Šiame straipsnyje aptariamas galimas antidepresantų šalutinis poveikis - galvos svaigimas. Pateikiama informacija apie tai, kas yra antidepresantai, kaip jie veikia, kokie galimi šalutiniai poveikiai ir ką daryti, jei jaučiate galvos svaigimą.
Kas yra antidepresantai?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenų medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957 m.).
Elicea sudėtyje yra escitalopramo. Šio vaisto vartojama depresijai (didžiosios depresijos sutrikimui) ir nerimo sutrikimams (panikos sutrikimui su agarofobija arba be jos, socialinio nerimo sutrikimui, generalizuoto nerimo sutrikimui ir obsesiniam kompulsiniam sutrikimui) gydyti.
Cipralex sudėtyje yra veikliosios medžiagos escitalopramo. Cipralex priklauso antidepresantų, vadinamų selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), grupei. Šie vaistai veikia serotonino sistemą smegenyse (didina serotonino kiekį). Serotonino sistemos sutrikimai galvos smegenyse laikomi svarbiu veiksniu, susijusiu su depresijos ir panašių sutrikimų atsiradimu. Cipralex sudėtyje yra escitalopramo, vartojamo depresijai (didžiosios depresijos epizodams), nerimo sutrikimams (tokiems kaip panikos sutrikimui su agorafobija arba be jos, socialinio nerimo sutrikimui, generalizuoto nerimo sutrikimui ir obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui) gydyti.
Escitalopram Actavis sudėtyje yra veikliosios medžiagos escitalopramo. Escitalopram Actavis priklauso grupei antidepresantų, taip vadinamų selektyviųjų atgalinio serotonino sugrąžinimo inhibitoriais (SSRI). Escitalopram Actavis vartojamas depresijai (didžiosios depresijos epizodams) ir nerimo sutrikimams (tokiems kaip panikos sutrikimui su agorafobija arba be jos, socialinio nerimo sutrikimui, generalizuoto nerimo sutrikimui ir obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui) gydyti.
Taip pat skaitykite: Saugus antidepresantų nutraukimas: patarimai ir informacija
Kaip veikia antidepresantai?
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų veikimas yra dvejopas:
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. sumažėjus depresijos ir nerimo simptomams, žmogus tampa aktyvesnis, lengviau mezga socialinius ryšius, geriau miega, taisyklingiau maitinasi, sportuoja ir kt.
Galimas šalutinis poveikis
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Informaciniuose lapeliuose nurodomi galimi šalutiniai poveikiai:
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai apie triciklius antidepresantus
- Alergija escitalopramui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai.
- Epilepsija. Jei atsiras traukulių ar jie padažnės, gydytojas nutrauks gydymą.
- Kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas (gydytojas gali norėti koreguoti dozę).
- Cukrinis diabetas. Gydymo metu gali pakisti glikemijos (cukraus kiekio kraujyje) kontrolė. Gali reikėti koreguoti insulino ir (arba) geriamųjų cukraus kiekį kraujyje mažinančių vaistų dozę.
- Sumažėjęs natrio kiekis kraujyje.
- Lengvai prasidedantis kraujavimas ar atsirandančios kraujosruvos.
- Gydymas elektra sukeliamais traukuliais (elektrošoku).
- Išeminė širdies liga.
- Širdies sutrikimai arba neseniai patirtas širdies priepuolis.
- Retas širdies plakimas ramybės metu ir (arba) jei organizme trūksta druskų (tokį poveikį gali sukelti ilgalaikis sunkus viduriavimas ar vėmimas arba diuretikų, t. y. šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, vartojimas).
- Dažnas ar neritmiškas širdies plakimas arba pasireiškiantis alpulys, kolapsas ar galvos svaigimas stojantis (tai gali būti nenormalaus širdies plakimo požymiai).
- Uždaro kampo glaukoma.
- Mintys apie savižudybę bei depresijos arba nerimo sutrikimo pasunkėjimas.
- Šalutinio poveikio, pvz., bandymo nusižudyti, galvojimo apie savižudybę ir priešiškumo (daugiausia agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio) apraiškų tikimybė vaikams ir paaugliams.
- Svaigulys (stabilumo arba pusiausvyros praradimas), dilgsėjimas, niežulys arba (rečiau) elektros iškrovos pojūtis, atsirandantis ir galvoje.
- Miego sutrikimas (vaizdingi ar gąsdinantys sapnai, sunkumas užmigti).
- Nerimas.
- Galvos skausmas.
- Silpnumo jausmas (pykinimas).
- Vėmimas.
- Prakaitavimas (įskaitant prakaitavimą naktį).
- Nerimastingumas ar sujaudinimas.
- Drebulys (virpėjimas).
- Sumišimas ar orientacijos praradimas.
- Jausmingumas ar irzlumas.
- Viduriavimas (paleisti viduriai).
- Regėjimo sutrikimai.
Galvos svaigimas
Galvos svaigimas - vienas dažniausių nepageidaujamų poveikių, kurių žmonės patiria vartodami įvairius vaistus. Priežastys slypi ne tik sudėtingame pusiausvyros (vestibuliniame) sistemos mechanizme, bet ir tame, kad „svaigulys“ kiekvienam reiškia skirtingus pojūčius. Šis jausmas gali atsirasti dėl labai įvairių veiksnių.
Yra keletas galvos svaigimo tipų:
- Kasdienybės svaigulys: kai jaučiamės apsvaigę. Vienas dažniausių svaigulio tipų - jausmas, tarsi tuoj prarasite sąmonę. Tokią būklę, kai staigiai atsistojate ir ima „lėkti galva“, gydytojai vadina priešalpine būsena. Šiuo atveju smegenims trumpam ima trūkti deguonies, nes iki jų kraujas nepriteka pakankamai greitai.
- Nesubalansuota motorika: kai „svaigimas“ pasireiškia netvirtumu. Kai kuriems žmonėms svaigulys siejasi ne su galvos sukimu, o su koordinacijos stoka. Jiems gali būti sunku vaikščioti, jaučiamas kūno nepaklusnumas - šios būklės priežastis neretai būna vaistai, veikiantys smegenėles.
- Vertigo: kai galva sukasi tarytum karuselėje. Vertigo - tai pojūtis, kai atrodo, kad pats ar aplinka ima netikėtai judėti, tarytum nulipus nuo atrakcionų. Tokį „sukimąsi“ gali sukelti sutrikimai vidinėje ausyje, nervuose tarp ausies ir smegenų kamieno arba tiesiai smegenyse.
- Kitokio pobūdžio „svaigimas“. Daugelis žmonių svaigimu vadina ir kitokius pojūčius - dilgčiojimą, silpnumą ar sumišimą.
Svaigulį, susijusį su sumažėjusiu kraujospūdžiu ar pakeista kraujotaka, gali sukelti ir kai kurie kiti vaistai, pavyzdžiui, tricikliai antidepresantai ar Parkinsono ligai gydyti skiriami preparatai. Pusiausvyrą trikdyti gali įvairūs vaistai, pavyzdžiui, antihistamininiai, anticholinerginiai preparatai ar benzodiazepinai. Kai kurie antibiotikai (aminoglikozidai) yra toksiški vidinei ausiai ir gali sukelti nuolatinį vertigo. Panašų neigiamą poveikį gali turėti chininas, kai kurios vėžiui gydyti naudojamos medžiagos, salicilatai ar diuretikai, pavyzdžiui, furosemidas. Taip pat žemas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti svaigulį ar sunkumą galvoje, tad galimų kaltininkų sąraše privalo būti ir vaistai nuo diabeto.
Ką daryti, jei jaučiate galvos svaigimą?
Jei jaučiate galvos svaigimą vartojant antidepresantus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali sumažinti vaisto dozę, pakeisti vaistą arba rekomenduoti kitus būdus, kaip sumažinti galvos svaigimą.
Taip pat galite pabandyti šių patarimų:
Taip pat skaitykite: Antidepresantai ir smegenų veikla
- Atsikelkite iš lėto.
- Gerkite daug skysčių.
- Venkite alkoholio ir kofeino.
- Valgykite reguliariai.
- Miegokite pakankamai.
- Venkite streso.
Kada sunerimti dėl galvos svaigimo?
Pastebėjus, kad galvos svaigimas prasideda pradėjus vartoti naują vaistą ar padidinus jo dozę, reikėtų susimąstyti apie galimą ryšį. Vis dėlto kai kurie vaistai (pavyzdžiui, anlga aminoglikozidų grupės antibiotikai) veikia „lėtai“ - jų žalingas poveikis pusiausvyros sistemai gali išryškėti tik po ilgesnio laiko. Neretai pastovų arba kartojantįsi svaigimą taip pat sukelia vaistai, ypač jei jų koncentracija organizme išlieka panaši visą parą.
Kreipkitės į gydytoją nedelsiant, jei galvos svaigimą lydi šie simptomai:
- Smarkus galvos skausmas.
- Sumišimas.
- Regos sutrikimai.
- Kalbos sutrikimai.
- Silpnumas vienoje kūno pusėje.
- Traukuliai.
- Sąmonės praradimas.