Asimiliacija psichologijoje yra procesas, kurio metu individas integruoja naują informaciją ar patirtį į jau egzistuojančias kognityvines schemas arba pasaulėžiūrą. Šiame straipsnyje nagrinėsime asimiliacijos sampratą, jos svarbą žmogaus pažinimo vystymesi ir ryšį su kitais kognityviniais procesais, remiantis įvairių psichologų teorijomis bei tyrimais. Be to, aptarsime asimiliacijos pavyzdžius įvairiose gyvenimo srityse.
Įvadas
Žmogaus protas nuolat sąveikauja su aplinka, priimdamas ir apdorodamas informaciją. Asimiliacija yra vienas iš pagrindinių mechanizmų, leidžiančių mums suprasti ir prisitaikyti prie naujų situacijų. Šis procesas leidžia mums susieti naujus duomenis su jau turimomis žiniomis, taip praplečiant ir tobulinant savo supratimą apie pasaulį.
J. Piaget ir intelektinis vystymasis
Šveicarų psichologas Jeanas Piaget padarė didžiulį įnašą į vaikų raidos ir mokymo tyrinėjimus. Jis sukūrė intelektinio vystymosi teoriją, kuri teigia, kad vaiko intelektas vystosi stadijomis, o kiekvienai stadijai būdingi tam tikri pažinimo ir motoriniai sugebėjimai. Piaget teorija teigia, kad mokymasis prasideda adaptacijos procesu, kuris vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją.
Asimiliacija pagal Piaget
Asimiliacija, Piaget teorijoje, yra procesas, kurio metu žmogus priima informaciją ir paverčia ją prasminga, priderindamas prie jau turimų schemų. Pavyzdžiui, vaikas, kuris žino, kas yra šuo, pamatęs katę gali ją pavadinti "šuniu", nes ji turi panašių bruožų (keturios kojos, kailis). Tokiu atveju, vaikas asimiliuoja katę į savo jau turimą "šuns" schemą.
Akomodacija
Akomodacija yra kitas adaptacijos proceso komponentas, kuris apima esamų schemų modifikavimą, siekiant pritaikyti jas naujai informacijai. Vaikas, supratęs, kad katė skiriasi nuo šuns (pvz., miauksi, o ne loja), modifikuos savo "šuns" ir "katės" schemas, kad atspindėtų šiuos skirtumus. Akomodacija ir asimiliacija vyksta kartu, užtikrindamos nuolatinį pažinimo vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Intelektinio vystymosi stadijos
Piaget išskyrė keturias pagrindines intelektinio vystymosi stadijas:
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Kūdikiai mokosi per jutimus ir veiksmus. Jie supranta, kad objektai egzistuoja net tada, kai jų nemato.
- Ikioperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikai pradeda naudoti simbolinį mąstymą ir kalbą, tačiau jų mąstymas vis dar yra egocentriškas ir intuityvus. Jie gali klasifikuoti objektus pagal vieną požymį, pavyzdžiui, spalvą.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda suvokti masę, svorį ir gali klasifikuoti objektus pagal kelis požymius. Jie supranta tvermės principus, pavyzdžiui, kad skysčio kiekis nesikeičia, nepriklausomai nuo to, į kokios formos indą jis supilamas.
- Formalių operacijų stadija (nuo 11 metų ir toliau): Paaugliai ir suaugusieji gali mąstyti abstrakčiai ir hipotetiškai, spręsti problemas ir naudoti dedukcinį mąstymą.
Tvermės dėsnių suvokimas
Piaget atliko daug tyrimų, susijusių su tvermės dėsnių suvokimu. Jis nustatė, kad vaikai nesupranta tvermės principų net iki dešimties metų. Tyrimo metu vaikams buvo pateikti J. Piaget tvermės dėsnių pratimai. Rezultatai parodė, kad tvermės dėsnių suvokimas priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, šešiamečiai vaikai geriau supranta ilgio tvermės dėsnį, o aštuonmečiai - masės tvermės dėsnį.
Kalbos mokymasis ir asimiliacija
Piaget taip pat teigė, kad kalbos mokymuisi svarbi klasifikacija, kuri vėliau skaidoma į grupes ir pogrupius. Jo kalbos mokymosi kognityvinė teorija teigia, kad mokymasis prasideda adaptacijos procesu.
Kalbos mokymosi teorijos
Yra keletas kalbos mokymosi teorijų. Imitacijos teorija teigia, kad vaikai klausosi verbalinės komunikacijos ir kartoja tai, ką girdi. Edvardas Torndaikas teigė, kad mokymosi procese svarbus bandymų ir klaidų metodas. Emergentizmo teorija teigia, kad kalbos mokymasis ir vartojimas paklūsta tam tikriems esminiams principams, būdingiems ne tik kalbai. Noamas Chomskis manė, kad egzistuoja tam tikras kognityvinis modelis, dėl kurio žmogus geba kalbėti, o ši funkcija būdinga tik žmogui.
Asimiliacija kalbos mokymesi
Asimiliacija kalbos mokymesi reiškia, kad vaikas, girdėdamas naują žodį, bando jį susieti su jau turimomis sąvokomis ir kategorijomis. Pavyzdžiui, išgirdęs žodį "automobilis", vaikas gali jį asimiliuoti į savo "transporto priemonės" schemą. Vėliau, per akomodaciją, jis gali išskirti automobilį kaip atskirą transporto priemonės tipą.
Taip pat skaitykite: Stigma ir psichologinė pagalba
Asimiliacija geštaltinėje psichoterapijoje
Geštaltinė psichoterapija taip pat naudoja asimiliacijos sąvoką. Geštaltinėje terapijoje asimiliacija suprantama kaip gauto maisto (patirties) suvirškinimas. Terapeutas padeda klientui tyrinėti savo poreikius, patenkinti juos ir integruoti patirtį į savo asmenybę.
Geštaltinės terapijos principai
Geštaltinė psichoterapija pabrėžia dabarties momentą ("čia ir dabar") ir žmogaus gebėjimą būti adekvačiam kintančiame pasaulyje. Terapeutas siekia, kad kliento ir terapeuto santykis būtų kiek įmanoma lygiavertis, pripažįstant kliento unikalios patirties svarbą.
Asimiliacija ir socialinė psichologija
Socialinėje psichologijoje asimiliacija gali reikšti kultūrinį prisitaikymą, kai imigrantai ar mažumų grupės nariai perima dominuojančios kultūros normas, vertybes ir elgesį.
Kultūrinė asimiliacija
Kultūrinė asimiliacija gali būti savanoriška arba priverstinė. Savanoriška asimiliacija vyksta, kai individai patys nori integruotis į naują kultūrą, o priverstinė asimiliacija - kai ji primetama iš išorės.
Asimiliacijos kritika
Nors asimiliacija yra svarbus pažinimo procesas, ji taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Pernelyg didelis pasikliovimas asimiliacija gali trukdyti priimti naujas idėjas ir perspektyvas, ypač jei jos prieštarauja jau turimoms schemoms.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su apatija?
Empiricizmo kritika
Empiricizmas teigia, kad reikia remtis eksperimentų metu gautais įrodymais, o teorijos, įtarimai ir intuicija nevaidina svarbaus vaidmens. Kai kurie kritikuoja empiricizmą, teigdami, kad protas veikia kaip savarankiška sistema, funkcionuojanti atskirai nuo smegenų.
Imitacijos teorijos kritika
Imitacijos teorija teigia, kad kalbos mokomės atkartodami kitų veiksmus. Tačiau kritikai klausia, kodėl tuomet maži vaikai netaisyklingai ištaria girdimus žodžius ar vartoja netaisyklingas gramatines konstrukcijas?
Asimiliacija ir priebalsių supanašėjimas
Kalbotyroje asimiliacija reiškia vieno garso supanašėjimą su kitu. Lietuvių kalboje tai ypač pastebima priebalsių tarime. Pavyzdžiui, tariant žodį "mokesčiai", priebalsis "s" prieš "č" virsta "š" (tariame "mokeščiai").
Pavyzdžiai
- Skardieji priebalsiai žodžio gale suduslėja.
- Priebalsis "z" prieš "dž" virsta "ž" (pvz., "vabzdžiai" tariame "vabždžiai").
tags: #asimiliacija #reiksme #psichologija