Asmenybės Charakteristikos Segmentavimo Metodai

Straipsnyje nagrinėjami asmenybės charakteristikų segmentavimo metodai, apžvelgiamos teorinės ir praktinės šio proceso pusės, jaunimo integracijos į darbo rinką prielaidos ir galimybės bei jaunimo padėtis darbo rinkoje.

Temos aktualumas ir jos sprendimo būtinumas

Gyventojų užimtumo ir nedarbo problemoms spręsti pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, kurį sąlygoja Lietuvos darbo rinka. Tai ypač svarbu šalies socialinei-ekonominei raidai, siekiant integruoti žmones į darbo rinką. Kaip rodo statistiniai duomenys, Lietuvoje pats didžiausias nedarbas buvo būdingas jaunimui. Jaunimo nedarbo lygis 2007 m. sudarė 8,2 % (2006 m. - 9,8 %), didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo 2001 m. - 31,1 %. Prasidėjus žmonių emigracijai iš Lietuvos, jis sumažėjo. Taigi, jaunimo nedarbo problema virto jaunimo emigracija iš Lietuvos. Jauno žmogaus elgsena darbo rinkoje priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų veiksnių, kurie tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Tai nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Nepakanka konstatuoti jaunimo nedarbo faktų ir masto, būtina spręsti šias problemas - nagrinėti nedarbo atsiradimo priežastis ir pasekmes, išsiaiškinti savo integracijos į darbo rinką kelio specifiką.

Darbo tikslas ir metodologija

Šio darbo tikslas - išanalizuoti teorinius ir praktinius užimtumo aspektus, jaunimo integracijos į darbo rinką prielaidas bei jaunimo padėtį darbo rinkoje artimiausiam laikotarpiui. Darbe naudojami įvairūs literatūros šaltiniai. Tyrimų pagrindą sudaro Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos, Eurostat statistiniai duomenys. Rengiant darbą remtasi užsienio ir lietuvių autorių darbais, kuriuose nagrinėjama darbo rinkos situacija ir jos problemos, Lietuvos ir pasaulio ekonomikos tyrimo rezultatais bei kitais informacinio pobūdžio šaltiniais, atliktų tyrimų rezultatais. Nedarbo teorinius aspektus išsamiai aprašė J.G Nellis, D. Parker, B. Schiller, P. Wonnacott, E. Stancikas, K.B. Ėrius ir kt. Didelį indėlį tiriant ilgalaikį nedarbą įdėjo darbo ir socialinių tyrimų instituto darbuotojai: B. Gruževskis, A. Pocius, L. Žičkutė-Neverauskienė bei B. Martinkus, R. Matiušaitė, D. Beržinskienė ir kt. Valstybės naudotinas nedarbo mažinimo priemones išsamiai ištyrė A. Kabaila, M. Ėrius ir kt.

Darbo rinkos samprata ir teoriniai aspektai

Darbo rinkos politikos paskirtis - veikti darbo pasiūlą ir paklausą, siekti jos subalansavimo ir efektyvesnio darbo rinkos funkcionavimo. Dėl to ekonomikos mokslininkų nuomone jis skirstomas į keturis tipus - tekamąjį (migracinį, frikcinį), sezoninį, struktūrinį, konjunktūrinį, cokolinį ir ciklinį nedarbą. Ekonominiuose procesuose reikšmingą vietą užima darbas. Matiušaitė (2001) teigia, kad tinkamiausias darbo sąvokos apibrėžimas yra toks: "Darbas - tai žmonių fiziniai ir protiniai sugebėjimai, panaudojami gėrybių gamyboje siekiant ekonominių tikslų". Martinkus, Beržinskienė (2005) apibendrina, kad "Darbas - tai žmonių veikla, išreikšta potencialiais fiziniais ir protiniais asmens gebėjimais, naudojamais vertės kūrimo procese, ir nukreipta asmeninių bei visuomeninių poreikių patenkinimo linkme siekiant ekonominių tikslų". Taigi, literatūros šaltiniuose neišskiriamas vienas darbo apibrėžimas. Pirma, darbas yra fizinė ir protinė veikla. Antra, ta veikla yra kryptinga - žmogus savo darbu sukuria produktą, suteikia paslaugas. Šia veikla žmogus visada siekia ekonominių tikslų. Tai paremta saviraiškos realizacija, bet darbinė veikla tampa būtina kaip esminė individo ekonominio egzistavimo galimybė. Svarbi racionalaus gyventojų užimtumo sąlyga yra ta, kad darbuotojų profesinė (kvalifikacinė) struktūra atitiktų darbo vietų struktūrą, kuri taip pat racionali. Ėriaus (1998) darbo rinka apibrėžiama kaip darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina - darbo užmokestis. "Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis." Tobulos konkurencijos darbo rinkos teorija teigia, kad tobula konkurencija įmanoma tik tada, kai egzistuoja visiškas darbo socialinis mobilumas, darbuotojų ir darbdavių informuotumas apie darbo sąnaudas ir rezultatus. Netobulos konkurencijos darbo rinkos teorija pagrįsta darbuotojų ir darbdavių individualiais sprendimais, susiformavusiais veiksniais, darbo pasiūlos ir paklausos sąveika. Skiriamos keturios darbo rinkos struktūros: tobula konkurencija, monopolinė konkurencija, oligopsonija, monopsonija. Laipsnis, kuriuo firma konkuruoja prekės rinkoje, automatiškai neatitinka laipsnio, kuriuo firma konkuruoja kaip darbo pirkėja.

Darbo rinkoje pasiūlos ir paklausos sąveika yra panaši kaip prekės rinkoje. Iš darbo pasiūlos ir paklausos sąveikos grafiko matyti, kad didėjant darbo paklausai darbuotojų darbo užmokestis didėja. Taške E pasiekiama pusiausvyra, t.y. Darbo rinka pasižymi kai kuriomis unikaliomis ypatybėmis, kurios ją išskiria iš kitų rinkų.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Mokslininkų atlikta analizė rodo, kad darbo rinka iš kitų konkurencingų materialių rinkų išsiskiria daugeliu požymių. Šie specifiniai darbo rinkos bruožai tam tikru laipsniu būdingi ir kitoms rinkoms.

Intelektinis kapitalas įsitvirtino tarp priimtiniausių vadybos konstruktų. Jis ir naujos žinios svarbios organizacijos veiklos procesams ir jų įtakai veiklos rezultatams. Išskiriant intelektinį kapitalą į pirminius veiklos elementus, pristatomas analitiniu požiūriu grįstas intelektinio kapitalo įtakos veiklos rezultatams vertinimo modelis. Struktūrinis kapitalas, kuris apibrėžia formalizuotas organizacijos veiklos procedūras, turimas nematerialias teises, įtvirtintas vidines tvarkas, kompiuterizuotas duomenų valdymo sistemas ir duomenų bazes bei kitą visumą.

Ekonominės sistemos plėtojimosi tendencijos ir rezultatai apibrėžiami visuminiais darbo ištekliais. Jie laikomi integruotu žmonių darbiniu potencialu. Ekonominiu atžvilgiu darbo jėga yra žmonių grupė, kuri turi galimybę būti įdarbinta. Paprastai darbo jėga sudaryta iš darbingo amžiaus žmonių (dažniausiai virš tam tikro amžiaus (apytiksliai 14 iki 16 metų) iki pensijos (65 metų), kurie yra aktyvūs darbuotojai t.y. dirba arba ieško darbo. Ekonominėje sistemoje integruotos yra asmens specifinės fizinės ir intelektualinės charakteristikos. Integruotoms žmonių grupėms būdinga specifinių bruožų visuma. Neorganizuotai darbo jėgos grupei priskiriami tie gyventojai, kurie dėl nepakankamo fizinio ar intelektualinio išsivystymo nesugeba sąmoningai efektyviai dalyvauti ūkinėje veikloje. Tai vaikai, invalidai, senyvo amžiaus žmonės. Plėtojant ekonominę sistemą, didžiausią įtaką turi visuomeniškai organizuota darbo jėga. Ši jėga kinta ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Šioje sistemoje vyksta natūralūs žmonių gimimo, augimo ir mirties procesai. Tai savaime atsiliepia ir darbo jėgos kitimui.

Išteklių klasifikavimas

Ištekliai skirstomi į aktyvius ir pasyvius. Aktyvieji ištekliai - tai darbinis potencialas tų žmonių, kurie pagal savo galimybes integruojasi į ūkinę veiklą. Tai visą darbo dieną dirbantys žmonės, kurie turi didžiausią įtaką. Pasyviesiems ištekliams priskiriami bedarbiai arba asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną, arba nedirbantys savo noru. Tai susiję su socialinėmis bei psichologinėmis problemomis. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės to nedaro ir reprezentuoja pasyviąją darbo išteklių dalį. Kiti pasitraukė iš jos (motinos auginančios vaikus, studentai ir pan.). Ne pats žmogus yra "darbo jėga", o žmogaus fizinis ir intelektualinis potencialas, kuris dažniausiai apibrėžiamas kaip žmogiškasis kapitalas. Žmogiškojo kapitalo teorijos branduolį sudaro teiginys apie analogiją tarp darbo jėgos ir kapitalo formavimo procesų. Žmogiškasis kapitalas didina produkciją ir pajamas. Jis atitinka atitinkamą bendrojo nacionalinio produkto prieaugį. Tai darbo rinkos poreikiai. Pagrindinis mūsų visuomenės turtas yra žmogus.

Rinkos segmentavimas ir tikslinės rinkos pasirinkimas

Prieš pasiūlant rinkai naują produktą yra labai svarbu išsiaiškinti, kokios tikslinės grupės (rinkos) poreikius potencialiai tenkins šis produktas. Segmentas ir yra tam tikra, Jūsų pasirinkta, tikslinė rinka, kuriai yra skirtas Jūsų produktas. Rinkos segmentus išskirti ir įvertinti Jums padės rinkos tyrimai. Rinka - tai visuma potencialių vartotojų, kurie turi panašius poreikius ir yra pasirengę sumokėti už šių poreikių patenkinimą. Renkantis segmentą svarbu išskirti savo produkto rinkos tipą:

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

• Vartojimo prekių rinka.
• Gamybinės paskirties prekių rinka.
• Prekybininkų - tarpininkų rinka.
• Valstybinė rinka.
• Tarptautinė rinka.

Rinkos segmentavimo tikslas yra kuo tiksliau įvertinti rinkos grupių tinkamumą, mokumą, prognozuoti produkto sėkmę tikslinėje rinkoje tam, kad tinkamai nukreipti investicijas. Yra pasakymas „visiems geras nebūsi", segmentavimas reikalingas tam, kad suprastumėte ir įvertintumėte, kieno poreikius galite tenkinti ir kuris segmentas iš galimų Jums yra naudingiausias, t. y., kam „Jūs galite būti geras" ir kas „gali būti geras Jums". Vienas produktas gali būti skirtas ne vienam, o keliems tiksliniams segmentams. Yra produktų, kurie tenkina visų arba daugumos vartotojų poreikius, pavyzdžiui, kai kurie maisto produktai. Taip pat yra žinoma tendencija, kad žmonės nori kuo individualesnio ir kokybiškesnio produkto, tačiau įprastai geresnės kokybės ir individualus produktas kainuoja daugiau, o mokėti didesnę kainą gali sau leisti ne kiekvienas. Įvertinti rinkos poreikius ir mokumo galimybes Jums padės tinkamo segmentavimo lygmens pasirinkimas.

Rinkos segmentavimo lygmenys

• Masinė rinkodara. Esmė - siūlyti gaminius, kurių reikia beveik kiekvienam vartotojui. Jie gaminami dideliais kiekiais, todėl pasiūlomos mažos kainos. Siekiama užimti kuo didesnę rinkos dalį agresyvia reklama. Šiais laikais šis būdas yra sunkiai pritaikomas dėl didelės rinkos diferenciacijos ir skirtingų vartotojų norų. Dėl globalizacijos labai sumažėjo kainų skirtumai tarp skirtingų produktų grupių ir masinių produktų. Turtingesniems vartotojams kainų skirtumas nėra esminis kriterijus renkantis prekę.
• Nišų rinkodara. Gaminami labai tiksliai orientuoti gaminiai išskiriant didelių rinkos segmentų mažus poaibius. Šis būdas užtikrina mažesnę konkurenciją ir leidžia sutaupyti reklamos lėšų. Šis metodas sėkmingai naudojamas mažų įmonių, norinčių pasiekti vartotojų grupes, į kurias nekreipia dėmesio didelės įmonės. Nišų vartotojai sudaro nedidelę vienalytę grupę ir jie sutinka mokėti didesnę kainą už tiksliai jiems pritaikytus produktus.
• Tikslinė rinkodara. Išskiriamos svarbiausių vartotojų grupės pagal panašius poreikius. Siekiama patenkinti šių grupių poreikius. Taikomasi į konkretų segmentą, todėl sumažėja konkurencija ir galima efektyviau panaudoti turimus resursus. Sociodemografinėmis charakteristikomis paremta tikslinių grupių segmentacija neturi didelio tikslumo. Geriausiu atveju tikslumą galima padidinti 30 - 40 procentų. Kontekstiniu principu paremta segmentacija kai kurioms prekių grupėms išskiria pirkėja 90 - 95 procentų tikslumu. Tai 10 - 30 kartų tirksliau nei segmentacija pagal socio demografiją.
• Mikro rinkodara. Tai - pagal užsakymą gaminami, individualūs produktai, skirti paprastai pasiturintiems vartotojams. Senovėje amatininkai individualiai siūdavo drabužius, gamindavo baldus. Šiuo metu mikro rinkodaros specialistai geba panaudoti naujausias technologijas ir patenkinti įnoringų vartotojų poreikius. Daugelis masinius produktus gaminančių įmonių yra pasirengę pagal individualaus vartotojo pageidavimą sukurti specialų, rankų darbo gaminį.

Segmentavimo strategija

• Rinkos segmentų ribų nustatymo aspektas.
• Tikslinės rinkos, bendrovės produktų prie konkretaus rinkos segmento poreikių derinimo aspektas.
• Rinkodaros programos tikslinės rinkos aprūpinimui aspektas.
• Programos įvedimo ir kontroliavimo aspektas.

Kriterijai, naudojami segmentavimui

• Pasiekiamumas. Šis kriterijus parodo, ar pasirinkta rinka yra lengvai pasiekiama.
• Pakankamai didelė apimtis. Rinkos dydis turi būti pakankamai didelis, kad apsimokėtų rinkai siūlyti produktą.
• Galima reakcija. Jos prognozavimas leis numatyti tikslingus veiksmus.
• Aiškus segmentinės grupės išskirtinumas nuo kitų. Kitaip vadinamas grupės heterogeniškumu. Šis kriterijus parodo, kuo vienas segmentas skiriasi nuo kito.
• Rinkos narių panašumas tarpusavyje. Kitaip vadinamas grupės homogeniškumu. Šis kriterijus parodo grupės narių panašumą tarpusavyje.
• Ilgalaikis stabilumas. Galimų rinkos segmentų pokyčių prognozavimas.
• Investavimo kaštų ir pelno santykis. Finansiškai palankiausio segmento (-ų) pasirinkimas.

Segmentinės grupės poreikių analizė

• Kokios produkto savybės rūpi segmentui, kuris renkasi produktą.
• Elgsenos požymius. Kokiai tikslinei grupei galite priskirti galimus pirkėjus pagal jų specifinius interesus, pavyzdžiui, ne tik išskirti bandelių mėgėjų grupę, bet ir išsiaiškinti, kokių skonių bandelės jiems labiausiai patiktų.
• Demografinius požymius. Apibūdinkite segmentą pagal šiuos požymius: lytis, amžius, pajamos, šeiminė padėtis, religija, tautybė, etninė grupė, profesija, socialinis statusas.
• Geografinius požymius. Kokioje teritorijoje ar teritorijose gyvena Jūsų segmentas. Tai gali būti globalios pasaulinės rinkos, žemynai ar atskiri miesto mikrorajonai. Priklausomai nuo siūlomo produkto, yra verta įvertinti ir klimato sąlygas.
• Psichografinius požymius. Kokios savybės būdingos segmentui, pavyzdžiui, aktyvumas, konservatyvumas, į ką orientuotas galimas pirkėjas (kainą ar kokybę), koks jo gyvenimo stilius. Psichografija parodo kiekybines gyvenimo stiliaus ir asmeninių savybių charakteristikas.
• Jūsų produkto konkurentus. Identifikuokite aktyvius, stiprius konkurentus.

Vidiniai ir išoriniai veiksniai

• Vidiniai. Pirkėją supanti socialinė aplinka: kultūra, vertybės, demografija, referentinės grupės, šeima, socialinis statusas.
• Išoriniai. Pirkėjo individualios savybės: mokymasis, suvokimas, motyvai, emocijos ir asmenybės bruožai.

Ištyrus ir pasirinkus rinkos segmentus, yra naudinga pasidomėti marketingo tipais, pagal kuriuos galėsite pasirinkti tinkamas marketingo priemones savo tikslinės rinkos pasiekimui:

• Diferencijuotą marketingą. Įmonės strategija atskiroms tikslinėms rinkoms naudoti skirtingus marketingo kompleksus.
• Nediferencijuotą marketingą. Visai rinkai įvaldyti naudojamas universalus marketingo kompleksas.
• Koncentruotą marketingą. Koncentruoto marketingo strategijoje dėmesys sutelkiamas į vienos tikslinės rinkos poreikių patenkinimą ir valdymui naudoja specialiai jai pritaikytą marketingo kompleksą.

Prekių segmentavimas dirbtinio intelekto metodais

Augant konkurencijai tarp įvairių mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių darosi labai aktualu įvertinti įvairių faktorių įtaką pardavimų sėkmei, ir pagal rezultatus koreguoti prekybos strategijas. Viena iš aktualių problemų yra prekių segmentavimas, t.y. prekių grupavimas pagal įvairiais charakteristikas, į tokias grupes, kur prekės tam tikrais aspektais persidengia ir "tarpusavyje konkuruoja" arba gali viena kitą pakeisti. Žinoma, galimi loginiai grupavimai, veikiantys taisyklių pagrindu, tačiau jie nebūtinai teisingai įvertina visus aspektus, yra per griežti ir per mažai tikslūs. Šiandieniniai sėkmingi dirbtinio intelekto taikymai leidžia tikėtis, kad juos taikant galima gana tiksliai segmentuoti prekes, ir to pagrindu planuoti pardavimus, pirkimus, akcijas ir kitas marketingines priemones. Tačiau, atsižvelgiant į šiandienos tendencijas, dauguma tokio tipo duomenų jau laikomi debesyje (angl. cloud), dauguma dirbtinio intelekto sistemų, ypač dirbančių su dideliais duomenų kiekiais, taip pat dirba debesyje. Todėl, šio projekto tikslas - sukurti prototipą, naudojantį dirbtinio intelekto metodus ir veikiantį debesyje, prekių segmentavimui. Toks sprendimas leistų tikslingiau valdyti įmonę, bei padidinti savo konkurencinį pranašumą.

Projekto veiklos

1. Egzistuojančių metodų ir sprendimų analizė.
2. Prototipo, veikiančio debesyje ir naudojančio dirbtinio intelekto metodus, prekių segmentavimui, sukūrimas ir įvertinimas.
3. Rezultatų apibendrinimas, rekomendacijos tolimesniam vystymui.

Planuojami projekto rezultatai

1. Parengta metodų ir sprendimų apžvalga - ataskaitos dalis.
2. Sukurtas prototipas, veikiantis debesyje ir naudojantis dirbtinio intelekto metodus, segmentuojantis prekes remiantis prekių charakteristikos ir istoriniais pardavimų duomenimis - prototipas ir ataskaitos dalis.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

tags: #asmenybes #charakteristika #segmentavimas