogaus galimybes ir pašaukimą. Apie šią spalvą rašė J. W. Getė, madžentą vadinęs dar nepažinta ateities žinia. Ši spalva pasižymi harmonizuojančiu, savireguliaciniu poveikiu. Tai spalva - adaptogenas, pagal žmogaus poreikį stimuliuojanti arba atpalaiduojanti, t.y. prisitaikanti prie esamos situacijos. Madženta spalva puikiai regeneruoja, atstato išsekusias jėgas, nuramina įsiaudrinusią nervų sistemą, balansuoja hormonų pusiausvyrą organizme, padeda kokybiškai pailsėti per trumpą laiką, todėl dar vadinama „gydytojų gydytoju“, t.y. Šią spalvą renkasi aktyvūs, dosnūs, pasiaukojantys, globėjiški asmenys, kurie jaučiasi esą atsakingi už visą pasaulį ir negali abejingai žvelgti į kitų kančias. Filosofiniame lygmenyje madženta spalva įvardijama kaip Dieviška meilė - meilė dideliems ir mažiems dalykams, visoms šio pasaulio būtybėms. Todėl madženta žmogus jaučiasi pasaulio „gelbėtoju“, visų nelaimingųjų ir nuskriaustųjų guodėju. Ši meilė pasireiškia kaip konkretus tarnavimas ir rūpinimasis žmonėmis įvairiausiose gyvenimo situacijose.
Asmenybės struktūra
Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas savaip džiaugiamės, pykstame ir liūdime. Vieni mėgstame dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžiame giliai savyje. Galbūt dėl to, kad žmonių įvairovė tokia didelė, bendravimas tampa sudėtinga užduotimi, ne visuomet duodančia trokštamus vaisius? Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt.. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju gali pradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė. Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties. Jeigu žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Kiekvienas minėtų charakterių turi tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes. Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai. Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai.
Pagrindiniai charakterio tipai
- Psichopatinis charakteris. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
- Šizoidinis charakteris. Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save.
- Paranojinis charakteris. Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai.
- Ribinis (isterinis) charakteris. Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
- Narcizinis charakteris. Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt.
- Mazochistinis charakteris. Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino.
- Depresinis charakteris. Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
- Hiperaktyvus charakteris. Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
- Vengiantis charakteris. Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo.
- Demonstratyvus charakteris. Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo.
- Obsesinis charakteris. Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.
Kaip koreguoti neigiamas savybes?
Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išmoktų atjausti. Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų. Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda. Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai. Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti. Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Profesijos pagal charakterio tipą
Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais. Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas. Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose. Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais. Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs. Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių. Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija. Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis. Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.
Charakterių suderinamumas
Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai. Ši informacija labai reikšminga auklėjant vaikus.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #asmenybes #strukturos #ir #spalvos #santykis