Kiekvienas žmogus yra unikalus, pasižymintis individualiais asmenybės bruožais, kurie nulemia jo reakcijas į supantį pasaulį. Asmenybė psichologijoje apibrėžiama kaip ilgalaikė ir pastovi poreikių, emocijų bei tarpasmeninių santykių nuostatų visuma. Nors idealios asmenybės neegzistuoja, kai kuriems žmonėms sunku prisitaikyti prie aplinkos, o tai neigiamai veikia tiek juos pačius, tiek aplinkinius. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės bruožų ir sutrikimų skirtumus, jų priežastis, tipus ir gydymo galimybes.
Asmenybės Formavimasis ir Sutrikimai
Asmenybė pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje ir galutinai susiformuoja vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje (apie 17-18 metus). Asmenybės formavimasis priklauso nuo genetinių ir biologinių veiksnių, tačiau didžiausią įtaką daro socialiniai veiksniai, ypač bendravimas su tėvais ir juos atstojančiais asmenimis ankstyvoje vaikystėje. Augant vaikui, išsivysto savybės, kurios padeda adaptuotis gyvenimo sąlygose ir tarpasmeniniuose santykiuose.
Sąvoka „asmenybė“ yra platesnė nei temperamentas ar charakteris. Temperamentas apima įgimtus nervų sistemos ypatumus, kurie lemia aktyvumą, darbingumą ir bendravimo būdą. Asmenybės bruožai yra labai įvairūs ir leidžia apibūdinti bei suprasti kitą asmenį, jo bendravimo ir elgesio modelius.
Asmenybės sutrikimai pasireiškia, kai tam tikri asmenybės bruožų deriniai tampa ilgalaikiai, paveikia tarpasmeninius santykius ir funkcionavimą. Tokiais atvejais žmonėms sunku suprasti savo ir kitų psichikos būsenas. Skirtingų epidemiologinių tyrimų duomenimis, asmenybės sutrikimai būdingi 2-10 % visų gyventojų. Skirtingai nei psichinės ligos, tai užsitęsę sutrikimai, prasidėję vaikystėje ar paauglystėje ir trunkantys per visą gyvenimą, pasireiškiantys visose gyvenimo srityse.
Asmenybės Bruožai ir Sutrikimai: Skirtumai
Gydytoja psichiatrė Indraja Veličkienė pabrėžia, kad asmenybės bruožai ir asmenybės sutrikimai nėra tas pats. Asmenybės bruožai leidžia apibūdinti ir suprasti kitą asmenį, jo bendravimo ir elgesio modelius. Asmenybės sutrikimai pasireiškia, kai vyrauja tam tikri bruožų deriniai, kurie išlieka ilgą laiką, paveikia tarpasmeninius santykius ir funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Vykstantys tyrimai ir diskusijos atkreipia dėmesį į svarbius aspektus, nusakančius funkcionavimo sunkumus:
- Identiteto suvokimas: Kaip asmuo suvokia save kaip atskirą ir individualų žmogų su nuoseklia savo istorija.
- Tikslas ir kryptis: Savo tikslo ir krypties suvokimas, judėjimas link jos konstruktyviai, gebant reflektuoti ir suprasti savo iššūkius.
- Empatija: Gebėjimas suprasti, atjausti ir toleruoti kitas perspektyvas bei jų socialinį kontekstą.
- Intymumas ir ryšys: Sunkumai formuojant prisirišimą ir kuriant artimus santykius su kitais.
Asmenybės Sutrikimų Tipai
Pagal skirtingas klasifikacijas priskaičiuojama apie 10 skirtingų asmenybės sutrikimo tipų, kurie skirstomi į tris pagrindinius klasterius:
A klasteris (ekscentriški, keisti sutrikimai):
- Paranoidinio tipo asmenybės: Būdingas nuolatinis priešiškumas, įtarumas ir polinkis matyti kitų priešišką nusistatymą bei kenkimą. Asmenys negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, dažnai šeimoje perdėtai pavydūs.
- Šizoidinio tipo asmenybės: Mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu.
- Šizotipinio tipo asmenybės: Keistas ar ekscentriškas elgesys, neįprasti įsitikinimai ir mąstymo modeliai, socialinis atsiskyrimas.
B klasteris (draminiai, emocingi sutrikimai):
- Emociškai nestabilaus (ribinio) tipo asmenybės: Pasižymi impulsyvumu, temperamentingumu, piktumu ir nenuspėjamumu. Jų santykiai trumpalaikiai ir nestabilūs, emocijos audringos.
- Histrioninio tipo asmenybės: Siekia būti aplinkinių dėmesio centre, yra ekshibicionistiškos, gundančios, koketuojančios, linkusios nuolaidžiauti sau, įtaigios. Emocijos kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės.
- Narcisistinio tipo asmenybės: Grandiozinis savęs vertinimas, poreikis gauti pritarimą ir pagarbą, empatijos stoka.
- Antisocialinio tipo asmenybės: Nuolatinis kitų teisių pažeidinėjimas, nusikalstamas ar impulsyvus elgesys, nesugebėjimas jausti kaltės ar atgailos.
C klasteris (nerimastingi, baimingi sutrikimai):
- Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės: Būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas, perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus.
- Priklausomo tipo asmenybės: Vengia priimti bet kokius sprendimus, tam reikia daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba tai leidžiama atlikti kitiems. Bijodami nesugebėti savimi pasirūpinti, tampa perdėtai priklausomi nuo kitų.
- Vengiančio tipo asmenybės: Perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti. Vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs.
Klaidingos Nuomonės ir Mitai apie Asmenybės Sutrikimus
Asmenybės sutrikimų tema vis dar apipinta stereotipais ir stigmomis, kurios apsunkina pagalbos paieškas ir iškreipia visuomenės supratimą.
Gydytoja psichiatrė Indraja Veličkienė atkreipia dėmesį į populiarų mitą, kad žmonės, turintys emociškai nestabilaus ar ribinio tipo asmenybės sutrikimus, savęs žalojimu komunikuoja, siekia dėmesio. Tačiau svarbu suprasti, kas vyksta žmogaus gyvenime, mintyse ir jausmuose. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės linkę „diagnozuoti“ asmenybės sutrikimus, remdamiesi vienu poelgiu ar aprašyta situacija, nepažvelgdami iš kitos pusės, nenorėdami įsiklausyti ar domėtis, kas išties nutiko.
Kitas dažnas klausimas - kuo narcistiniai bruožai skiriasi nuo narcistinio asmenybės sutrikimo? Narcistiniai bruožai kartais gali būti ir naudingi, jei asmuo gali suprasti ir priimti ne tik savo stiprybes, bet ir silpnybes, sunkumus. Kalbant apie narcistinį asmenybės sutrikimą, dažnai naudojami tokie apibūdinimai kaip „galvoja tik apie save“, „tik jų nuomonė“, „bet kokia kaina geresni už kitus“. Tokie žmonės nori išsiskirti iš kitų ir sužavėti, jie pasižymi jautrumu kritikai, bet kokiam vertinimui, nes tai gali vesti į stiprų savęs nuvertinimą.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Kaip Atpažinti Asmenybės Sutrikimą?
Svarbiausia išklausyti ir suprasti žmogų kaip individualų, turintį savo istoriją, patyrimus, poreikius, jausmus ir mintis. Norint suprasti žmogų ir žinant jo istoriją, galima atsižvelgti į diagnostikos kriterijus ir jais remiantis nustatyti asmenybės sutrikimus.
Asmenybės sutrikimų atveju pokyčiai yra ilgalaikiai. Svarbu nepamiršti patirtų traumų, jų poveikio žmogui ir kaip tai sprendžiama. Kartais po jautrių ar skaudžių įvykių, atsiranda pokytis ir išryškėja intensyvesni asmenybės bruožai, kurių kompleksas skatina galvoti apie asmenybės sutrikimą, tai vadiname „dekompensacija“.
Žmonės gali kreiptis pagalbos dėl tam tikro bruožo, išryškėjančio tarpasmeniniuose santykiuose, bandydami suprasti, kas nutinka. Kiti kreipiasi esant asmenybės sutrikimams, nes tuomet ryškiau sutrinka veikla kasdienėse gyvenimo srityse, tarpasmeniniuose santykiuose.
Pagalba ir Gydymas
Visi asmenybės sutrikimai sunkiai pasiduoda gydymui, jų gydymas ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai tik iš dalies veiksmingas.
Asmenybės sutrikimų gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai ilgalaikis, apimantis tiek psichoterapiją, tiek vaistų vartojimą, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Psichoterapija yra pagrindinė gydymo forma. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir dialektinė elgesio terapija (DBT) yra veiksmingiausios, ypač gydant ribinius asmenybės sutrikimus. Psichodinaminė terapija taip pat gali būti naudojama siekiant geriau suprasti gilumines problemos priežastis.
Grupinė terapija gali būti naudinga socialinių įgūdžių tobulinimui ir santykių su kitais gerinimui.
Vaistai gali būti skiriami specifiniams simptomams valdyti, tokie kaip antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar antipsichoziniai vaistai.
Prevencija ir Ankstyva Pagalba
Svarbu suprasti asmenybės sutrikimų prevenciją ir imtis veiksmų, kurie gali padėti žmonėms išvengti didesnių sunkumų ateityje. Švietimas, tolerancija, smalsumas ir pagarba didina domėjimąsi kitais, išklausymą ir empatiją. Tai skatina mentalizaciją, gebėjimą save pamatyti iš išorės, o kitus iš vidaus, norą suprasti, atjausti ir domėtis.
Ryšyje susiformuoja pasitikėjimas savimi ir žmonėmis, suteikiantis bazinį saugumo jausmą ir mažinantis rizikas formuotis asmenybės sutrikimams.
Pastebėjus, kad artimieji ar kolegos gali turėti tam tikrų asmenybės sutrikimų požymių, svarbu kalbėtis ir domėtis. Žmogus jaučia, kada jis kitam žmogui įdomus, kada nuoširdžiai rūpi padėti. Tai pirmas žingsnis. Palinkėtina stiprybės ieškoti pagalbos ir ją priimti. Pagalbą galima rasti labai įvairią: pirminiuose psichikos sveikatos centruose, privačiose gydymo įstaigose, psichoterapeutų kabinetuose, taip pat pagalbą valstybiniuose stacionaruose, kur visą parą budi psichiatrai, arba tarpinę - dienos stacionaruose, kurių tinklas plečiasi.
Ilgalaikiai Asmenybės Pakitimai
Ilgalaikiai asmenybės pakitimai, nesusiję su smegenų pažeidimu ir liga, dažniausiai susiję su psichikos ir emocinėmis funkcijomis, kurios yra reguliuojamos įvairiose smegenų srityse. Šie pakitimai apibūdina psichologinius ir elgesio pokyčius, kurie gali pasireikšti asmeniui po psichologinio streso, traumos ar kitų gyvenimo įvykių. Jie gali turėti įtakos asmens identitetui, santykiams su kitais žmonėmis ir gebėjimui prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
Pagrindinės šios būklės priežastys gali būti įvairūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip ilgalaikis stresas, trauminiai įvykiai, emocinis išsekimas ir socialinė izoliacija. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie padidina asmens pažeidžiamumą.
Ilgalaikių asmenybės pakitimų diagnostika remiasi psichologiniais vertinimais ir pokalbiais su pacientu. Psichologai ir psichiatrai naudoja įvairius testus ir klausimynus, kad įvertintų asmens elgseną, emocinę būseną ir socialinius santykius.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti veiksminga, padedant asmenims suprasti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai, gali būti skiriami simptomams valdyti. Be to, paramos grupės ir socialinė terapija gali padėti asmenims atkurti socialinius ryšius ir pasitikėjimą savimi.
Senėjimas ir Psichologiniai Pokyčiai
Senėjimas susijęs su daugeliu psichologinių problemų, tačiau tai nėra liga. Vyresniame amžiuje padidėja pažeidžiamumas daugelio ligų atžvilgiu, tačiau didelės dalies naujesnių tyrimų rezultatai rodo, kad intelekto mažėjimas dėl amžiaus prasideda vėliau ir nėra toks smarkus, kaip buvo manoma anksčiau.
Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai skirstomi į organinius (juos sukelia pačių smegenų patologiniai pokyčiai) ir funkcinius. Stresų seni žmonės patiria tikrai daug, visų pirma - tai įvairios netektys. Netenkama bendraamžių draugų ir pažįstamų, sutuoktinių, buvusio statuso ar prestižo. Reikia susitaikyti su blogėjančia fizine sveikata, mažėjančiu savarankiškumu. Neretai tenka keisti gyvenamąją vietą, apsigyventi pas vaikus ar globos namuose, o tai dažniausiai yra labai sunku.
Dėl to padidėja jautrumas, atsiranda dirglumas, gali sutrikti miegas. Mažėja pakantumas, tolerantiškumas, gali padidėti agresyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės tampa nepasitikintys, įtaresni, pasireiškia nuotaikų kaitos.