Įvadas
Eutanazija - tai sudėtinga ir kontraversiška tema, apimanti žmogaus ar gyvūno gyvybės nutraukimą siekiant palengvinti kančias. Šis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžių "eu" (gerai) ir "thanatos" (mirtis), istoriškai reiškė "gerą mirtį" arba "laimingą mirtį". Tačiau šiandien eutanazija suprantama kaip veiksmas ar neveikimas, kuris sąmoningai sukelia mirtį, kad nutrauktų nepakeliamas kančias. Šiame straipsnyje nagrinėsime eutanazijos apibrėžimą, skirtingus jos tipus, etinius ir teisinius aspektus, taip pat visuomenės nuomonę šiuo klausimu.
Eutanazijos Apibrėžimas ir Rūšys
Eutanazija - tai žmogaus ar kito gyvūno gyvybės nutraukimas, mirtis, sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas arba pagalba nusižudyti. Eutanazija gali būti skirstoma į kelias rūšis:
- Aktyvioji eutanazija: Kai medikas pacientui suleidžia gyvybę nutraukiančių preparatų.
- Pasyvioji eutanazija: Kai pacientui neskiriama gyvybę pratęsiančių priemonių.
- Savanoriškoji eutanazija: Kai gyvybę nutraukti prašo sąmoningas pacientas.
- Nesavanoriškoji eutanazija: Kai gyvenimas sutrumpinamas nekompetentingo žmogaus, pavyzdžiui, negrįžtamos komos būsenos suaugusiojo ar turinčio ryškių sklaidos defektų naujagimio.
- Asistuojamoji savižudybė: Kai paskutinį veiksmą atlieka ne medikas, o pats pacientas. Padėjimo nusižudyti atveju gyvybę sau atima pats ligonis.
Eutanazijos Etiniai Aspektai
Eutanazijos klausimas kelia daug etinių dilemų. Katalikų Bažnyčia moko, kad sąmoningas kito gyvybės nutraukimas yra nepriimtinas. Nusilpę arba ribotų galimybių žmonės reikalingi ypatingo dėmesio. Tiesioginės eutanazijos tikslas, kad ir kokie būtų jos motyvai ir priemonės, yra nutraukti neįgalių, sergančių ar mirštančių žmonių gyvybę. Moraliniu požiūriu tai nepriimtina. Veiksmas arba neveiklumas, kuriais - savaime ar turint ketinimą - nutraukiama žmogaus gyvybė, kad jam nebereikėtų kęsti skausmo, yra nužudymas, visiškai nesuderinamas su žmogaus kilnumu ir pagarba gyvajam Dievui, žmogaus Kūrėjui.
Tačiau nutraukti labai varginantį, pavojingą, nepaprastą arba proporcingų rezultatų neduodantį gydymą galima. Tai reiškia, jog atsisakoma „užsispyrėliškosios terapijos“. Taip nenorima paspartinti mirties, tik pripažįstama, jog jos išvengti nepavyks. Net jei ir būtų matyti, kad mirtis neišvengiama, negalima nutraukti sergančiam žmogui priderančios įprastinės slaugos. Skausmo malšinimo priemonių vartojimas mirštančiojo kančioms palengvinti, net rizikuojant sutrumpinti jo dienas, moraliniu požiūriu gali būti suderinamas su žmogaus kilnumu, jei mirties netrokštama nei kaip tikslo, nei kaip priemonės, o tik susitaikoma su ja, kaip su numatoma ir neišvengiama. Mirštančiojo būklę lengvinanti priežiūra yra tinkamiausia gailestingosios meilės forma.
Kunigo teigimu, gyvybės kokybė apskritai negali būti svarstoma, nes pati gyvybė turi begalinę vertę. Tai yra gėris, kuris yra visų kitų žmogaus gėrių ir teisių šaltinis. Šis vidinis, esminis kiekvieno iš mūsų turimas gėris negali būti laikomas mažiau ar daugiau vertingas, priklausomai nuo jo fizinių ar protinių galimybių. Individas neturi teisės į eutanaziją, nes neturi teisės savavališkai disponuoti savo gyvybe.
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Eutanazijos Teisiniai Aspektai
Daugelyje valstybių eutanaziją draudžia įstatymai, už atliktą eutanaziją numatyta baudžiamoji atsakomybė. Eutanazijos aktas Lietuvoje yra nelegalus ir traktuojamas kaip gyvybės atėmimas. Įsigaliojus naujam kodeksui, mes turime naują normą, įtvirtintą LR BK 134 str. Pagalba nusižudyti nėra eutanazija. Tačiau tai įgyvendinti jis negali be kito, pašalinio asmens pagalbos. Pagalbos subjektu gali būti bet kuris asmuo. Jeigu yra galimybė, pacientui turi būti pasiūlytas kitas gydymas ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos.
Tačiau kai kuriose šalyse eutanazija yra legalizuota arba dekriminalizuota tam tikromis sąlygomis. Eutanazija 1990 m. įteisinta Nyderlanduose ir 2002 m. Belgijoje; asistuojamoji savižudybė 1997 m. įteisinta Jungtinių Amerikos Valstijų Oregono valstijoje (Death with dignity Act - Orios mirties įstatymas). Šalyse, kur eutanazija įteisinta, medikai netraukiami baudžiamojon atsakomybėn, jeigu atlikdami eutanaziją laikosi nustatytų reikalavimų: gautas savanoriškas ir pakartotinis paciento prašymas, išbandytos visos priemonės mėginant išvaduoti pacientą iš nepakeliamų kančių, pacientui suteikta visavertė informacija apie jo ligą ir būklę, tokiam sprendimui pritaria dar bent vienas nepriklausomas gydytojas; apie atliktą eutanaziją turi būti pranešama valdžios institucijoms. Šiuos reikalavimus Nyderlanduose reglamentuoja Regionų eutanazijos priežiūros komitetų nuostatai (1998). Eutanaziją įvykdžius nesilaikant minėtų reikalavimų Nyderlanduose skiriama iki 12 m. laisvės atėmimo bausmė.
Šveicarijos pavyzdys rodo abejingumą gyvybei: tenykščio Baudžiamojo kodekso 115 straipsnis leidžia gydytojams „padėti nusižudyti“ pacientams, „jei gydytojai neturi savanaudiškų motyvų“. Jungtinėje Karalystėje eutanazija - nusikaltimas, nors apklausos rodo, kad du trečdaliai britų jai pritaria. JAV eutanazijos idėją palaiko 72 proc.
Diskusijos Apie Eutanaziją
Eutanazija - viena aštriausių šių laikų temų, dėl kurios vyksta ir dar, matyt, ilgai tebevyks diskusijos. Kol tokios iniciatyvos nėra, klausimas apie eutanazijos legalizavimą telieka auditorijos diskusiniame lygmenyje. Šios visuomeninės diskusijos negali patys nuspręsti, kad tam tikra veika turi būti kriminalizuojama, o kada dekriminalizuojama. Tam reikalingas laikas, visuomenėje turi įsikilti poreikis, o tai lemia begalė veiksnių.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad eutanazija gali būti reikalinga, kai gyvūnas kenčia nuo sunkių ligų, tokių kaip vėžys, organų nepakankamumas, neužgydomos traumos arba kitų būklių, kai gydymas nebeturi teigiamo poveikio, o gyvūno kančios tampa nepakeliamos. Be to, eutanazija gali būti rekomenduojama, kai gyvūnas praranda savo gyvenimo kokybę - pavyzdžiui, nebegali savarankiškai valgyti, gerti ar judėti.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Eutanazija Gyvūnams
Eutanazija - tai humaniškas, neskausmingas ir kontroliuojamas būdas nutraukti augintinio gyvybę, kai jo kančios yra per didelės, o gydymas nebegali užtikrinti gyvenimo kokybės. Sprendimas atlikti eutanaziją yra vienas sunkiausių, su kuriuo gali susidurti augintinio globėjas. Labai svarbu pasitarti su veterinarijos gydytoju, kuris gali padėti objektyviai įvertinti augintinio būklę ir pasiūlyti geriausią sprendimą.
Eutanazija veterinarijos klinikoje atliekama humaniškais tikslais, užtikrinant gyvūno ramybę ir komfortą. Procedūra paprastai apima specialių vaistų, kurie greitai ir sklandžiai užmigdo gyvūną, taikymą. Veterinarai suteikia visą reikalingą informaciją apie procesą, kad šeimininkai galėtų priimti gerai apgalvotą sprendimą, kuris būtų naudingas tiek gyvūnui, tiek jo šeimai.
Pasiruošimas eutanazijai apima gyvūno būklės vertinimą ir konsultacijas su veterinaru. Gali būti, kad prieš pat eutanaziją šeimininkai norės praleisti paskutines akimirkas su savo augintiniu, suteikdami jam meilę ir dėmesį. Po eutanazijos galite rinktis, kaip norite elgtis su savo augintinio kūnu.
Eutanazija Kultūroje ir Mene
Didelę įtaką daro eutanaziją palaikantis menas. Kinas ir televizija kimšte prikimšti filmų, pasisakančių už eutanaziją. Pavyzdžiui, filme „Milijono verta mergina“ gabią, bet sunkiai sužalotą auklėtinę eutanazijos būdu nužudo jos bokso treneris. Tačiau yra ir kitokių filmų, pavyzdžiui, lyrinė komedija „Jei tai būtų tiesa“, kurioje Holivudo gražuolė Reese Witherspoon vaidina komoje esančią merginą. Nedaug trūksta, kad artimieji ryžtųsi eutanazijai, bet viskas baigiasi gerai - mergina atsigauna (meilės dėka). Šis filmas - tai pamoka, kaip turi būti vertinamas gyvenimas.
Istoriniai Eutanazijos Aspektai
Eutanazija buvo žinoma graikams, romėnams, egiptiečiams. Viduramžiais krikščionių, judėjų ir musulmonų mąstytojai prieštaravo eutanazijai. Pirmasis eutanaziją bandė apibrėžti T. More’as veikale Utopija (1516). Eutanaziją, kaip lengvos mirties, terminą pirmasis 17 a. pavartojo F. Baconas.
Taip pat skaitykite: Suvokimo reikšmė
Tačiau svarbu prisiminti, kad eutanazija buvo vadinamos nacių valdomoje Vokietijoje vykdomos masinės psichikos ligonių ir neįgaliųjų žudynės („Aktion T4“). Ši programa rėmėsi eugenika ir „rasine higiena“, pseudomokslais, kurių tikslas buvo įrodyti, jog vieni žmonės geresni už kitus.
tags: #xix #a #suvokimas #apie #eutonazija