Įvadas
Asmenybės kaita ir raida yra nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą. Šiame referate bus aptariamos įvairios asmenybės raidos teorijos, periodai ir dėsningumai. Savęs pažinimas yra svarbus aspektas profesinėje veikloje, leidžiantis pasirinkti tinkamą kelią ir keisti savybes, kurios trukdo siekti aukštesnių rezultatų.
Savęs pažinimo svarba
Savo savybių, galimybių ir poreikių pažinimas yra labai svarbus profesinėje veikloje. Suvokdami, kokie esame, galime lengviau pasirinkti sau tinkamą kelią, atsirinkti, kas mums gyvenime yra pakeliui, o kas ne. Pažinimo užduotis nėra lengva, kadangi savęs pažinimo kelias yra sunkus bei reikalauja ryžto, drąsos ir pastangų. Pažindami save galime susidurti tiek su maloniais, tiek su nemaloniais dalykais, nes kiekvienas žmogus turi ir pliusų ir minusų. Kad ir kaip būtų sunku save pažinti, ar priimti tokį koks esi, ši užduotis yra verta įdėto darbo. Gebėjimas suprasti ir priimti save tokį, koks esi, atveria kelią į laisvę būti savimi, realizuoti save ir parodyti kitiems, ko esi vertas.
Kiekvienas iš mūsų turime skirtingų savybių, poreikių, charakterio bruožų, tačiau ne visi į tai įsigiliname ir suprantame šių dalykų esmę ir svarbą gyvenime. Pažinti save galime tirinėdami savo kūną, savo vidinį pasaulį, elgesį įvairioje aplinkoje. Geriau save pažystame, kai pastebime ne tik savo gerąsias puses, bet ir mokame kritiškai save vertinti bei mokame rasti to priežastis ir pasekmes. Svarbu būti atviriems su savimi, nebijoti pripažinti savo klaidų ir mokėti džiaugtis savo teigiamomis savybėmis. Kai žinai kas ir koks esi gyvenime ima sektis daug geriau.
Raidos psichologija
Raidos psichologija tiria, kaip žmonės keičiasi laikui bėgant. Raidos psichologijos tikslai:
- Nustatyti dėsningumus, būdingus kiekvienam amžiaus tarpsniui.
- Išsiaiškinti, kas įtakoja individų vystymosi skirtumus.
- Tyrimais gautomis žiniomis pagerinti žmogaus vystymosi galimybes.
Svarbūs klausimai raidos psichologijoje:
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Kas labiau įtakoja vystymąsi - prigimtis ar aplinka?
- Vystomės palaipsniui, tolygiai ar stadijomis? Ar žmogus bręsta ir keičiasi pastoviai? Ar aiškūs, esminiai pokyčiai gali vykti tik atėjus tam tikram laikui? Freudas, Eriksonas, Piaget manė, kad vystomasi stadijomis.
- Jautrūs (sensityvūs) periodai - kada asmuo ypač imlus kokiai nors patirčiai ir tam jam turi būti sudarytos sąlygos.
Raidos psichologijos struktūra - tiriamos sritys:
- Fizinė ir psichomotorinė - kūno proporcijos, jų kaita, judėjimas (pvz., vaikščiojimas, rašymas ir pan.), fizinė sveikata. Branda - biologinis augimas nelabai priklauso nuo patirties. Fizinė branda gali trukti trumpesnį ar ilgesnį laiką, tačiau to beveik visada pasiekiama.
- Pažintinė (kognityvinė) - protinių procesų ir kalbos vystymasis. Stebima, kaip vystosi mąstymo procesas, mintys, suvokimas, bendravimas, mokymasis.
- Psichosocialinė - asmenybės, vertybių, elgesio, emocinių ryšių, bendravimo įgūdžių raida. Santykiai tarpasmeniniai santykiai - kaip mes su kitais elgiamės.
Pagrindiniai raidos tyrimo metodai:
- Stebėjimas: dažniausiai naudojamas stebėjimo būdas, kai žmonės stebimi jų įprastoje aplinkoje ir tyrėjas fiksuoja natūralius procesus, neįtakdamas specialiai. Privalumai: paprasta naudoti, informatyvu ir ypač tinka mažų vaikų stebėjimui. Pagrindiniai du trūkumai: a) gali iškilti keli elgesio paaiškinimai ir kuris jų teisingas? Pvz., vaikas gali verkti, nes ilgisi retai matomos mamos, o gal jaučiasi nesaugus, gal bijo auklėtojos; b) neatskiriama priežastis nuo pasekmės. Pvz., vaikas gražiai draugauja su kitais vaikais grupėje todėl, kad stengėsi su jais užmegzti kontaktą ar todėl, kad kiti jį priėmė geranoriškai?
- Eksperimentas
- Atvejo analizė
- Interviu/testas
Bendrieji psichikos raidos dėsningumai ontogenezėje:
- Raidos periodai
- Prenatalinis periodas
- Kūdikystė - pirmi du gyvenimo metai. Svarbiausios raidos užduotys.
- Ankstyvoji vaikystė/ikimokyklinis periodas - nuo 2 iki 6 m. Svarbiausios raidos užduotys.
- Kritiniai periodai (krizės) raidoje. Vystymosi krizės Vygotskio teorijoje. Pirmųjų metų krizė. Trečiųjų metų krizė.
J. Piaget pažinimo raidos teorija
- Sensomotorinio mąstymo stadija (0-2 m.)
- Priešoperacinio mąstymo stadija (2-7 m.)
- Konkrečių operacijų stadija (7-11m.)
- Formalių Operacijų Stadija (nuo 12m. iki suaugystės)
Pagrindinės asmenybės raidos teorijos
Freudo psichoanalitinė teorija:
- Sąmonė, ikisąmonė ir pasąmonė.
- ID, EGO ir SUPEREGO.
- Freudo psichoanalitinės teorijos raidos stadijos.
Eriksono psichosocialinė aštuonių stadijų raidos teorija: Eriksono dėmesys krypsta į asmens identitetą. Kritiški vystymosi periodai yra „amžiai“. Juose iškyla „ego“ (aš) savybės, kuriomis individas parodo, „kad jo aš atitinkamoje fazėje yra pakankamai stiprus integruoti besivystančio organizmo vidinę programą su socialinių institucijų struktūra“. Dėmesys kreipiamas i vadinamąsias vidines būsenas žmogiškojo organizmocentro (ego), kuris reguliuoja organizmo derinimą prie aplinkos, ypač prie žmogiškųjų „institucijų“. O tos institucijos keičiasi: kūdikystėje - tai tėvų, ypač motinos, elgesys su juo; jaunystėje - sudėtingesnis ruošimasis suaugusiojo gyvenimui; senatvėje - žmogaus gyvenimo baigmės „institucija“. Aštuoni žmogaus vystimosi amžiai yra pavadinti pagal juose pasireiškiančias charakteringas ego savybes, teigiamas ir neigiamas.
Eriksono psichosocialinės raidos stadijų uždaviniai.
I. PAMATINIS PASITIKĖJIMAS AR NEPASITIKĖJIMAS (0 - 1,5 metų amžiaus) kūdikystė.
Pirmieji pusantru metų yra pats pirmasis gyvenimo tarpsnis, kada vos gimęs kūdikis apie save patiria „pasaulį“. Visa aplinka, o ypač tiesiogiai kūdikį veikiantieji jam pasirodo, kaip teikiantieji saugumą, maistą, globą. Tačiau aplinka gali pasirodyti ir nesaugi, stokojanti ir jo neaprūpinanti. Tokiu būdu kūdikiui pažadinamas pamatinis pasitikėjimas arba nepasitikėjimas. Motina, pirmoji globėja ir rūpintoja, kūdikiui teikia jo patirties tęstinumą ir jos užtikrinimą. Bendra pasitikėjimo būsena taip pat reiškia, kad kūdikis išmoko ne tik remtis aprūpintojo pasikartojančiu ir tęstiniu elgesiu bet taip pat pasitikėti „savimi“, t.y. savo kūno organais jo poreikių atvejais, ir tokiu būdu pats jaustis patikimesnis. Jei kūdikis ilgai paliekamas vienas, ilgai nemaitinamas, jaučia šaltį, staigius judesius, bauginančius garsus ar patiria motinos ar kito rūpintojo nervingumą, baimę, piktumą, nenorą juo rūpintis. Tada jis junta nesaugumą, baimę. Kyla nepasitikėjimo jausmas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
II. AUTONOMIJA AR GĖDA IR ABEJONĖ (1,5 - 3 metų ankstyvoji vaikystė)
Jei vaikutis sugeba savo elgesį kontroliuoti, jis instinktyviai išlaiko jausmą, kad save valdo ir junta savo autonomiją, o jei ne, tai tėvams perdėtai įsikišus, jame kyla abejonė savimi, savo sugebėjimais ir net gėda. Autonomijos pajutimui įgyti vaikutis turi turėti pamatinį pasitikėjima, išvystytą pirmajame kūdikystės amžiuje. Jau pasitikėdamas savimi ir „pasauliu“, vaikutis tinkamiau bendrauja su tėvais jų priežiūroje, lengviau jusdamas kada gali pasireikšti autonomiškai ir kada ne. Abejonė tiek savimi, tiek kitais kyla, kai vaikutis nebesusigaudo, ka jis sugeba ir ko ne, ypač tėvams neesant tvirtiems arba per daug jiems kontroliuojant jį.
III. INICIATYVA AR KALTĖS JAUSMAS (4 - 6 metų žaidimo amžius).
Tad jei šitokia iniciatyva yra reikalinga ir kiekvienam veiksmui, ir mokantis, ir darant tai savaime suprantama, kad ji gali ar turi atsirasti 4 6 metų vaikams, kurie pradeda „veikti“. Eriksonas randa charakteringus skirtumus vaikų veiksmuose: berniukuose - puolant ir nugalint, mergaitėse - sugaunant ar pasipuošiant. Eriksonas jungia kaltės jausmo atsiradimą su Freud‘o vaikiško seksualumo teorija, pagal kurią tame periode vaikas geidžia priešingos lyties gimdytojo, kartu norėdamas atsikratyti savo paties lyties gimdytojo.
IV. DARBŠTUMAS AR MENKAVERTYSTĖ ( 6 - 12 metų mokymosi amžius )
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Mokymosi amžiuje iškyla vaiko atitinkamos laikysenos vertė - ką jis turi išsiugdyti kaip šio periodo pagrindinę ego savybę. Šiam periodui tai yra darbštumas. Mokydamasis vaikas turi tapti darbštus. Tai laikysena, kuri jam padeda gerai išmokti, atlikti bet kokį darbą ir ateityje. Jei vaikas tinkamai neatsiliepia į šio mokymosi amžiaus uždavinius, yra pavojus, kad jame atsiras menkavertystės jausmas. Vaikas gali labai atsilikti ir „iškristi“ iš besimokančiųjų, darbščiųjų ar darbingųjų.
V. TAPATYBĖ AR VAIDMENŲ MAIŠTAS ( 12 - 19 metų amžiaus jaunystė )
Vaikystėj pasibaigus, per paauglystę žengiama į jaunystės amžių, kuris pasižymi fiziologine revoliucija, vaiko kūnui keičiantis į suaugusiojo ir bręstant lytiškai. Kyla reikalas ruoštis suaugusio gyvenimui. Ieškant naujos tapatybės „viršindentifikuojamasi“ su bendraamžių grupe, taip pat su herojais ir įžymybėmis. Eriksonas mano, kad jaunuolio įsimylėjimas dažnai nėra tiek lytinis, kiek ieškojimas savo tapatybės kitame. Todėl didelę reikšmę turi išsikalbėjimas. Šiame amžiuje pavojų sudaro vaidmenų maišatis. Tai liecia užsiėmimo tapatybę, t.y. jaunuoliai pasimeta, neįstengdami ateičiai pasirnkti amato, užsiėmimo, profesijos.
VI. INTYMUMAS AR VIENIŠUMAS.
Ankstyvojoje suaugystėje „aš“, ego, turi būti pakankamai stiprus sugebėti atsiduoti ar tai „artimam socialiniam ryšiui ar lytiniai jungčiai, artimoms draugystėms ir fiziniai kovai“ . baimė prarasti savąjį „aš“ veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į save. Sutikdamas kitą asmenį jaunas žmogus nebijo prarasti savęs, kito artumas jo nebaugina. Jis gali prie kito prisiartinti, o kitas prie jo. Tas, kuris savęs, savo tapatybės nesuranda, o lieka susimaišęs - bijo „pasimesti“ kito akivaizdoje, prarasti save kito atstumoje ar jaučiasi nepajėgu, nežinąs ką daryt, neturįs ką kitam duoti, negalįs kuo nors su kitu dalintis.
VII. GIMDYMUMAS AR BERGŽDUMAS suaugusiojo laikotarpyje.
Tie kurie jaunystėje atranda save, savo tapatybę, atėjus suaugusiojo gyvenimui yra pasirengę ne tik intymumui su kitu, bet ir kitai suaugusiojo fazei - gimdymui plačiąja prasme. Gimdymumas apima produktyvumą ir kūrybingumą. Gimdymumas siaurąja prasme: - vyrui - tėvystė, moteriai - motinystė. Suaugusiojo gyvenimo laikotarpiui atėjus, arba gimdo, stato, gamina ar kuria, arba regresuoja, t.y. eina priešingai. rūpindamasis kitais ar ką nors statydamas pats žmogus praturtėja. O jei jis to nedaro, tai lieka pats skurdžius: tada tesirūpina savimi, lyg pats būtų savo paties vienturtis vaikas. Tai - bergždumas, stagnacija.
VIII. EGOINTEGRACIJA AR DESPERACIJA senatvėje.
„Tik tai tokiame asmenyje, - rašo Eriksonas, - kuris kokiu nors būdu rūpinasi daiktais ir žmonėmis ir prisiderina prie jų gyvenimą lydėjusių laimėjimų ir nusivylimų - t.y. kaip kitų gimdytojas ar produktų bei idėjų gamintojas - tik jame gali palaipsniui prinokti šių septynių stadijų vaisius“ . tą vaisių autorius vadina ego integracija ( visų dalių suaugimas į vieną visumą ) .desperacija yra ego integracijos priešingybė. Stokojamt vientisumo kyla neviltis, nes juntama, jog jau per vėlu ką nors kitaip pradėti.
Eriksono psichosocialinės teorijos įnašas.
Biheiviorizmo teorijos:
- Klasikinis sąlygojimas.
- Operantinis sąlygojimas.
- Socialinio išmokimo teorija.
- Biheiviorizmo teorijos socialinio išmokimo teorijos principai.
- Biheiviorizmo įnašas.
J. Piaget pažinimo (kognityvinė) raidos teorija.
Sociokultūrinė L. Vygotskio raidos teorija.
Asmenybės tipai ir charakterio bruožai
Remiantis išskirtais asmenybės temperamento tipais sužinojau, jog esu melancholikė. Tad man būdingos gilios emocijos, neryžtingumas, nuotaikų kaita. Man patinka laikytis tvarkos, veikti pagal planą. Aš esu jautri kitų problemoms, todėl dažnai siūlau pagalbą kitiems. Bendraujant su kitais žmonėmis galima manyje įžvelgti pesimistiškumo, aš dažnai varžausi. Mieliau rinkčiausi būti vienui viena. Susidūrus su nesėkmėmis ar kliūtimis aš dažnai nuleidžiu rankas. Man būdingi posakiai : “Kaip Jūs manote?” ,“Kas man geriau tiktų?”.
Atlikti H. Aizenko testo rezultatai parodė, jog mano ekstraversija/intraversija sudaro 13 taškų. Tai reiškia, jog turiu tiek ekstraverto (noras bendrauti su kitais, poreikis veikti), tiek intraverto (polinkis į savianalizę) bruožų, tad skirtingose situacijose galiu elgtis labai įvairiai. Pavyzdžiui, atlikdama darbą grupėje vieną kartą galiu būti labai aktyvi, drąsiai reikšti savo nuomonę ir mintis bei įdėmiai bendrauti su kitais žmonėmis, tačiau kitą kartą atlikdama tokį darbą galiu būti labai uždara, paskendusi savo mintyse ir linkusi individualiai atlikti tam tikras užduotis.
Taip pat testo rezultatai parodė, jog mano nervų sistemos jautrumas atitinka 10 taškų. Taigi tai taip pat pasako, jog skirtingose situacijose moku būti labai įvairi. Pavyzdžiui, gavus blogą pažymį už atliktą darbą vieną kartą galiu reaguoti labai jautriai ir labai save graužti dėl to, o kitą kartą tai mane motyvuoja labiau stengtis, mokytis ir rimčiau žvelgti į darbo svarbą.
Ir galiausiai melo skalė parode, jog testą atlikau patikimai ir sąžiningai. Man pačiai apie savo charakterį labai sunku spręsti. Aš kaip ir kiekvienas žmogus turiu tiek gerų, tiek blogų charakterio savybių. Tik norėčiau išsiugdyti daugiau pasitikėjimo savimi. Mano charakterio bruožai, išreiškiantys žmogaus santykį su kitais, būtų draugiškumas ir atvirumas. Su daiktais - atsakingumas. Dirbdama esu punktuali, atsakinga bei kūrybiška.
Asmenybės tyrimo metodai
Populiariausi asmenybės tyrimo metodai:
- Eksperimentinis tyrimas
- Koreliacinis tyrimas
- Atskiro atvejo tyrimas
Duomenų rinkimo būdai:
- Stebėjimas
- Eksperimentas
- Pokalbis
- Anketos
- Kitos metodikos
Teorijos ir jų reikšmė
Teorijos - tai žinių, kuriomis žmonių pasaulio suvokimo patirtis įgyja prasmę, visuma. Formaliai teorija - nuosekli teiginių visuma, pateikta taip, kad paaiškintų ryšius tarp dviejų ar daugiau tiriamų faktų. Teorijos suteikia stabilumo mūsų patirčiai suvokti, moko veiksmingai bendrauti ir įgalina mus nuolat mokytis suprasti pasaulį, kuriame gyvename.
Mokslinio valdymo teorija
Ši teorija atsirado iš dalies dėl to, kad iškilo poreikis didinti darbo našumą. Mokslinės valdymo teorijos propaguotojai pirmiausia bandė padidinti darbo našumą kontroliuojant darbuotojų darbą organizacijoje technine prasme. Charles Babbage (1792-1871) teigė, kad organizacijos galėtų gauti kur kas didesnį pelną, jei darbuotojai būtų specializuoti tam tikroje srityje ir mokomi atlikti tik tam tikrą specifinį darbo veiksmą. Frederick W. Taylor (1856-1915) tvirtino, kad organizacijos naudoja esamus darbuotojus neefektyviai ir kad vadovai privalo imtis ryžtingų veiksmų darbo našumui pakelti.
Klasikinė mokykla
Klasikinė mokykla pradėjo tirti visas organizacijos valdymo problemas. Klasikai žvelgė į organizaciją iš perspektyvos, mėgino aptikti bendriausius organizacijos bruožus ir dėsningumus. Mokykla siekė parengti universalius valdymo principus. Valdymo principai yra pagrindinės taisyklės, apibrėžiančios valdymo sistemos sudarymą bei funkcionavimą; svarbiausi reikalavimai, kurių laikantis pasiekiamas vadovavimo veiksmingumas. A.Fajolis valdymą traktavo kaip universalų procesą, susidedantį iš kelių funkcijų.
Žmogiškųjų santykių mokykla
Kitos valdymo teorijos nepakankamai vertina žmogaus vaidmenį. Šį trūkumą mėgina pašalinti žmogiškųjų santykių mokykla. Žmogiškųjų santykių mokykla gimė kaip reakcija į klasikinės mokyklos trūkumus. Ji kritikuoja klasikinę teoriją, kuri neįvertina žmogaus ypatybių ir charakterio, o vertina tik žmogaus fizinius sugebėjimus.