Šiame straipsnyje gilinamės į asmenybės tipų įvairovę, apžvelgiame jų savybes, stipriąsias ir silpnąsias puses bei galimą įtaką įvairiems gyvenimo aspektams - nuo sveikatos iki karjeros. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais ir asmenybės teorijomis, siekiant pateikti išsamią ir informatyvią apžvalgą.
Asmenybė ir jos reikšmė
Gydytojai ir mokslininkai sutaria, kad asmenybės bruožai daro įtaką žmogaus gebėjimui megzti socialinius ryšius, siekti karjeros aukštumų ir įveikti iššūkius bei stresą. Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau nagrinėja, kaip charakteris, temperamentas ir emocijos gali veikti ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatos būklę. Prof. teigia: „Sveikatą formuoja ne tik išorinės aplinkos veiksniai. Tai, kas vyksta su mūsų organizmu, tiesiogiai siejasi su emocijomis ir tuo, kas vyksta mūsų galvose“.
Asmenybės tipai ir imuninė sistema
Prieš keletą metų Notingemo ir Kalifornijos universitetų mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar asmenybės tipas gali turėti įtakos imuninės sistemos stiprumui. Jie tyrė dvidešimt skirtingų genų, kontroliuojančių organizmo uždegimines reakcijas, ir vertino genus, susijusius su antikūnų gamybos aktyvumu. Paaiškėjo, kad ekstravertų imuninės sistemos rodikliai yra kur kas pranašesni nei intravertų. Anot mokslininkų, ekstravertai turi žymiai didesnį už kovą su uždegimais atsakingų genų kiekį.
Intravertai ir miego trūkumas
Walter Reed tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu abiejų asmenybės tipų dalyviai turėjo nemiegoti trisdešimt šešias valandas. Dalį laiko jie turėjo aktyviai bendrauti, o likusį - praleisti vienumoje. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad už dėmesio sutelkimą ir sprendimų priėmimą atsakingos intravertų smegenų sritys geba dirbti efektyviau, nepriklausomai nuo poilsio trūkumo.
Intravertiškumas ir psichologinė sveikata
Amerikos psichiatrų asociacija ir Pasaulio sveikatos organizacija polinkį į intravertiškumą priskiria prie asmenybės sutrikimų sąrašo. Moksliniame leidinyje „Journal of Psychiatric Research“ teigiama, kad daugiau nei septyniasdešimt procentų pacientų, kuriems diagnozuota depresija, yra intravertai. Kai kurie mokslininkai įžvelgia, kad tokios asmenybės susiduria su didesne savižudybės rizika ir turi polinkį į agresiją. Naujausi tyrimai rodo, kad psichologinių sunkumų turintys intravertai dažnai sapnuoja mirtį, savižudybę arba kaip nužudo kitą asmenį.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Intravertų ir ekstravertų skirtumai
Intravertui mielesnis ir įdomesnis jo paties vidinis pasaulis, o ekstravertas labiau orientuojasi į santykius su išoriniu pasauliu. Šių dviejų asmenybės tipų fiziologija žymiai nesiskiria, bet skiriasi psichologinės savybės. Intravertai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neemocionalūs, nors viduje iš tiesų yra labai jautrūs. Jie vengia megzti santykius išoriniame pasaulyje, nes ten patiria per daug streso, dėl to yra linkę į uždarumą ir vienatvę, kuri jiems yra palankesnė būsena.
Ryšys tarp temperamento ir sveikatos būklės tikrai egzistuoja. Psichinė sveikata nepriklauso vien tik nuo to, ar žmogus yra intravertas, ar ekstravertas, tačiau atsidūrus nepalankiuose santykiuose, gali pasireikšti tam tikros nemalonios psichologinės būklės. Pavyzdžiui, intravertui būnant konkurencingoje aplinkoje, kurioje kasdien lydi įtampa, jis emociškai jaučiasi blogai ir patiria nuolatinį stresą. O ekstravertas, pasodintas prie kompiuterio, kur reikės nuolat būti vienam ir nebus emocinio bendravimo galimybių, taip pat emociškai jausis blogai.
Tam, kad žmogaus organizmas nesiųstų pavojaus signalų, pageidautina, kad žmogus funkcionuotų jo temperamentui palankioje aplinkoje. Temperamento ir asmenybės struktūros pakeisti neįmanoma, tačiau terapijos metu, labiau įsigilinus į save, galima suvokti savo asmenybės bruožus ir išmokti juos geriau taikyti prie realybės reikalavimų. Pavyzdžiui, ekstravertas, kurį vargina monotoniškas darbas, gali pabandyti pakeisti savo darbo pobūdį arba susirasti hobį, kur galėtų palaikyti santykius su jam svarbiais žmonėmis. Lygiai taip pat ir intravertas gali susidėlioti savo dienotvarkę taip, kad galėtų kontroliuoti bendravimo su žmonėmis ritmą ir intensyvumą.
Psichologiniai testai asmenybės pažinimui
XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje imta ieškoti būdų nustatyti psichinių ligonių sutrikimus, ugdytinių gabumus, profesiją, vaikų vystymąsi, socialinius santykius ir kitas psichines savybes. Taip atsirado testavimo metodas, naudojant ypatingą instrumentą - testą. Testais mėginama nustatyti tam tikras psichines ypatybes ir rasti palyginamą to asmens vietą tarp kitų asmenų. Žodis „testas“ (angl. test) reiškia bandymą, patikrinimą, matą.
Testų pagalba žmogus gali ne tik pažinti save geriau, rasti atsakymą į dominantį klausimą, bet ir įdomiai praleisti laiką. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Temperamento testas
Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškimų intensyvumu, tempu, pastovumu. Jis yra įgimtas. Testo metu pateikiami klausimai, į kuriuos reikia atsakyti pasirinkus vieną iš variantų: a), b), c) arba d). Pavyzdžiui:
- a) Jūsų kalba yra lėta, rami, kartais netgi tyli.
- b) Jūsų kalba yra garsi, greita, tiksli.
- c) Jūsų kalba yra greita, bet nerišli.
- d) Jūsų kalba yra lėta, bet emocinga.
Paskaičiuokite, kiek kartų pasirinkote variantą „a“, kiek „b“, „c“ ir „d“. Taip išreiškiami rezultatai procentais (pvz., a - 30 proc., b - 15 proc., c - 50 proc., d - 5 proc.). Tai parodo, kiek koks temperamento tipas užima procentų.
Įtakos testas
Šis testas padeda patikrinti, ar esate įtakingas žmogus. Klausimai gali būti tokie:
- Ar Jūs lengvai įtikinate kitus?
- Ar Jūs mėgstate vadovauti?
- Ar Jūs gerai jaučiatės būdamas dėmesio centre?
Jeigu surinkote daug balų, esate labai įtakingas žmogus, mokate perauklėti, mokyti ir gerai jaučiatės būdami tokioje vaidmenyje. Jeigu surinkote mažai balų, nemokate įtakoti kitų, nors ir dažnai būnate teisus.
Jausmų išreiškimo testas
Šis testas padeda įvertinti, kaip lengvai Jums sekasi žodžiais išreikšti savo jausmus. Klausimai gali būti tokie:
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
- Ar Jums sunku pasakyti, ką jaučiate?
- Ar Jūs dažnai slepiate savo jausmus?
- Ar Jums lengva kalbėti apie savo emocijas?
Sudėkite visus balus. Jei surinkote mažai balų, Jums būna sunku žodžiais išreikšti savo jausmus. Jei surinkote daug balų, esate labai atviras.
Myers-Briggs asmenybės testas (MBTI)
Myers-Briggs asmenybės testas (MBTI) yra psichologinis įrankis, skirtas padėti žmonėms suprasti savo asmenybės tipą. Remiantis Carl Jung teorija, testas suskirsto asmenybes į 16 skirtingų tipų, apibūdinamų pagal keturias pagrindines savybių poras:
- Ekstravertiškumas arba intravertiškumas (E/I)
- Suvokimas arba intuicija (S/N)
- Mąstymas arba jausmai (T/F)
- Sprendimas arba suvokimas (J/P)
INTP asmenybės tipas
INTP (Introvertiškas, Intuityvus, Mąstantis, Suvokiantis) asmenybės tipas pasižymi loginiu, konceptualiu ir analitiniu mąstymu. Šio tipo žmonės yra objektyvūs, nešališki, kritiški ir sumanūs. Jie pasižymi intelektualiniu smalsumu, mėgsta naujas idėjas ir siekia supratingumo, nuolat keldami klausimus. INTP yra nepriklausomi ir lengvai prisitaikantys prie pasikeitusių sąlygų.
Pagrindinės INTP savybės:
- Loginis mąstymas
- Intelektualinis smalsumas
- Objektyvumas
- Nepriklausomybė
- Kritiškumas
- Abstraktus mąstymas
- Inovatyvumas
- Adaptabilumas
INTP stiprybės:
- Puikūs problemų sprendimo įgūdžiai
- Kūrybiškumas
- Objektyvumas
- Nepriklausomumas
- Žingeidumas
- Gebėjimas matyti didelį paveikslą
- Tolerancija
INTP silpnybės:
- Per didelis kritiškumas
- Sunku išreikšti emocijas
- Perfekcionizmas
- Prokrastinacija
- Sunku priimti sprendimus
- Nepraktškumas
- Socialinis nerangumas
INTP santykiai:
INTP ieško draugystėse įdomių veiklų, palaikymo ir intelektualinio gilumo. Romantiniuose santykiuose INTP gali pasitelkti savo išradingumą, kad nei vienam partneriui poroje nebūtų nuobodu. INTP ideali antroji pusė yra ne tik tas žmogus, su kuriuo galima leisti laiką, bet ir lygiavertis partneris, galintis mesti iššūkį jų idėjoms.
INTP karjera:
INTP asmenybės tipui tinkamiausios karjeros sritys, kuriose jie gali panaudoti savo analitinius, loginius ir kūrybinius įgūdžius. Šio tipo žmonės dažnai pasižymi intelektualiniu smalsumu ir noru suprasti, kaip veikia pasaulis, todėl jiems tinka darbas, kuriame jie gali nuolat mokytis ir tobulėti.
Tinkamos karjeros sritys:
- Mokslas ir tyrimai
- Technologijos
- Inžinerija
- Matematika
- Filosofija
- Rašymas
- Dėstymas
Idealus darbas:
- Nepriklausomi mokslininkai
- Programinės įrangos inžinieriai
- Medicinos mokslų specialistai
- Matematikai
- Psichiatrai
- Dėstytojai
Platono tipas
Platono tipas yra labiausiai atsparus blogoms sąlygoms. Šiandien šis tipas dėl savo ypatingai didelių prisitaikymo savybių gali būti sutinkamas visose visuomenėse ir šalyse. Ypatingai platono tipas išplitęs šiaurės ir rytų Europoje bei kai kuriose Afrikos dalyse. Didžiausios platono tipo koncentracijos sutinkamos skandinavų, „anglosaksų“ ir vokiškai kalbančių šalių visuomenėse. Platono tipo visuomenės (su tam tikromis išimtimis) sudaro pačias „atviriausias“ ir tolerantiškiausias visuomenes pasaulyje.
Pažiūros: Platono tipui dažniausiai būdingos bendra prasme socialdemokratinės arba dešiniosios pažiūros bei egzistuoja polinkis turėti „maišytas“ pažiūras (tačiau didelis radikalumas platono tipui retas reiškinys).
Psichologiniai režimai:
- Optimizmas: Platono tipo psichologinis režimas, kurio metu individas pasižymi aukštu elgesio patrauklumu priešingai lyčiai.
- Moderizmas: Psichologinė Platono tipo būsena, kurios metu individui būdingas žemas humoro jausmas.
- Depresija: Psichologinė Platono tipo būsena, kurios metu individui būdingas didesnis nei vidutinis humoro jausmas.
Santykiai su kitais tipais:
- Teigiami santykiai su platono tipu.
- Pagarbos santykiai su linkolno tipu.
- Neigiami santykiai su ramzio tipu.
- Vidutiniai santykiai su nortono, darvino, bronsono ir voltero tipais.
Asmenybės pažinimo svarba
Žinoti savo asmenybės tipą itin svarbu, jeigu kankina vidiniai klausimai dėl karjeros, profesijos, santykių, įvairių svarbių pasirinkimų, pagaliau - egzistenciniai gyvenimo prasmės ir pašaukimo klausimai. Sužinojęs savo tipą, suprasi, kodėl tave domina būtent tai, kas visai nedomina kitų, kodėl vieni elgiasi taip, kaip tu niekada nepasielgtum. Suprasi, kodėl tau gera vaikščioti vienam miške ištisą dieną ir kodėl kiti to nesupranta, nes jiems nėra nieko geriau, kaip siausti triukšmingam vakarėly būryje draugų. Arba, gal tu kankiniesi darbe, laužydamas ir prievartaudamas save, manydamas, kad esi niekam tikęs ir tavo savivertė kritusi į bedugnę, o paaiškės, kad gal tu iš viso ne savo vietoj ir kitur būsi absoliučiai našus, puikus ir laimingas darbuotojas.