Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kuris yra itin dinamiškas ir sudėtingas, vien finansinių žinių ar vadybinių gebėjimų nebepakanka. Vis labiau akcentuojama verslo kūrėjo - žmogaus - vidinė būsena, kuri tampa esminiu veiksniu, lemiančiu ilgalaikį verslo tvarumą, augimą bei organizacinę gerovę. Todėl verslo aplinkoje vis dažniau atsigręžiama į psichologinio darbo metodus.
Asmenybė ir jos įtaka verslui
Asmenybė - tai tam tikras mąstymo, jausenos, elgesio bei santykio su kitais būdų rinkinys. Kiekvienas žmogus turi savitas moralės normas, vertybes, įsitikinimus, kurie padeda suprasti savo patirtį ir išreikšti emocijas. Kai kurie iš šių procesų yra sąmoningi, o kai kurie - nesąmoningi. Būdai, kuriuos asmenybė naudoja nerimui mažinti ar savivertei apsaugoti, yra svarbūs asmenybę apibūdinantys aspektai.
Verslas yra žmogaus veiklos išraiška, todėl už kiekvieno strateginio sprendimo, investicijos ar komunikacijos stovi asmuo su savo asmenybe, patirtimis, emocijomis bei pasąmoninėmis programomis. Ilgą laiką šis aspektas buvo ignoruojamas arba laikomas antraeiliu, tačiau šiuolaikiniai psichologijos ir organizacijų elgsenos tyrimai aiškiai rodo, kad verslininko vidinė būsena daro tiesioginę įtaką sprendimų kokybei, gebėjimui valdyti riziką, išlaikyti motyvaciją bei vystyti sveikus santykius organizacijos viduje.
Asmenybės sutrikimai ir jų pasireiškimas versle
Jeigu žmogaus mąstymo, elgesio ir bendravimo būdai nuolat kelia skausmą jam pačiam ar kitiems, kai sunku išreikšti ir reguliuoti savo afektus, prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, kai žmogus neturi aiškaus tapatumo jausmo ir į stresą ar nerimą reaguoja netinkamais būdais, galima numanyti apie tam tikrą asmenybės sutrikimą. Diagnozuojant asmenybės sutrikimą svarbiausias kriterijus yra tai, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Tam tikri neadaptyvūs asmenybiniai dalykai gali išsivystyti ir kaip reakcija į trumpalaikį stresą.
Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM) išskiria šiuos pagrindinius asmenybės sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas. Tokios asmenybės yra itin jautrios tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią linkusios reaguoti atsitraukimu į savo fantazijas. Toks žmogus dažnai apibūdinamas kaip vienišius, geriau jaučiasi vienas su savimi negu būdamas tarp žmonių, tačiau gali ilgėtis emocinio bei seksualinio artumo jausmo ir apie tai daug fantazuoti. Turi turtingą vidinį pasaulį, kuris leidžia išreikšti savo mintis ir jausmus per įvairią kūrybą - muziką, poeziją, meną. Tokius žmones traukia filosofinės paieškos, dvasinės disciplinos, teoriniai mokslai ir menai.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas. Tokia asmenybė naudoja projekcijos gynybą - sau nepriimtinus jausmus (neapykantą, pavydą, gėdą, priešiškumą, baimę) projektuoja į išorę, priskirdama juos kitiems. Ji yra priešiška aplinkai, tikisi iš kitų žmonių sulaukti priešiškumo ir pažeminimo, todėl puola kitus pirma tam, kad išvengtų kitų priešiškumo. Tokie žmonės nėra linkę pasitikėti nepažįstamais.
- Psichopatinis asmenybės sutrikimas. Asmenybių, turinčių šį sutrikimą, pagrindinis poreikis yra jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais arba „peržengti per juos“. Dauguma jų turi didesnį stimuliacijos slenkstį, todėl dažnai ieško aštrių, sukrečiančių pojūčių. Tokios asmenybės turi deficitą moralės sistemoje. Psichopatinės asmenybės dažnai būna charizmatiškos ir gali skaityti kitų žmonių emocines būsenas gana tiksliai, nors jų pačių emocinis gyvenimas yra gana skurdus, o jų rodomos emocijos kitiems nėra nuoširdžios. Jie patys nesugeba išreikšti savo emocijų žodžiais. Psichopatinės asmenybės nustoja domėtis kitu, jeigu kitas tampa jiems nebenaudingas. Dar vienas ryškus psichopatinių asmenybių bruožas - tai empatijos ir gailesčio stoka.
- Narcizinis asmenybės sutrikimas. Pagrindiniai jausmai, charakterizuojantys narcizinę asmenybę, yra vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, kuris nuolat verčia ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Gavusi tokį patvirtinimą apie save kokia nors forma - statusu, turtu, sėkme - narcizinė asmenybė jaučia trumpalaikį pakylėjimą, dažnai elgiasi grandioziškai, o kitus traktuoja su panieka. Kai negauna tokio išorinio patvirtinimo apie save, narcizas dažnai jaučia depresinius ir gėdos jausmus bei pavydi tiems, kuriems sekasi. Narcizinė asmenybė daug energijos išeikvoja lygindami save (savo statusą, turtą, sėkmę, išvaizdą ir pan.) su kitais. Savo pažeistą savivertę jie slepia nuo kitų naudodamiesi idealizavimu arba nuvertinimu.
- Sadistinis asmenybės sutrikimas. Šio asmenybės sutrikimo centrinė ašis - emocinis atsiribojimas ir kaltės nebuvimas bei dominavimas. Emocinis atsiribojimas padeda sukelti skausmo ir pažeminimo jausmus kitam tiek fantazijose, tiek realybėje. Dėl gebėjimo atsiriboti nuo savo emocijų sadistas gali atrodyti neįtikėtinai šaltakraujis, sukeldamas kančias kitam. Sadistus valdo pagrindinė motyvacija - kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą. Todėl jie dažnai renkasi tuos, kurie yra silpnesni, linkę paklusti ir yra bejėgiai prieš juos.
- Mazochistinis asmenybės sutrikimas. Individai, turintys šį asmenybės sutrikimą, suvokia save kaip nuolat kenčiančius. Jie nuolat patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochisto savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas. Į mazochistų grupę patenka tie, kurie elgiasi savidestruktyviai, pasiekę sėkmę ar pergalę.
- Depresinis asmenybės sutrikimas. Depresinė asmenybė linkusi žvelgti į savo vidų ir ieškoti savyje skausmingos patirties paaiškinimų, kurie dažniausiai remiasi jos tikėjimu savo paties blogumu. Toks asmuo nukreipia neigiamus afektus į save, nekęsdamas savęs už visus įmanomus ir neįmanomus trūkumus. Pagrindiniai depresinės asmenybės afektai yra liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, baimė būti atstumtam, todėl tokios asmenybės stengiasi būti geros, tačiau nuolat baiminasi, kad jų nuodėmės bus demaskuotos ir kiti juos už tai paliks.
- Priklausomos asmenybės sutrikimas. Priklausoma asmenybė ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Ji negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti. Vengia prisiimti atsakomybę savo gyvenime, nesugeba pasipriešinti bei apginti savo požiūrio. Jai būdingas didelis nepasitikėjimas savimi ir bejėgiškumo jausmas. Pagrindinis tokios asmenybės nerimas sukasi aplink baimę būti paliktam, todėl tokia asmenybė linkusi „prilipti“ prie kito žmogaus.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas. Kai kokios nors asmenybės pagrindinė varomoji jėga yra mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai, pojūčiai, žaidimai, svajonės, intuicija, galima spėti, kad tai - obsesinė-kompulsinė asmenybė. Tokiai asmenybei yra būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas. Ji stengiasi kontroliuoti tai, kas yra neišvengiama ir deda į tai daug pastangų.
- Isterinis asmenybės sutrikimas. Žmonės, turintys isterinę asmenybę, yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, tuo tarpu priešingos lyties atstovus laiko galingais, jaudinančiais ir tuo pačiu gąsdinančiais bei pavydi jiems jų galios. Isterinė asmenybė patiria stiprų nerimą ir intensyvias emocijas, ypač tarpasmeniniuose santykiuose.
Svarbu paminėti ir kitus asmenybės sutrikimus, kurie gali turėti įtakos verslui:
- Vengiantis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys vengiančios asmenybės sutrikimą, linkę būti drovūs, itin jautrūs, baimingi, nerimastingi, menkai save vertinantys. Jie vengia nepažįstamų socialinių situacijų, žmonių dėl baimės būti sukritikuotais, pažemintais, sugėdintais, nepriimtais ar atstumtais.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: Dažnai antisocialios asmenybės sutrikimą turintiems asmenims jau nuo ankstyvos vaikystės pasireiškia elgesio sutrikimo simptomai, o ties paauglyste būdingas delinkventinis elgesys. Tarpasmeniniuose santykiuose juos labiausiai domina tai, kokią naudą jie gali gauti iš kitų. Taip pat jie nelinkę jausti empatijos, gailesčio ar kaltės dėl kitiems sukelto skausmo, padarytos žalos.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys histrioninį asmenybės sutrikimą, įvairiais būdais siekia būti dėmesio centre. Dažnai santykiuose iš pradžių jie gali pasirodyti žavūs, simpatiški, energingi, tačiau gan greitai išryškėja jų nebrandumas, egocentriškumas ir emocinis nestabilumas.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems asmenims būdingi kai kurie šizoidinės asmenybės bruožai, taip pat jiems būdingas ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys.
Asmenybės bruožai, lemiantys sėkmę versle
Tyrimai rodo, kad sėkmingam verslui didelę įtaką daro ne tik išoriniai veiksniai, bet ir versle dirbančių žmonių asmeninės savybės. Vis dažniau atsižvelgiama į verslininko vadovavimo veiksmingumą, kuris tampa vienas reikšmingiausių sėkmės prielaidų.
Viena iš neabejotinai teigiamų verslaus asmens savybių yra lyderystė. Geras vadovas suburia žmones ir įkvepia juos siekti aukštų tikslų. Sėkmingas versle bus tik tada, kai įtikins savo darbuotojus atlikti tam tikras užduotis, nors kažkada atrodė, jog tai yra neįmanoma. Gebėjimas būti lyderiu yra glaudžiai susijęs su gebėjimu kurti optimistinius planus, sustiprinti sėkmės viltį, paaiškinti inovacijų esmę, suburti komandą krizinėse situacijose ir pan.
Pasak A. Meneghetti, lyderis - asmuo, kuris siekdamas pasiekti savo tikslą, įgyvendina viešąjį interesą. Plėtodamas savo veiklą jis tuo pačiu tarnauja šimtams žmonių, t.y. prisideda prie ekonomikos, pasiūlo naujų gaminių ir t.t. Ekonominis lyderis - santykių ir funkcijų visuma, dėka kurios sukuriamos darbo vietos, didėja pelnas, skatinama paslaugų plėtra.
Prof. Antonio Meneghetti išskiria lyderio savybes į tris grupes: intelektualiniai sugebėjimai, asmenybės bruožai bei įgytus įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Užsienio analizės rodo, jog svarbiausi bruožai verslininkui tai:
- Nepriklausomybė: Žmogaus noras būti savarankiškam, būti nuo nieko nepriklausomam, pačiam kelti savo gyvenimo tikslus ir uždavinius tikslams pasiekti.
- Organizuotumas, darbštumas ir užsispyrimas: Šie charakterio bruožai yra esminiai siekiant sėkmės versle.
Psichologinė pagalba verslui
Tarp dažniausiai pasitaikančių asmeninių iššūkių, su kuriais susiduria verslo kūrėjai ir vadovai, yra: chroninis stresas ir perdegimas, savivertės stoka, nuolatinis nerimas dėl ateities, nesėkmių baimė ar pasąmoninis sabotažas. Šie psichologiniai aspektai dažnai stabdo tiek asmeninį, tiek įmonės augimą, nors išoriškai tai gali būti maskuojama išorinėmis bei „objektyviomis“ verslo priežastimis.
Hipnoterapija - tai metodas, leidžiantis pasiekti pasąmoninį žmogaus lygmenį, kuriame slypi pagrindinės vidinės nuostatos, emociniai blokai bei giluminiai įsitikinimai. Tai suteikia galimybę transformuoti psichologines struktūras, kurios dažnai nulemia žmogaus elgesio modelius, įpročius ir reakcijas verslo kontekste.
Efektyvi lyderystė prasideda ne nuo taktikų ar metodų, o nuo savistabos ir emocinio sąmoningumo. Vadovai, kurie geba reflektuoti savo jausmus, vidinius motyvus ir elgesio modelius, dažniau kuria pasitikėjimu grįstą organizacinį klimatą, efektyviai sprendžia konfliktus bei skatina komandos įsitraukimą.
Hipnozės sesijos metu, lydimas profesionalaus terapeuto, vadovas gali pažvelgti į savo veiklą iš stebėtojo pozicijos - objektyviau, ramiau ir be įprasto emocinio triukšmo.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Verslo realybė pokyčių kontekste
Verslas veikia nuolat kintančioje ekonominėje, socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Išoriniai veiksniai - infliacija, konkurencija, geopolitiniai pokyčiai - daro įtaką kiekvienam verslui. Tačiau sėkmę ar nesėkmę dažnai lemia ne pati situacija, o tai, kaip ji interpretuojama. Sunkumų laikotarpiu pokyčiai yra neišvengiami, todėl sprendimai turi būti ne impulsyvūs, o paremti vidiniu aiškumu ir strateginiu mąstymu.
Vartotojiška visuomenė ir verslas
Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur gyvenimo kokybės kilimo tendencingumo, mokslo ir kitų sferų pažangos dėka pasireiškia vis didėjantis materialinių gėrybių ir paslaugų rūšių atsiradimas bei jų vartojimas. Technologijų dėka, masinėmis žiniasklaidos, reklamos priemonėmis yra skatinama paklausa vienos ar kitos rūšies prekei ar paslaugai, o žinoma, kur yra paklausa, atsiranda ir poreikis ją patenkinti. Šiam tikslui pasiekti, dažnai yra kuriamas verslas.
Sėkmingą verslą galime apibrėžti kaip tokį, kuris atneša pelną jo kūrėjui, leidžia klestėti, tuo pat metu patenkinant esantį vartotojų poreikį, tačiau vieniems tai sekasi geriau, kitiems prasčiau.