Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savitų ypatumų, individualumo ir prioritetų. Šie bruožai, apimantys įvairias kategorijas, formuoja asmenines savybes, kurios atspindi asmenybę. Supratimas apie asmenybę leidžia užmegzti tvirtesnius ir pagarbesnius santykius tiek darbo aplinkoje, tiek versle, tiek tarpasmeniniuose santykiuose. Žinant kito žmogaus asmenybę, galima pasirinkti tinkamiausią bendravimo būdą. Asmenybės testas padeda eliminuoti asmenines simpatijas ir antipatijas, o tai ypač svarbu priimant sprendimus. Testo rezultatai gali būti naudingi planuojant karjerą, formuojant komandas, deleguojant užduotis ir renkantis verslo partnerius.
Kas yra asmenybės testas?
Asmenybės testai nėra naujas išradimas, nors kartais mes net nepastebime, kaip juos atliekame. Pavyzdžiui, pirmojo pasimatymo metu, bendraujant su nauju kolega ar komandos nariu, mes stebime jo elgesį, laikyseną, kalbėjimo manierą ir susidarome įspūdį apie jo asmenybę. Tai yra paprasčiausias ir buitiškas "testavimas".
Moksliniu požiūriu, asmenybės testas yra įrankis (metodika), skirtas asmenybės bruožams nustatyti. Testas atliekamas pildant klausimyną, kuriame pateikiamos įvairios apibūdintos situacijos, teiginiai ar klausimai su galimais atsakymo variantais. Surinkus ir apdorojus atsakymus, gaunamas išsamus asmenybės profilis.
Naudojant profesionalius asmenybės testus, galima gauti moksliškai pagrįstą informaciją apie žmogų - kandidatą į darbo vietą, esamą komandos narį, būsimą verslo partnerį, klientą ar net antrąją pusę.
Asmenybės testų privalumai
Asmenybės testai yra informatyvūs ir naudingi savirefleksijai bei geresniam savęs ir kitų supratimui. Jie padeda užtikrinti sklandų bendravimą, vadovavimą komandai ir bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Darbdaviai, suprasdami žmonių skirtumus, nori įsitikinti, kad įmonėje dirba tie, kurie prisideda prie komandos augimo ir rezultatų siekimo. Asmenybės testai atrankos metu padeda įsitikinti, kad pasamdytas tinkamas komandos narys. Be to, testai gali būti naudojami kaip savistabos ir saviugdos įrankis jau dirbantiems darbuotojams. Testų rezultatų aptarimas padeda nustatyti stipriąsias puses ir ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti darbe, taip pat atpažinti silpnąsias vietas ir aptarti tobulinimo priemones.
Taigi, vadovams, personalo specialistams, koučeriams, konsultantams ir treneriams asmenybės testai yra naudingas įrankis, padedantis nustatyti komandos narių, kandidatų ir klientų savybes bei aptarti tų savybių pritaikymą darbo ar asmeninėje aplinkoje. Individualūs asmenys taip pat gali atlikti testus asmeniškai, kad geriau pažintų save ir galėtų prognozuoti, kaip reaguotų į tam tikras situacijas.
"The Bridge Personality" asmenybės testas
"The Bridge Personality" testas yra vienas iš populiariausių vertinimų, naudojamų nustatyti darbuotojų ir kandidatų asmenines savybes bei jų tinkamumą efektyvesniam darbui. Testas padeda įvertinti, ar kandidato savybės atitinka darbo pobūdį ir iššūkius. Taip pat, šis testas skirtas asmenims, norintiems gauti atsakymus į asmeninius klausimus apie savo stipriąsias ir silpnąsias savybes.
Testus kuria olandų kompanija "TestGroup", kurianti ir vystanti įvairius testus verslui ir asmeniniam tobulėjimui. Kompanija taip pat teikia internetinę vertinimo platformą "Bridge Assessment Platform", kurioje testai atliekami ir generuojamos ataskaitos. Platformoje galima rasti įvairių tipų testus, tokius kaip "The Bridge Personality", "The Bridge QuickScan" ir "The Bridge Career". Ataskaitos platformoje saugomos iki vienerių metų.
Asmenybės bruožų vertinimas karjeros kontekste
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Karjeros centras atlieka asmenybės bruožų vertinimą karjeros kontekste. Šis vertinimas skirtas tiems, kurie nori geriau pažinti save, sužinoti savo stiprybes ir silpnybes, nežino, kuria linkme pakreipti savo karjeros kelią, dvejoją tarp studijų programų pasirinkimo universitete arba svarsto, kuri rezidentūros kryptis būtų tinkamiausia.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Vertinimas atliekamas individualiai, dviejų konsultacijų metu, naudojant pokalbį ir įvairias į karjerą orientuotas asmenybės vertinimo metodikas. Prireikus, karjeros konsultavimo procesas gali būti tęsiamas. LSMU studentams ir rezidentams ši paslauga teikiama nemokamai.
Asmenybės psichologija, modeliai ir matavimo galimybės
Asmenybės psichologija nagrinėja asmenybės apibrėžimą ir jos supratimo naudą. Žmonijos istorijoje buvo sukurta daugybė asmenybės teorijų ir modelių. Šiuo metu labiausiai moksliškai ištirti ir patikimi modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožų teorija ir leksine hipoteze.
5 faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelis
Tai vienas žinomiausių, plačiausiai naudojamų ir labiausiai moksliškai ištirtų asmenybės modelių. Jame išskiriamos 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos:
- Neurotiškumas (N): Atspindi polinkį dažnai išgyventi nemalonias emocijas, jautrumą stresui ir rizikos vengimą.
- Ekstraversija (E): Atspindi polinkį siekti socialinės stimuliacijos, bendrauti, būti energingam ir aktyviam.
- Atvirumas patirčiai (O): Atspindi polinkį siekti įvairovės, eksperimentuoti, būti smalsiam ir kūrybiškam.
- Sutariamumas (A): Atspindi polinkį atsižvelgti į kitų interesus, padėti kitiems, būti altruistiškam ir empatiškam.
- Sąmoningumas (C): Atspindi polinkį į tvarką, organizuotumą, atsakingumą, darbštumą ir disciplinuotumą.
Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN arba CANOE, sudaryti iš pirmųjų asmenybės bruožų dimensijų pavadinimų raidžių.
HEXACO asmenybės modelis
Šiame modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
- Sąžiningumas ir nuolankumas (H): Atspindi polinkį laikytis įstatymų ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, kukliu ir nebūti linkusiu manipuliuoti kitais.
- Emocingumas (E): Panašus į 5 faktorių modelio neurotiškumo bruožą, papildomai apima polinkį į sentimentalumą ir prisirišimą prie kitų žmonių.
- Ekstraversija (X): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Sutariamumas (A): Panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
- Disciplinuotumas (C): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Atvirumas patirčiai (O): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
Šį 6 faktorių modelį padeda atsiminti akronimas HEXACO.
Prielaidos ir procedūros, kuriomis remiasi bruožų teorija ir asmenybės modeliai
- Leksinė hipotezė: Ryškiausi ir socialiai svarbiausi asmenybių skirtumai yra užšifruoti šnekamojoje kalboje vartojamuose žodžiuose, apibūdinant save ir kitus. Jei egzistuoja asmenybės bruožai, kuriuos žmonės laiko svarbiais, jie ilgainiui suras žodžius, apibūdinančius tuos bruožus.
- Bruožų vertinimas: Sudaromas išsamus asmenybės bruožus apibūdinančių žodžių sąrašas. Pagal šiuos bruožus įvertinama daugybė žmonių.
- Faktorinė analizė: Apskaičiuojama, kiek kiekvienas bruožas yra susijęs su kiekvienu kitu bruožu. Naudojant faktorinę analizę, galima nustatyti kelias pagrindines bruožų grupes, kurios susideda iš tarpusavyje susijusių smulkesnių bruožų.
Faktorinė analizė yra matematinis statistinis metodas, kurio pagalba tam tikri išmatuoti elementai suskirstomi į grupes pagal jų tarpusavio koreliaciją.
5 faktorių modelio atsiradimo istorija
Mokslininkai pastebėjo, kad ir kokiai žmonių imčiai buvo matuojami asmenybės bruožai, faktorinė analizė parodė penkias asmenybės bruožų grupes. Apie 1960 metus jie pradėjo pastebėti tam tikrą dėsningumą. Faktorinės analizės būdu, panašiu metu, keletas tarpusavyje nesusijusių skirtingų mokslininkų, kurie sistemingai tyrinėjo, kaip šimtai skirtingų asmenybės bruožų yra susiję tarpusavyje, priėjo tų pačių išvadų. 1970-1990 metais Lewis Goldberg su kolegomis atliko daug sistemingesnius asmenybės bruožų tyrimus, jis atliko tyrimus su daug platesniu asmenybės bruožų sąrašu ir daug didesnėmis žmonių imtimis, tačiau rezultatai buvo tie patys - tūkstančius asmenybės bruožų, pagal kuriuos vienas žmogus gali skiriasi nuo kito, galima suskirstyti į penkias dideles grupes arba faktorius. Tad, kaip pats Lewis Goldberg įvardino - 5 faktorių asmenybės bruožų modelis nėra atsitiktinis dalykas. 1980-1990 metais taip pat daug asmenybės bruožų tyrimų atliko Paul Costa ir Robert McCrae, tarp kurių buvo ir keletas tyrimų, kurie atskleidė, kad beveik visos kitos asmenybės vertinimo metodikos ir testai yra susiję su vienu ar daugiau iš penkių faktorių, taip pat atlikus faktorinę analizę su tomis metodikomis ar testais gautais duomenimis buvo randama iš esmės ta pati faktorių struktūra.
Vienas žinomiausių ir plačiausiai naudojamų 5 faktorių modeliu paremtų klausimynų yra NEO PI-R (NEO Personality Inventory-Revised), kurį sukūrė ir vėliau ištobulino Paul Costa ir Robert McCrae.
Trumpa HEXACO asmenybės modelio istorija
1997 metais Kibeom Lee ir Michael Ashton atliko faktorinę analizę su Seulo Sung Kyun Kwan universiteto studentų duomenimis. Tyrėjai nusprendė patikrinti, kaip korėjietiški būdvardžiai išsidėstytų, jei juos suskirstytume į daugiau nei penkias grupes. Buvo patikrinti šešių, septynių ir aštuonių faktorių rezultatai. Šalia jau įprastų 5 faktorių išryškėjo ir šeštasis faktorius, kuris buvo gana platus ir sąlyginai lengvai interpretuojamas - vienoje pusėje buvo tokie būdvardžiai kaip teisingas, sąžiningas, nuoširdus, kuklus, o kitoje pusėje tokie būdvardžiai kaip arogantiškas, pasipūtęs, pagyrūniškas, apskaičiuojantis, veidmainiškas, pretenzingas.
Vėlesni tyrimai buvo atlikti ir su vakarietiškos kultūros imtimis bei kitomis kalbomis (JAV, Kanada, Kroatija, Olandija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Turkija, Vengrija, Lenkija, Filipinai ir t.t.), taip pat pakartotos faktorinės analizės su anksčiau atliktų asmenybės tyrimų duomenimis. Visose šiose skirtingose kalbose ir kultūrose buvo rastas tas pats 6 faktorių modelis ir šis rezultatas leidžia manyti, kad šie 6 faktoriai yra pagrindiniai žmogaus asmenybės variacijos komponentai.
Karjeros ir asmenybės testai
Asmenybės testas, susietas su karjeros-profesinių interesų tyrinėjimu, gali padėti apsispręsti, kokias studijas ar profesiją pasirinkti ar bent jau padėti pažvelgti į save iš šono.
Kaip pasirinkti patikimą testą?
Renkantis asmenybės ir karjeros testą, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Testo kūrėjai: Testo kūrėjai turėtų būti kvalifikuoti psichologai.
- Ilgis ir apimtis: Išsamių testų klausimų skaičius dažniausiai siekia nuo 10 iki 100.
- Taiklūs klausimai: Klausimai turėtų būti susiję su asmenybės pažinimu ir aiškiai suformuluoti.
- Individualūs rezultatai: Kuo rezultatai asmeniškesni, tuo geriau.
Myers-Briggs testas (MBTI)
Populiariausiu pasaulyje asmenybės testu laikomas Myers-Briggs testas, kurį XX a. pirmoje pusėje sukūrė amerikietė Katherine Briggs kartu su savo dukra Isabele Myers Briggs. Daugelis psichologų mano, kad MBTI iš dalies gana tiksliai apibūdina žmogaus asmenines savybes. Tačiau šis testas turi ir keletą apribojimų.
MBTI testas grindžiamas Carlo Gustavo Jungo tipologijos teorija. Atliekant šį testą, jo rezultatai padeda suprasti ir apibrėžti savo asmenybės tipą, pagrįstą keturių raidžių kombinacija. Remiantis šiomis kategorijomis, galima sudaryti 16 skirtingų asmenybės tipų kombinacijų.
Testas vertina keturias pagrindines asmenybės dimensijas:
- Extraversion (E) vs. Introversion (I) - ekstravertas (E) ar introvertas (I);
- Sensing (S) vs. Intuition (N) - intuityvus (N) ar pasikliaujantis juslėmis (S);
- Thinking (T) vs. Feeling (F) - mąstantis (T) ar jaučiantis (F);
- Judging (J) vs. Perceiving (P) - kritiškas (J) ar supratingas (P).
Kiti asmenybės testai
- Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelis: Asmenybės bruožai nustatomi pagal penkias individualias linijas ir spektrus: malonę, sąžiningumą,ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą.
- Karjeros testai: John Holland sukurtas karjeros testas (RIASEC).
- Spotiself testas: Vilniaus universiteto psichologų kuriamas testas, vertinantis asmenybę, pažintinius gebėjimus ir profesinius interesus.
Kaip interpretuoti testo rezultatus?
Charakterio testai neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo kriterijus. Jie geriausiai veikia, kai yra naudojami kartu su kitais įvertinimo būdais ir kai atsižvelgiama į individualias aplinkybes bei kontekstą.
Atlikus testą, derėtų pagalvoti apie šiuos dalykus:
- Kuo turėčiau daugiau užsiimti?
- Ko turėčiau daryti mažiau?
- Derėtų įvardinti pralaimėjimus ar nesėkmes ir pabandyti surasti tai, kas joms visoms bendra.
- Ką turėčiau daryti kitaip?
- Derėtų pagalvoti apie dažnai atliekamas svarbias veiklas, darbe ir namuose ar santykiuose.
- Kodėl dauguma žmonių į mane reaguoja būtent taip?
- Kas man rūpi labiausiai?
Asmenybės įvairovė
Žmonės yra skirtingi, kartais - net labai. Nepriklausomai nuo to, kad žmogui augant ir bręstant, keičiasi charakterio savybės, suvokimas, elgsena, vis tik per visą gyvenimą išlieka stabilus jo įgimtas psichologinis pagrindas, psichologinis DNR.
Atradus savąjį tipą, labai daug kas stoja į savo vietas - tu supranti, kad su tavimi viskas gerai, tu tiesiog kitoks, nei kiti, ir kiti yra kitokie, nei tu. Žinoti savo asmenybės tipą itin svarbu, jeigu kankina vidiniai klausimai dėl karjeros, profesijos, santykių, įvairių svarbių pasirinkimų, pagaliau - egzistenciniai gyvenimo prasmės ir pašaukimo klausimai.
Psichologas gali profesionaliai įvertinti dėmesį ir atmintį, mąstymo ypatumus bei asmenybės arba charakterio bruožus. Toks psichologo įvertinimas vadinamas psichodiagnostiniu ištyrimu. Galima atlikti psichologinius testus ir tuomet, jei atrodo, kad atmintis ir dėmesys yra prastesni, nei visuomet, jei mąstymas pablogėjęs arba norisi tiksliau sužinoti, kokie Jūsų asmenybės/charakterio bruožai yra jūsų galios, o kurie - jūsų silpnybės.
tags: #asmenybes #bruozu #isivertinimas