Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje socialiniai tinklai ir nuolatinis savęs pristatymas tapo norma, vis dažniau susiduriame su terminu „narcisizmas“. Tačiau ar visuomet galime vadinti narcizu tą, kuris drąsiai save pristato, nevengdamas viešai pasidalinti gražesne savo nuotrauka ar laimėjimu? Tą, kuris nemėgsta kritikos? Kuo pasižymi narcizinė asmenybė ir kaip elgtis, sutikus ją savo kelyje? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, svarbu išnagrinėti, kas iš tiesų yra narcisizmas, kaip jis pasireiškia, kokie veiksniai lemia jo atsiradimą ir kaip su juo susidoroti.
Kas Yra Narcisizmas?
Narcisizmas, paprastai kalbant, yra patologinė savimeilė. Žmogus, kaip tas graikų mito jaunuolis Narcizas, atstumia kitų meilę ir iki išsekimo grožisi savimi pačiu. Netgi ne savimi pačiu, o tik savo atvaizdu vandenyje. Tai ir būtų esminis narcizinio sutrikimo elementas. Žmogus žavisi ir myli savo paties atvaizdą, įvaizdį ar įspūdį, kurį jis daro aplinkiniams. Įsivaizduoja esąs tobulas ir ypatingas.
Narcizas labai dažnai išgyvena gėdos jausmą, jei kam nors jo žavusis atspindys nepasirodo labai žavus. Gali reaguoti agresyviai, gynybiškai į bet kokią jo nuomonės ar reikšmingumo kritiką. Narcisizmu pasižyminčios asmenybės vengia artimesnių santykių, bijo, kad niekas nepriartėtų pernelyg arti ir nepamatytų ne tokių tobulų narcizo vidinio pasaulio pusių. Todėl kitus žmones jis laiko per atstumą ir vartoja tik kaip savo paties atspindžio patvirtinimus, bet nemezga su jais nuoširdžių santykių. Jei graži šeima ar gražus (svarbus, turtingas…) partneris (-ė) papildo nuostabų jo paties paveikslą, tai tuomet atsiranda jiems vietos ir jo gyvenime. Jei gadina įvaizdį - neatsiranda. Patys būdami svarbūs ir reikšmingi, socialinius ryšius narcizai taip pat linkę megzti tik su svarbiais ir reikšmingais. Kad tas taip mylimas savo paties atvaizdas vandenyje būtų dar nuostabesnis.
Istorinis Kontekstas
Terminas „narcisizmas“ kilęs iš graikų mito apie Narcizą, žmogų, kuris tikėjo, jog yra tobulas ir dėl to atsisakė meilės jausmo kitiems. Galiausiai Narcisas, pamatęs vandenyje savo paties atspindį, taip įsimylėjo save, kad mirė sustingdamas iš vidinio tuštybės pojūčio. Šis terminas pirmą kartą buvo panaudotas psichologinėje literatūroje anglų psichiatro H. Ellis (1898), apibūdinant narcisizmą kaip žavėjimąsi savimi. Vėliau narcisizmu susidomėjo žymus psichoanalitikas S. Freud ir 1914 metais narcisizmo terminas tapo plačiu metapsichologinio tyrinėjimo objektu.
Narcisizmas Kaip Asmenybės Bruožas ir Sutrikimas
Šiais moderniais laikais narcisizmo terminas naudojamas apibūdinimui, kaip asmenybės bruožas ir kaip klinikinis sutrikimas. Svarbu paminėti, jog narcisistinis asmenybės bruožas pasižymi beveik tokiomis pat savybėmis, kaip ir narcisistinės asmenybės sutrikimas (pagal DSM-IV klasifikaciją). Apibūdinant narcisizmą, kaip charakterio bruožą, nurodomi tokie aspektai, kaip itin didelis savęs vertinimas, aukšta savigarba, savo teisingumo, didybės pojūtis kitų atžvilgiu ir perdėtas domėjimasis savimi, dėmesio siekimas iš aplinkinių.
Taip pat skaitykite: Narcizo istorija
Žvelgiant iš teigiamos pusės, daugelis narcizų turi privilegijuotą statusą, yra lyderių pozicijose, užima aukštas pareigas, tokias kaip prezidentų ar vadovų. Tokie asmenys pasižymi charizmatiškumu, iniciatyvumu, energingumu, tačiau kartu ir reiklumu, valdingumu bei arogancija. Galima teigti, kad narcistiškoms asmenybėms būdingas egocentriškas mąstymas, didelis pasitikėjimas savimi, galios siekis.
Narcisizmo Subtipai
Mokslininkai išskiria dvejus narcisizmo subtipus: grandiozinis (atviras) bei pažeidžiamas (uždaras).
- Grandiozinis (atviras) narcisizmas: Pasižymintys žmonės yra arogantiški, egocentriški, pasižymintys itin aukšta saviverte, kritika jiems sukelia pyktį. Šis tipas aprašomas ir pagal DSM klasifikaciją. Šiems asmenims ypač reikalingi žmonės, kurie jais žavėtųsi, taip pat jaučiamas stiprus poreikis save demonstruoti. Tokie asmenys retai pripažįsta savo ribotumus, yra optimistiški, ekstraversiški, nelinkę į depresiją, jaučia pasitenkinimą gyvenimu.
- Pažeidžiamas (uždaras) narcisizmas: Priešingai - tai itin jautrios savivertės, drovūs, linkę neišsiskirti iš kitų, besibaiminantys dėl kitų nuomonės apie juos, linkę save nuvertinti, tačiau norintys būti pripažinti. Uždaras tipas koreliuoja su polinkiu į depresiją, nerimą, žemu gyvenimo pasitenkinimu, labiau siejama su introversija.
Išanalizavus abu narcisizmo subtipus, galima teigti, jog tai nurodo skirtingą narcisizmo, kaip bruožo, pasireiškimo kontinuumą - atviras narcisizmas yra linkęs būti ekstravertiškas, o uždaras labiau siejamas su introversija ir neigiamumu, tačiau abu subtipai pasižymi empatijos trūkumu, didele savimeile ir manipuliacijomis.
Šiam asmenybės sutrikimui būdingi kraštutinumai ir žymus gyvenimo sričių, elgesio funkcionavimo sričių, socialinio gyvenimo sunkumai, nesėkmės profesinėje aplinkoje. Svarbu paminėti, jog ne visi narcizai gali būti patologiški. Taip pat teigiama, jog kiekvienas žmogus turi narcisistiškų bruožų ir tai yra natūralu, tad patartina neskubėti diagnozuoti narcisizmo sutrikimą ar galvoti, jog artimas žmogus yra narcizas.
Kas Nulemia Narcizinės Asmenybės Tipą?
Kas lemia? Laikmetis, auklėjimas, prigimtis, pasirinktos vertybės, aplinka, kurioje augo būdamas vaikas, jam kelti atitikimo tėvų lūkesčiams reikalavimai, nepriėmimas, sąlyginė ,,meilė“ - daugybė sudedamųjų dalių. Lemtingų detalių gali būti daug, tačiau šio sutrikimo pagrindą visgi sudaro menka savivertė, kurią reikia kompensuoti štai tokiu, narcizišku būdu.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie narcisizmą
Narcisizmas ir Perfekcionizmas
Perfekcionizmas labiau būdingas obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, kuomet žmogus nenuilstamai save tobulina ir reikalauja iš savęs vis daugiau ir vis geresnių rezultatų. Narcizas save jau laiko tobulu, jis tik nori, kad ir kiti taip manytų. Todėl jis taip labai piktinasi, jei aplinkiniai kažkaip nepastebi jo ypatingumo, pavyzdžiui, kai nepakliūva pas geriausią gydytoją arba kai jam nepasiūlomos geriausios sąlygos. Perfekcionisto netobulumas yra sąmoningas ir aiškiai suvoktas, todėl belieka tik jį sukontroliuoti, kad nebebūtų taip, kaip yra. Narcizo menkavertiškumas glūdi giliai pasąmonėje, retai kada sąmoningai suvokiamas, nebent per gėdos išgyvenimą ar per agresiją, kuomet kyla demaskavimo grėsmė.
Ar Dabartinė Jaunoji Karta Yra Linkusi Į Narcisizmą?
Nedrįsčiau teigti, kad dabartinė jaunoji karta yra ypač linkusi į narcisizmą. Galbūt, tik sąlygų narcisizmui progresuoti šiais laikais yra daugiau, nei, tarkim, XIX amžiuje, kuriame klestėjo aristokratinis snobizmas, todėl pasijusti ypatingai svarbiu ir reikšmingu buvo kiek sunkiau, nes daug kam to neleisdavo aplinkybės. Šiais laikais socialiniame tinkle gali susikurti kokį tik nori savo paties paveikslą ir juo grožėtis dieną naktį. Nesunkiai gali susiorganizuoti ir palaikymo (,,laikinimo“) grupes. Todėl sąlygos narcisizmui klestėti šiais laikais tikrai geresnės.
Prie narcisizmo ligos klestėjimo taip pat prisideda įvaizdžio susvarbinimas, konkurencinė pasaulėžiūra, polinkis vertinti save, lyginant su kitais. Visa tai griauna žmogaus savivertę, nes visada rasis gražesnių, ypatingesnių, išmintingesnių… Pralaimėjusieji konkurencinėje kovoje į nuostabiausiojo sostą renkasi narcisistinę poziciją kaip būdą išlikti. Po žaviais įvaizdžiais žmonės slepia savo silpnybes ir netobulumą, mokosi nieko nejausti ir į nieką neįsijausti. Taip pamažu ima merdėti įklimpę savo netikrume, prarasdami paprastą žmogiškumą. Todėl, manau, kad ,,gyventi priešais veidrodį“ yra ne tik kad negražu, bet ir stipriai pavojinga.
Socialinių Tinklų Įtaka
Gausybė asmenukių, tikintis surinkti kuo daugiau laikų instagrame ar feisbuke, byloja aplinkiniams apie perdėtą žavėjimąsi savimi. Ar išmaniosios technologijos ir socialiniai tinklai įtakoja mūsų norus žavėti ir nuolat susilaukti pagyrų? Ne visada tai reiškia, kad žmogus labai žavisi savimi. Neretai poreikis įkyriai viešintis reiškia vienišumo, apleistumo patirtis. Galbūt ir norą, kad bent virtualiame pasaulyje kas nors atkreiptų į jį dėmesį, patvirtintų, kad jis matomas, įdomus bent kažkam.
Žinoma, dažniausiai, perdėtas savęs reklamavimas susijęs su menkos savivertės kompensacija. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pernelyg nusikuklinę ir kitokiais būdais savo menkavertiškumą kompensuojantys piliečiai be jokio reikalo kritikuoja ir šaiposi iš nebijančių viešiau apie save papasakoti asmenų. Tuomet jau bet kurį žmogų, socialiniame tinkle pasidalijusį savo laimėjimu ar gražesne asmenuke, puola gėdinti kaip nekuklų save įsimylėjusį narcizą. Tiems jūsų minėtiems aplinkiniams vertėtų atsisakyti pretenzijų į aiškiaregystes ir mėgėjiško diagnozavimo. Ne visi socialiniuose tinkluose aktyviai save pristatantys žmonės serga narcisiziniu asmenybės sutrikimu ir ne visi narcisizmo liga sergantys meilę sau reiškia viešindami asmenukes.
Taip pat skaitykite: Narcisizmo požymiai ir elgesys
Kaip Elgtis, Sutikus Savo Kelyje Narcizą?
Narcizai pasižymi dviem ryškiais elgesio modeliais. Pirmasis: kitą žmogų jie idealizuoja, sudievina tam, kad patys šalia atrodytų įspūdingiau, o antrasis modelis pasireiškia tuo, kad šalia esančius žmones narcizai stengiasi sumenkinti, pažeminti, nuvertinti. Tuomet taip pat atrodo įspūdingiau patys.
Susidūrus su vienokiu ar kitokiu elgesiu savo atžvilgiu reikėtų nepasiduoti narcizinėms manipuliacijoms, stengtis išlaikyti nuomonę apie save tokią, kokia ji yra, nepriklausomai, ką jums ,,suokia“ savus poreikius tenkinantis narcizas. Dar vienas santykio su narcizu ypatumas - nereikėtų tikėtis, kad narcizas prisileis jus taip arti, jog jausitės mylimas ir svarbus. Kitas žmogus jam svarbus tik tiek, kiek geba patvirtinti jo paties nuostabumą. Taip pat nereikėtų tikėti nuoširdaus atvirumo, sąžiningumo kalbant apie jausmus ar poreikius. Į vidinį narcizo pasaulį taip lengvai nebus leista įžengti niekam. Galbūt - niekada.
Bet kokia kritika, moralizavimai, kaltinimai narcizinę asmenybę dar labiau užveria nuo santykio su kitu. Jei norite ką nors pakeisti, bandykite jį mylėti tiesiog tokį, koks jis yra. Galbūt pamažu jums pavyks nukreipti jo dėmesį nuo atvaizdo prie jo paties. Jei santykyje jausis saugiau, gal pamažu jis pamatys ir kitą žmogų kažkaip kitaip, ne tik kaip potencialiai pavojingą jo įvaizdžio demaskuotoją.
Principai ir Priemonės Bendravimui
Bendravimo, pagalbos ir savipagalbos principai ir priemonės susiduriant su narcisistinį asmenybės sutrikimą (ar jo ypatumų) turinčiais žmonėmis, jų naudojamomis manipuliacijomis.
Santykiai su Narcizais
Paklauskite savęs: ar jums kyla jausmas, kad visas pasaulis privalo suktis apie jūsų partnerį? Ar jūsų partneris mano visad esantis teisus? Ar, kai kas nors nutinka, jūsų partneris kaltina visus, tik ne save? Ar jaučiatės taip, tarsi svarbiausia jūsų antrai pusei būtų jo/jos poreikiai, norai ir reikalavimai? Ar jūsų antra pusė nuolat jums nurodinėja? Ar pasigendate klausimų apie jūsų dieną, jūsų jausmus, jūsų norus? Ar ėmus kalbėti apie jums svarbius reikalus nutinka taip, kad pokalbis vis tiek pasisuka ties jūsų partneriu ir jo/jos reikalais? Ar jūsų partneris meluoja ir manipuliuoja jumis bei kitais žmonėmis? Ar jaučiate, kad antra pusė jus kontroliuoja, nurodinėja ir visai nesigilina į jūsų jausmus? Ar jūsų antrai pusei yra perdėtai svarbu, ką apie jį/ją galvoja kiti žmonės? Narcizai nuolat kalba apie save, jie yra tvirtai įsitikinę, kad jiems negalioja taisyklės, jie jaučiasi viršesni už kitus, tačiau tuo pačiu iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti charizmatiški ir įdomūs. Tačiau patologinio narcisizmo atveju „charizmą“ labai greitai pakeičia „tikrasis“ narcizo veidas.
- Manipuliacinės Frazės:
- Aš negaliu gyventi be tavęs. Aš MIRSIU, jei paliksi mane.
- Tu vienintelis man tinkantis žmogus. Tik tu gali suteikti man viską, ko man reikia.
- Aš skriaudžiu tave dėl to, kad tave myliu.
- Jei aš tavęs neturėsiu, niekas neturės. Tu esi tik mano.
- Tu privalai paklusti man, nes aš žinau geriau. O jei nepadarysi to, ką tau sakau, aš tave paliksiu.
- Aš geriausia, kas nutiko tave gyvenime. NIEKAS kitas tavęs nemylės taip, kaip aš.
- Aš noriu tavęs čia ir dabar. Tu privalai su manimi pasimylėti.
Jei kuriate santykius su narcizu, tikėtina, kad nesulauksite besąlygiškos meilės - meilę jūs nebent „užsitarnausite“. Narcizai tiesiog nemoka priimti kitų (ir savęs pačių). Be to, mažai tikėtina, kad patologinis narcizas gebės suprasti jūsų norus ar jus palaikys, kai jums to reikės. Neretai narcizai savo antras puses nuvertina, išnaudoja, priima tarsi savaime suprantamą ir niekur nedingsiantį objektą. Jie dėl savo pačių pamatinio nesaugumo jausmo perdėtai pavyduliauja ir kontroliuoja, neretai apriboja antros pusės socialinį gyvenimą.
Kaip Elgtis Santykiuose Su Narcizu?
- Pirmiausia ir svarbiausia - jei patiriate smurtą (fizinį, seksualinį ir/ar emocinį), pasirūpinkite savo saugumu.
- Prisiminkite, kad jūs vertas(-a) meilės, dėmesio, pagarbos - nesvarbu, ką jums sako antra pusė.
- Nesileiskite į narcizo emocinį šantažą.
- Supraskite, kad tai, kaip su jumis elgiasi narcizas, yra ne apie jus, o apie jį/ją.
- Susitaikykite, kad be savo paties noro ir motyvacijos narcizas nepasikeis.
- Galiausiai, priimkite tai, kad santykius gali tekti nutraukti.
Ar Galima Išgyti Nuo Narcisizmo?
Galime grįžti prie graikų mito… Jaunuoliui būtų užtekę neatstumti jam siūlomos Afroditės meilės ir jis nebūtų tapęs žydinčiu narcizu. Nebūtų miręs kaip žmogus. Gydant narcizą nūdienos sąlygomis galiotų ta pati sąlyga - išdrįsti neatstumti jam dovanojamos Meilės. Išdrįsti įsileisti kitą žmogų į savo gyvenimą, pasitikėti juo, atsiverti, rizikuoti, mylėti. Ir nereikės tuomet vienišam merdėti prie savo veidrodinio atspindžio.
Žvelgiant psichoterapiniu aspektu, narcisizmas gali būti gydomas kaip ir bet kuris kitas asmenybės sutrikimas. Kantriai, ilgai, pačiam žmogui labai norint ir labai stengiantis. Gydymo esmė: padėti žmogui priimti jo paties žmogiškumą, su visomis jo spalvomis, netobulumais, trūkumais, ribotumais. Suvokęs, kad yra toks pat paprastas žmogus, kaip ir visi kiti - nei blogesnis, nei geresnis, atradęs savyje daug vertingesnių dalykų, nei įvaizdis, susigrąžinęs sau teisę jausti, klysti, nežinoti, nemokėti, kasdien rinkdamasis ,,būti“, o ne ,,atrodyti“ narcizas ima sveikti.
Remiantis naujais tyrimais, su amžiumi narciziški žmonės tampa empatiškesni, dosnesni ir malonesni. Nors apibrėžimai gali būti įvairūs, egzistuoja bendros savybės, būdingos turintiems šį sutrikimą. Jis taip pat sako, kad kai kurie narciziški bruožai gali būti naudingi, bent jau trumpuoju laikotarpiu. „Pasekmės gali būti liūdnos ne tik pačiam asmeniui, bet ir žmonėms, su kuriais jis bendrauja. Psichologė dr. „Narcizai linkę pavydėti ir pavyduliauti kitiems, be to, jie labai išnaudoja ir manipuliuoja.
Ar Narcisistinė Asmenybė Gali Jausti Empatiją?
Pirmiausia svarbu suprasti, kas yra empatija. Manoma, jog vienas iš pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam. Empatija, vienareikšmiškai apibūdinama kaip gebėjimas jausti ir suprasti, ką kitas žmogus išgyvena arba tai gali būti suvokiama kaip „buvimas kito žmogaus kailyje“. Psichologijos žodyne, empatija yra apibūdinama kaip kito žmogaus emocinės būklės suvokimas, tapatinant save su kito asmens jausmais ir mintimis, suprantant, kaip jaučiasi kitas žmogus. Apibrėžiant empatijos terminą, mokslininkai nurodo, jog tai yra pajautimas ir supratimas, kaip jaučiasi emociškai kitas žmogus. Tai panašu į emocinį atsaką, reakciją, matant kitų žmonių patirtį.
Egzistuoja įdomus psichologinis paradoksas: būti empatišku nebūtinai reiškia tai, jog visiškai gebate jausti, suprasti ir priimti kito žmogaus emocijas kaip savo. Be to, būti narcizu nebūtinai reiškia, kad neturite gebėjimo jausti kitų žmonių emocijas. Kitaip tariant, būnant vienokiu ar kitokiu, nebūtinai reiškia, kad negalite ar galite ką nors daryti. Tokiu būdu, neretai susiformuoja visuomenėje vadinamos psichologinės stigmos, stereotipai bei nuostatos, skatinančios susidaryti kategorišką nuomonę apie vienokią ar kitokią žmonių grupę. Šiuo atveju, narcizai dažnai vaizduojami kaip neigiami, nemalonūs ar savimylos, žmonės, kurių reikia vengti ar saugotis. Tiesa, svarbu paminėti, kad neretai, kuomet narcisistiška asmenybė jaučiasi atstumta aplinkinių, tai skatina juos elgtis priešiškai ir agresyviai. Toks priešiškumas gali būti viena iš narcisizmo charakteristikos ypatybių, pateikiant priežastis, dėl ko narcisistiškos asmenybės negali jausti empatijos kitiems asmenims. Ši struktūra gali būti kaip apsauginė ar gynybinė, kuomet narcisistiška asmenybė susikoncentruoja ties savo jausmais. Kas gali pasireikšti po aplinkinių atmetimo patirties, kai imama ignoruoti kitų jausmus, atsisakant žvelgti į kitus empatiškai.
Grįžtant prie pagrindinio klausimo - ar tikrai narcisistinė asmenybė gali jausti empatiją - galime apsistoti ties Anglijos universitetų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais. Tyrimo rezultatai rodo, jog narcizai - esant tinkamoms sąlygoms - geba būti empatiški. „Jei mes skatinsime narcisizus apsvarstyti situaciją iš kito žmogaus suvokimo pozicijos, jo suvokiamos požiūrio perspektyvos, tikėtina, jog tokiu atveju narcisistinės asmenybės pasirodys labiau dėmesingos ir užjaučiačios“, - teigia mokslininkai. Sykiu manoma, jog taip gali būti gerinami ir palaikomi tarpusavio santykiai, kuomet skatinama empatija, parodant, kaip jaučiasi kitas žmogus.
tags: #ar #narcisizmas #gyvuoja #ir #dabar