Šiame straipsnyje nagrinėjama asmenybės psichologijos autoportretų samprata, remiantis įvairiais psichologiniais modeliais ir menininkų įžvalgomis. Siekiama išnagrinėti, kaip asmenys suvokia save, kaip juos mato kiti ir kaip šie suvokimai atsispindi kūryboje. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija apie Maslow poreikių hierarchiją, talentą, kūrybiškumą, asmenybės tipus ir menininkų autoportretus.
Autoportretas pagal Maslow asmenybės teoriją
Abrahamo Maslow poreikių hierarchija yra vienas iš pagrindinių asmenybės psichologijos modelių. Ši teorija teigia, kad žmonių poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka, pradedant nuo pagrindinių fiziologinių poreikių ir baigiant saviaktualizacija.
Pagal Maslow teoriją, žmogaus elgesį pirmiausia motyvuoja žemiausio lygio poreikiai. Pavyzdžiui, jei žmogus yra alkanas, jis pirmiausia sieks patenkinti šį fiziologinį poreikį. Tik patenkinus šiuos poreikius, žmogus pradeda siekti aukštesnio lygio poreikių, tokių kaip saugumas, meilė ir priklausymas, pagarba ir saviaktualizacija.
Vienas iš pateiktų pavyzdžių iliustruoja, kaip fiziologiniai poreikiai dominuoja sąmonėje: "Kai pradedu mąstyti apie tai kokie poreikiai man kyla suprantu, kad visgi tikrai yra svarbiausi baziniai poreikiai, tokie kaip miegas, maistas, seksualiniai ir kiti fiziologiniai poreikiai. Ne šiaip sau juk ryte atsikėlus pirma mintis iškyla ,,ką aš valgysiu pusryčiams?“ Iš tiesų, kol nepavalgau, negaliu apie nieką daugiau galvoti. Tampa nebesvarbūs nei saugumo, nei meilės ir priklausymo poreikiai, apie pagarbos ar saviaktualizacijos poreikius nėra nei kalbos. Nepaisydama visų kitų poreikių rytais aš būnu ypatingai irzli ir geriau man nesakyt nei žodžio kol nepavalgau."
Šis pavyzdys rodo, kad kol nepatenkinami fiziologiniai poreikiai, aukštesnio lygio poreikiai tampa neaktualūs. Miego trūkumas taip pat gali turėti didelės įtakos žmogaus elgesiui ir sprendimams: "Jei labai stipriai nepatenkintas miego poreikis aš galiu tiesiog į viską nusispjauti, niekur neiti ir nieko nedaryti, o eiti pamiegoti."
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Saugumo poreikis tampa svarbus, kai fiziologiniai poreikiai yra bent iš dalies patenkinti. Tuomet žmogui pradeda rūpėti saugumas, stabilumas, tvarka ir apsauga nuo pavojų.
Talento ir genialumo psichologiniai aspektai
Straipsnyje nagrinėjama talento ir genialumo prigimtis, atsižvelgiant į genetinius ir aplinkos veiksnius. Genetikos mokslininkai teigia, kad talentas yra poligeninis, daugiaveiksnis paveldėjimas, kurį lemia daugelio genų kombinacija ir socialinės aplinkos įtaka: "Taigi kalbėdami apie talentą, charakterio ypatumus turėtume kalbėti apie poligeninį daugiaveiksnį paveldėjimą. Tai daugelio genų seka, kombinacija, kartu ir socialinės aplinkos įtaka."
Tyrimai rodo, kad ankstyvas lavinimasis turi didelės įtakos talentui pasireikšti. Pavyzdžiui, muzikantai, kurie pradėjo mokytis muzikos ankstyvame amžiuje, pasiekia geresnių rezultatų: "Yra tirti pasaulyje žinomi muzikantai, kurių klausa absoliuti. 40 proc. jų atsakė, kad muzikos mokytis pradėjo ketverių ar jaunesni, o tik 3 proc. - devynerių ir vėliau. Kuo anksčiau vaikai ėmė lavintis, tuo geresnių rezultatų pasiekė."
Tačiau genetinis pagrindas nėra vienintelis lemiantis talentą. Socialinė aplinka ir ugdymas taip pat yra labai svarbūs. Neuromokslininkė Urtė Neniškytė teigia, kad intelektas yra paveldimas apie 70 procentų, tačiau sunku atskirti įgimtą dalį nuo išugdytos: "Intelekto koeficientas iš dvynių studijų (tiriame vaikus, kurie turi genetiškai identišką medžiagą, ir lyginame su jų broliais bei seserimis, kurie nėra genetiškai identiški) rodo, kad intelektas paveldimas apie 70 procentų. Visgi turime suprasti, kad atliekant tokius tyrimus sunku atskirti tą įgimtą dalį nuo išugdytos. Vaikas, gimęs tam tikro intelektinio potencialo šeimoje, paveldi ne tik šį potencialą koduojančius genus, bet ir aplinką, kurioje augs ir bus ugdomas."
Genialumas dažnai siejamas su psichinėmis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija ir autizmas. Tyrimai rodo, kad genetiniai ypatumai gali turėti įtakos tiek asmens genialumui, tiek rizikai susirgti tam tikra psichikos liga: "Viena vertus, genetiniai ypatumai gali turėti įtakos asmens genialumui, kita vertus, visada yra pavojus, kad tie ypatumai ir padidina riziką susirgti tam tikra psichikos liga."
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Psichologė Rūta Bačiulytė teigia, kad itin apdovanoti asmenys, susitelkę į neeilinį gebėjimą, apleidžia savo asmenybę: "Kad galėtume savo genialumą sveikai realizuoti, reikia turėti stiprią asmenybę. Gebėti įveikti sunkumus, frustraciją, pakentėti, prisitaikyti prie aplinkos, kitų, pajausti save. Bet neretai genialumas kokioje nors srityje taip stipriai užvaldo, jog nebegirdima, kad kūnas jau išsekęs, pilvas gurgia ir t. t."
Kūrybiškumo esmė ir ugdymas
Kūrybiškumas yra svarbi asmenybės dalis, kuri leidžia žmogui kurti naujus dalykus, spręsti problemas ir išreikšti save. Carlas Gustavas Jungas teigė, kad "nauja sukuria ne intelektas, o instinktas žaisti, skatinamas vidinės būtinybės. Kūrybinis protas žaidžia su tuo, ką mėgsta".
Kūrybiškumas remiasi prigimtiniu smalsumu. Vaikų raida vyksta dėl įgimto smalsumo. Tėvai ir švietimo sistema gali tą smalsumą užgniaužti arba skatinti. Svarbu leisti vaikams tyrinėti pasaulį, užduoti klausimus ir eksperimentuoti: "Sveikas vaikiukas viską nori tyrinėti, jam įdomu šluota, puodai, elektros lizdai, kruopas išbarstyti. Per tą pažinimo procesą jis ir į burną ką nors įsikiša, ir įkasti kam nors nori. Tėvai ima riboti vaiko smalsumą ir tai teisinga, nes kitaip jis neprisitaikys gyventi sociume. Tik nereiktų perlenkti lazdos, užgniaužti jo smalsumo, prikiši mažojo galvelės dogmų, nuostatų ir stereotipų."
Kūrybiškumas taip pat susijęs su vaizduote. Albertas Einsteinas buvo įsitikinęs, kad vaizduotė svarbesnė už žinias. Vaizduotė leidžia mums matyti tai, kas egzistuoja ir dar neegzistuoja.
Asmenybės tipai ir jų charakteristikos
Straipsnyje minimi įvairūs asmenybės tipai, įskaitant flegmatiką ir obsesinį charakterio tipą. Flegmatikas pasižymi stipriu, pusiausviru, lėtu nervų sistemos tipu. Jis yra intravertiškas, emocinis jautrumas nedidelis. Obsesinis charakterio tipas yra pedantiškas, suvaržytas, punktualus ir tvarkingas. Jam atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Šie asmenybės tipai yra tik vienas iš daugelio būdų klasifikuoti žmones pagal jų charakteristikas. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir sudėtingas, todėl svarbu atsižvelgti į individualius skirtumus.
Menininko autoportretas kaip asmenybės išraiška
Straipsnyje aptariamas dailininko Kalinausko autoportretų ciklas, kuris nėra autoportretas įprastine to žodžio prasme. Tai biusto siluetų kartono raižiniai, kuriuose naudojama simbolika ir metaforos. Vienas iš autoportretų yra stiklinis, permatomas, kuriame tarp dviejų stiklų sudėti įvairūs daikčiukai, simbolizuojantys gyvenimo patirtis ir vertybes.
Kalinausko autoportretai atskleidžia platesnį gyvenimo spektrą, iliustruodami daugybę skirtingų gyvenimo laikotarpių savo nuotraukomis nuo vaikystės iki senatvės. Jie yra vykusi metapsichologinių metaforų pynė, kelianti esminius klausimus - kas yra laisvė ir kas apskritai yra žmogus, žinoma, egzistenciniu, dvasiniu atžvilgiu.
tags: #asmenybes #psichologijos #autoportretai