Depresija yra dažnas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nuolatinį liūdesį, energijos trūkumą, susidomėjimo praradimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, miego ir apetito sutrikimus. Nors depresija gali būti sunki ir netgi gyvenimą ribojanti būklė, svarbu žinoti, kad ji yra gydoma. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius depresijos gydymo būdus, pradedant medikamentais ir baigiant gyvensenos pokyčiais, bei pateiksime informacijos, kuri padės jums ar jūsų artimiesiems geriau suprasti ir įveikti šią ligą.
Depresija: Kas Tai Yra?
Depresija - tai dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis savo asmeniniu gyvenimu, tuo, kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Ši liga apima žmogaus emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, paveikdama tiek asmeninį, tiek socialinį gyvenimą.
Psichologas Antanas Mockus teigia, kad žmonės dažnai nepripažįsta depresijos kaip ligos, o laiko ją charakterio savybe. Tačiau Tarptautinėje ligų klasifikacijoje depresija priskirta prie psichikos ligų, nuotaikos sutrikimų kategorijos. Jai būdingas žemesnis aktyvumo lygis, energijos stoka, nuovargis ir sumažėjęs malonumo jausmas.
Svarbu suprasti, kad klinikine depresija gali susirgti bet kas, nepriklausomai nuo profesijos, lyties ar amžiaus. Depresiją gali išprovokuoti įvairios priežastys, įskaitant lėtines ligas, ypač tas, kurios sukelia lėtinį skausmą. Depresija kartais pasiekia tokį tašką, kai žmogus supranta, kad gyvena ne taip, kaip norėtų, bet nežino, kaip galėtų gyventi kitaip.
Depresijos Simptomai ir Formos
Depresijos simptomai yra įvairūs, ir svarbu suprasti, kad dažnai pasireiškia visas kompleksas ligos simptomų. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Sužinokite, kaip emocijos veikia smegenis
- Nuolatinis liūdesys
- Domėjimosi veiklomis praradimas
- Nuovargis ir energijos trūkumas
- Miego sutrikimai
- Apetito pokyčiai
- Koncentracijos sunkumai
- Suicidinės mintys
Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, ir ne visi sergantieji depresija patiria visus šiuos požymius.
Yra keletas pagrindinių depresijos formų:
- Didžioji depresija: Sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais.
- Distimija: Lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus.
- Bipolinis sutrikimas: Apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus.
- Sezoninė afektinė liga: Depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos.
- Pogimdyvinė depresija: Pasireiškia moterims po gimdymo.
Medikamentinis Gydymas: Antidepresantai
Esame įpratę, kad pirminis siūlomas depresijos gydymas yra antidepresantai. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, apsaugodami nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.
Tačiau svarbu pažymėti, kad visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas Irving Kirsch nustatė, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo nei kiek ne geriau negu į placebo tabletes. Kitame tyrime placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto.
Visgi, antidepresantai gali būti labai svarbūs ir reikalingi sergantiems sunkia depresijos forma, kai depresijos simptomai yra stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūra Mažeikių rajone
Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Taip pat gali padažnėti mintys apie savižudybę, ypač tarp vaikų ir jaunų žmonių iki 25 metų.
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą.
Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams.
Psichoterapija: Pokalbių Terapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Psichoterapija (pokalbių terapija) - tai pokalbiai su psichikos sveikatos specialistu. Terapeutas padeda jums nustatyti ir pakeisti kontraproduktyvias emocijas, mintis ir elgesį.
Yra daug psichoterapijos rūšių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Ar darbas gali padėti?
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias polinkiu viską matyti tamsiomis spalvomis.
- Psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija
- Humanistinė psichoterapija: Pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Racionalioji psichoterapija: Siekiama pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento.
- Tarpasmeninė psichoterapija: Pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą.
Psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
Kiti Gydymo Būdai
Be medikamentų ir psichoterapijos, yra ir kitų gydymo būdų, kurie gali padėti įveikti depresiją:
- Elektroimpulsų terapija (EIT): Dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
- Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija (TMS): Magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius.
- Šviesos terapija: Gydymas intensyviu šviesos srautu, ypač efektyvus sergant sezonine afektine liga.
- Miego deprivacija: Ligoniai nemiega visą parą (24 valandas), siekiant sumažinti depresiją bei didinti gydymo antidepresantais veiksmingumą.
Gyvensenos Pokyčiai: Natūralūs Būdai Įveikti Depresiją
Neturint aiškaus dienos ritmo, nesirūpinant savo mityba, mažai judant sunku tikėtis geros savijautos. Yra keletas gyvensenos pokyčių, kurie gali padėti įveikti depresiją:
- Fizinis aktyvumas: Aktyvus judėjimas padidina geros savijautos hormonų, vadinamų endorfinais, lygį Jūsų kūne. Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais fiziniai pratimai gali veikti lygiai taip pat gerai, kaip antidepresantai.
- Bendravimas: Leiskite laiką su žmonėmis: artimaisiais, draugais, pažįstamais, dalyvaukite bendruomenių veikloje.
- Sveika mityba: Vartokite žuvų taukus, kurie padeda sumažinti uždegiminius procesus organizme.
- Saulės šviesa: Bent pusvalandį per dieną būkite saulės šviesoje.
- Miego kokybė: Rūpinkitės savo miego kokybe ir kiekybe.
- Relaksacinio kvėpavimo technikos: Išmokite relaksacinio kvėpavimo technikos, kuri apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais.
Savipagalba: Kaip Padėti Sau?
Jei sergate depresija, galite jaustis išsekęs, bejėgis ir netekęs vilties. Tačiau, kai pradėsite pažinti savo depresiją ir pradėsite gydymą, pasijusite geriau. Stenkitės būti aktyvūs ir užsiimti fizine veikla, leiskite laiką su žmonėmis, domėkitės savo liga ir pagalbos sau būdais.
Savipagalbos programoje interentu „Be depresijos” rasite išsamią informaciją apie depresiją ir veiksmingiausius bei universaliausius pagalbos sau būdus. Atlikti panašių programų tyrimai ir mūsų grupių dalyvių patirtis rodo, kad nuoseklios savipagalbos dėka du trečdaliai programos dalyvių gali sumažinti patiriamus depresijos simptomus 30-100 % per 10 savaičių savipagalbai skirdami (-os) 4 valandas per savaitę.
Depresija Nėra Nuosprendis
Depresija nėra nuosprendis, daugeliu atvejų galima pilnai pasveikti. Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Negydoma klinikinė depresija gali tapti vis rimtesne problema. Nekeičiant priežasčių, dėl kurių būsena tapo sunki, ne tik ligos simptomai palaipsniui sunkėja, bet ir padidėja rizikingo elgesio tikimybė. Ilgainiui nesikreipiant pagalbos gali nukentėti artimi santykiai, kauptis problemos darbe, galite visiškai prarasti darbingumą.
Kreipkitės Pagalbos
Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistus. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą.
Psichologė - psichoterapeutė Inga Juodkūnė pristato mokymus “Depresija - ne nuosprendis. Su praktiniais pagalbos sau žingsniais“, kurie skirtas visiems, sergantiems įvairaus sunkumo ir tipo depresijomis, o taip pat tiems, kuriuos vargina ilgai trunkanti prislėgta nuotaika (tokia būklė vadinama distimija), stiprus nerimas.