Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama psichologinio smurto problema, su kuria susiduria psichiatrijos slaugytojai. Agresyvus elgesys, ypač psichikos sveikatos priežiūros srityje, tampa vis aktualesnis. Straipsnyje apžvelgiama, kokias smurto formas patiria slaugytojai, kokie veiksniai turi įtakos jų psichologiniam atsparumui ir emocinei būsenai, bei kokios yra tokio smurto pasekmės darbovietei ir pačioms slaugytojoms.
Agresyvaus elgesio priežastys ir formos
Agresyvus elgesys yra dažna reakcija į grėsmę, įtampą ar nepatenkintus poreikius. Psichomotorinis sujaudinimas, lydintis daugelį psichikos sutrikimų, neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis. Slaugytojai, nuolat bendraudami su pacientais ir jų šeimos nariais, patiria didelę riziką tapti agresyvaus elgesio aukomis.
Tyrimai rodo, kad slaugytojai dažniausiai patiria šias smurto formas:
- Žodinis smurtas: įžeidinėjimai, žeminimai, tyčiojimasis, priekabiavimas, grasinimai, bauginimas, ujimas, keiksmažodžiai.
- Fizinis smurtas: rankų griebimas ir spaudimas, spardymas, spjūviai į veidą, kandimai, smūgiavimai, seksualinis priekabiavimas, smaugimas.
Psichologinio smurto įtaka darbovietei
Psichologinis smurtas darbe turi neigiamų pasekmių tiek darbuotojams, tiek organizacijai. Darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje mažina darbuotojų motyvaciją, blogina darbo efektyvumą, didina nebuvimo darbe atvejų skaičių ir sukelia darbuotojų trūkumą. Europoje atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia smurto rizika yra sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įstaigose.
Smurto paplitimas ir priežastys
Smurto problema sveikatos priežiūros sektoriuje, ypač psichiatrijos srityje, tampa vis dažnesnė. Tyrimai rodo, kad medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas yra dažnas, bet nutylimas reiškinys. Slaugytojai dažnai nepraneša apie patirtą smurtą, manydami, kad tai yra beviltiška ir situacija nepasikeis.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie psichiatrijos profilio skyrių
Klaipėdos universitete atliktas tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu, žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją. Kitas tyrimas parodė, kad net 36 proc. slaugytojų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoja patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.
Tyrimas apie slaugytojų patiriamą smurtą
Tyrimo tikslas buvo ištirti, kokias verbalinio ir fizinio smurto formas dažniausiai patiria slaugytojos, dirbančios su psichomotoriškai sujaudintais pacientais, ir nustatyti, kokį poveikį psichologiniam atsparumui ir emocinei būsenai turi demografiniai, socialiniai ir su darbo pobūdžiu susiję veiksniai.
Tyrime dalyvavo 150 bendrosios praktikos slaugytojų moterų, dirbančių reanimacijos/intensyviosios terapijos, chirurgijos ir terapijos profilio skyriuose. Apklausai naudota modifikuotas N. Saulienės „Smurto“ klausimynas, „Bendrojo sveikatos klausimyno“ trumpoji versija ir „Dispozicinio atsparumo skalė“.
Tyrimo rezultatai parodė:
- 45,3 proc. slaugytojų verbalinį smurtą patyrė kelis kartus per savaitę.
- Priekabiavimą patyrė 80 proc., bauginimąs, gąsdinimus - 65,3 proc., grasinimus - 45,3 proc. slaugytojų.
- Dažniausia verbalinė agresija buvo keiksmažodžiai ir ujimas (93,2 proc.), rečiausiai - įžeidimai ir žeminimas (18,7 proc.).
- Fizinį smurtą kelis kartus per savaitę patyrė 39,3 proc. slaugytojų.
- Dažniausios fizinio smurto formos: rankų griebimas ir spaudimas iki skausmo (90,7 proc.), spardymas kojomis (68 proc.), spjūviai į veidą (65,3 proc.), kandimai (62,7 proc.), smūgiavimai (59,3 proc.), seksualinis priekabiavimas (45,3 proc.).
Tyrimo išvados:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie streso ir perdegimo sindromą
- Beveik visos slaugytojos, slaugydamos psichomotoriškai sujaudintus pacientus, patiria verbalinį ir fizinį smurtą.
- Slaugytojų psichologinis atsparumas ir emocinė būsena susijusi ne tik su stresoriais darbe, bet ir su sociodemografiniais veiksniais. Aukštesnį psichologinį atsparumą turi universitetinio išsilavinimo slaugytojos.
- Blogesnės emocinės būsenos yra slaugytojos, dirbančios intensyvios terapijos ir chirurgijos skyriuose. Vyresnio amžiaus slaugytojos dažniau yra geresnės emocinės būsenos.
- Blogą emocinę būseną lemia ne tik pamaininis darbas ir ilgas darbo stažas, bet ir patiriamas verbalinis ir fizinis smurtas.
Slaugytojų darbo sąlygos ir atlyginimai
Slaugytojų darbo sąlygos labai įvairios, priklausomai nuo specializacijos, įstaigos skyriaus ir tipo. Darbo paieškų portale CVbankas.lt skelbiama apie 20 pasiūlymų slaugytojams, dauguma jų - darbui Lietuvoje, tačiau yra pasiūlymų ir darbui užsienyje. Slaugytojos (-o) Vokietijoje darbo skelbime nurodytas atlyginimas - nuo 2 tūkst. Eur „į rankas“.
Lietuvoje slaugytojų atlyginimai nėra dideli. Slaugos darbuotojos atlygis „popieriuje“ gali sudaryti apie 900 Eur, plius priedai už naktines pamainas. Jei moteris per mėnesį turi 5 naktinius budėjimus, tai atlyginimas „į rankas“ gali siekti apie 680 Eur, be naktinių pamainų - apie 600 Eur.
Slaugytojos Simona teigimu, jos kompetencijos vis plečiamos begale pareigų, dokumentacijos kiekiai yra dideli, o personalo kiekio plėsti neplanuojama. Visuomenės požiūris taip pat ne visada palankus, dažnai pasipila komentarų, neva slaugytojai tik kavą geria ir nieko nedirba.
Psichologinis smurtas iš kolegų
Slaugytoja Julija pasakoja, kad jai, kaip jaunai slaugytojai, didelis šokas buvo patekti į „vyresnius“ susiformavusius kolektyvus, kuriuose į jauną žmogų žiūrima priešiškai. Ji teigia, kad iš vyresnių kolegų patyrė vadinamąjį „mobingą“ (psichologinį smurtą). Anot Julijos, naujoko adaptacijos programų šiame darbe nėra, dažniausiai tvarkaisi, kaip sugebi. Be to, vis dar jaučiama hierarchija tarp slaugytojų, gydytojų ir kito personalo.
Slaugytojų patirtys ir išgyvenimai
Slaugytoja Svetlana Greičienė savo veiklą šiandien vadina „socialiniu projektu“. Anot jos, šiame darbe sunkiausia - išlikti geros sveikatos būklės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad būtent slaugytojai iš visų asmens sveikatos priežiūros specialistų dažniausiai patiria perdegimo sindromą, moralinį distresą bei fizinį smurtą iš pacientų.
Taip pat skaitykite: Skyriaus psichiatrijos aprašymas
Slaugytoja Violeta, dirbanti mažame miestelyje, pasakoja, kad darbo laikas priklauso nuo darbo dienų skaičiaus per mėnesį, vidutiniškai ji dirba 15 budėjimų po 12 valandų. Darbuotojų - mažai, motyvacijos - mažai, pagarbos - mažai. Kaip ji teigia, jei nuo mokslų baigimo būtų tekę dirbti tik slaugos srityje, nemano, kad būtų ištvėrusi.
Violeta prisimena, kad kai moteris baigė medicinos mokyklą, slaugytojos buvo vadinamos „sesutėmis“. Mirties tiek daug, kad pradedi jos nebebijoti, priimti kaip svečią. Kapinės tampa pasivaikščiojimų vieta, humoras - sarkastiškas ir juodas, kurio daug kas nesupranta, laiko keistuole.
Sunkiausia, anot Violetos, - matyti, kaip miršta kaimynai, mokytojai, pažįstami. Sunkiausia atriboti save nuo per daug gilių jausmų, prisirišimų ir nenešti viso to namo. Tačiau tai padaryti - beveik neįmanoma.
tags: #pcichiatrijos #profilio #skyriu #slaugytoju #patiraiams #psichologinis