Asmenybės Tipų Klasifikacija: Išsamus Žvilgsnis į Charakterio Įvairovę

Žmonių individualumas pasireiškia ne tik skirtinga išvaizda, bet ir unikalia pasaulėžiūra, skirtingais būdais išreiškiant emocijas. Ši įvairovė kartais apsunkina bendravimą, todėl psichologijoje siekiama klasifikuoti asmenybės tipus, kad geriau suprastume save ir kitus. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias asmenybės tipų klasifikacijas, remiantis psichologinėmis teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais.

Įvadas

Nors skirtingose situacijose mes galime reaguoti pagal skirtingų tipų modelį, tačiau mumyse vis dėlto dominuoja vienas tipas, signalizuojantis, per gyvenimą prikauptas psichologines problemas. Pasak G. Petronienės, paruošusios išsamų internetinio mokymo kursą apie visus asmenybės psichotipus, visiškai sveika asmenybė realiame gyvenime neegzistuoja, nes tuomet reikėtų turėti tobulus tėvus ir tobulą vaikystės patirtį, o taip nebūna. Bet jeigu tipui būdingos savybės išreikštos nestipriai, jos mums netrukdo gyventi. Klasifikacija remiasi psichinių sutrikimų tipais ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis, tačiau neteigia, kad vieno ar kito tipo žmogus turi atitinkamą psichikos sutrikimą. Kita vertus, kiekvienas iš šių charakterių, gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas.

Psichoanalitinė Charakterių Klasifikacija

Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju gali pradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė.

Pagrindiniai Charakterio Tipai

• Paranojikas: Itin įtarūs ir atsargūs, visur matantys klastą ir priešus. Jie gyvena nuolatinėje kovoje, todėl niekada negali iki galo atsipalaiduoti. Jeigu jaučiasi blogai, visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Nors paranojikai nuolat yra kovinės parengties, jie nestoja į tiesioginę kovą, jiems paprasčiau parašyti skundą ir pan. Geroji jų savybė - motyvacija ir veržlumas. Dažnai šie žmonės užima vadovaujančias pozicijas.
• Psichopatas: Šio tipo žmonių reikia pasisaugoti, ypač kai jų nuotaika bloga, nes jie nejautrūs, šalti ir labai impulsyvūs, todėl „lygioje vietoje“ gali užsiplieksti ir panaudoti smurtą. Jie negali atlaikyti frustracijos, todėl stipriai sureaguoja, jeigu kažkas suerzina. Viduje psichopatas nesijaučia stiprus, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, ieško jų silpnų vietų ir demonstruoja savo jėgą. Susidraugauti su juo neįmanoma ir net nereikia turėti tokios idėjos. Jis gali kitą tik gerbti, jeigu šis parodo didesnę jėgą nei jis pats.
• Šizoidinis tipas: Gabūs, kūrybingi, bet nepraktiški ir labai jautrūs žmonės, jie tarsi be odos, todėl linkę atsiriboti, saugoti savo privatumą, jiems sunku sukurti artimą ryšį, labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Jie nuolat sulindę į telefonus, nes tiesiog negali nuoširdžiai pažiūrėti į akis ir pasikalbėti. Dažnai šį charakterio tipą suformuoja auklėjimas - tėvai yra padarę didelių klaidų, galbūt dažnai meluodavo arba apsunkindavo vaiką savo emocijomis, todėl jis stengėsi nuo jų atsiriboti.
• Vengiantis tipas: Išoriškai jų elgesys panašus į šizoidinio tipo charakterį, bet jis sveikesnis ir šiltesnis. Jeigu jie prisileido žmogų, artimame ryšyje gali visai neblogai ir sveikai funkcionuoti, neturi giluminės kontakto baimės. Aplinkinis pasaulis juos gąsdina, bet savo mažojoje salelėje jiems labai jauku. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai, nelinkę nieko keisti.
• Narcizas: Kaip paranojikas, vos išlipęs iš lovos, svarsto, kur yra priešas, narcizas ieško, ką galėtų nuvertinti, tačiau daro tai nesąmoningai. Lygiai taip pat elgiasi šio charakterio tipo moterys: jis nepakankamai tobulėja, aš negaliu į jį atsiremti, su juo neįdomu kalbėti, jis niekuo nesidomi ir pan. Taigi su narcizu bendraujantis žmogus ir pats turi žemą savivertę, jis pradeda vykdyti narcizo programą, bet su nemaloniu jausmu širdyje. Nors narcizo gyvenimas nėra rožėmis klotas, jis turi didelį resursą jaustis laimingam, nes „aš esu šaunuolis“, „aš turiu ypatingų gebėjimų“. Jiems sekasi sukelti susižavėjimą ir žmonės iš tiesų juos palaiko, pasiduoda jų įtakai. Kita vertus, tam tikromis aplinkybėmis tai privalumas - pavyzdžiui, jie gali uždegti auditoriją, skaityti įdomias paskaitas.
• Obsesinis tipas: Jiems nesuprantama, kad kartais reikia pasitikėti, nurimti ir sprendimai ateis patys. Taigi tai pedantiški, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jie labai bijo padaryti klaidą. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą, bet dėl stiprios savikontrolės stokoja emocijų. Apimti neurozės, jie gali nuolat šluostyti dulkes, tikrinti, ar išjungtos dujos, elektra ir pan.
• Depresinis tipas: Jeigu šio tipo žmonėms nesiseka, jie paskęsta liūdesyje ir savęs kaltinimuose. Agresiją jie nukreipia ne į kitus, o į save. Kasdienybėje tai labai šiltas žmogus, kuris labai rūpinasi kitais ir tai jam didelė laimė. Savo norų jis neturi, pasiruošęs daryti tai, ko kiti paprašys. Kol depresinio charakterio žmogus jaučiasi kitiems reikalingas, jis laimingas. Bet jeigu jis priėjo liepto galą, kad nebeturi, kuo rūpintis, arba nebeturi tam jėgų, tampa baisu. Beje, kadangi ši žmonės nemoka pykti, apsiginti, aplinkiniai tuo naudojasi, kol privaro jos iki depresijos arba išsekimo.
• Mazochistas: Dažniausiai vaikystėje jie turėjo kritiškus tėvus, prieš kuriuos protestuodami išmoko pirmiausia pakenkti sau, o tuomet kerštauti kitiems. Jie savotiškai maitinasi kitų kalte, ją sukūrę, užuot padarę save laimingą. Tai iš esmės geri žmonės, besistengiantys dėl aplinkinių, tačiau nuvargina savo skundais ir dirbtinai sukurtu kaltės jausmu. Kitaip tariant, jie užsiima pasyvia agresija savo atžvilgiu, bet nejaučia tai darą, nejaučia, kad kenkia sau ir kitiems. Mazochistą galima atpažinti pagal kaltės jausmą, kuris kyla mumyse ir vėliau perauga į bejėgišką pyktį: ką aš bedaryčiau, negaliu tos kaltės atsikratyti.
• Ribinis (isterinis) tipas: Panašus į psichopatinį tipą, tik švelnesnis ir šiltesnis variantas (psichopatas yra šaltas ir neemocingas). Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs: vieną dieną myli, kitą - nekenčia. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos, nuoseklumo. Jie tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų. Ribinio tipo žmonės nejaučia ribų - elgiasi taip, kaip tuo metu norisi, kokios emocijos jiems šiuo metu yra, tokias ir išreiškia, todėl ir mus pačius gali įaudrinti - net būdami labai ramaus charakterio, galime taip susierzinti, kad šauksime atgal. Šio tipo žmogui labai sudėtinga užmegzti artimą santykį, nes jis vis tikisi princo ant balto žirgo, kuris jį padarys laiminga, gyvena truputį pasakų pasaulyje, nesuvokia, kad norint ką nors pasiekti, reikia įdėti pastangų, taip pat ir santykiuose. Jiems sunku darbą atlikti laiku, nes norėtų elgtis pagal nuotaiką, bet gali labai susikaupti trumpai distancijai, kuriai nereikia nuoseklumo. Ribinio tipo žmonės nejaučia ribų - kokios emocijos jiems šiuo metu yra, tokias ir išreiškia.
• Hiperaktyvus tipas: Šie žmonės - tarsi prisukami vilkeliai. Jie neatlaiko nerimo, kurį bando nuslopinti hiperaktyvumu ir perdėtu optimizmu. Iš tiesų giliai viduje jie jaučia liūdesį ir išsekimą. Kaip pavargęs vaikas blaškosi, kol jo neapkabini ir nepabūni ramiai šalia, taip ir hiperaktyvus žmogus nejaučia, kad yra nuliūdęs ar išsekęs, bet stengiasi „susirinkti“ dar daugiau įspūdžių, neigiamas emocijas išblaškyti daugybe veiklų ir hobių. Tuomet išvengia akistatos su savimi. Hiperaktyvūs žmonės gali visai sėkmingai gyventi, tik retkarčiais neilgam įkrisdami į emocinę duobę, tačiau nesugeba sukoncentruoti dėmesio, labai šnekūs ir labai vargina aplinkinius.
• Demonstratyvus tipas: Pagrindinis jų tikslas - gauti kuo daugiau dėmesio iš aplinkinių. Jie labai mėgsta bendrauti, moka įdomiai pakalbėti, kitiems patikti, tačiau turi bėdų su nuoširdumu, nes visiems ir visada stengiasi būti šaunuoliai ir geriečiai. O tuomet tenka dažnai apsimesti ir daug ko nesakyti. Vienas iš pavyzdžių - fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo tikslą, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji, norintys atkreipti dėmesį savo mielumu, naivumu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo. Jie tikisi viską gyvenime gauti patikdami stipriesiems, o šiais laiko priešingos lyties atstovus. Jiems neįdomu dirbti, ypač kruopštesnius darbus, todėl ir su atsakomybe sudėtinga, užduotis atlieka paviršutiniškai. Kita vertus, dėl to ir patys savimi ima nepasitikėti.

Kaip Atpažinti Charakterio Tipą

Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai. Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas.

Lyčių ir Kultūriniai Skirtumai

Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Rekomendacijos Kiekvienam Tipui

• Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išmoktų atjausti.
• Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų.
• Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda.
• Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai.
• Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti.
• Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.

Profesijos Pagal Charakterio Tipą

• Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais.
• Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas.
• Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose.
• Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais.
• Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs.
• Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių.
• Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija.
• Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis.
• Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.

Charakterių Suderinamumas

Ar visi šie charakterio tipai tarpusavyje gali bendrauti vienodai sėkmingai? Galbūt kai kurie tarpusavyje suderinami geriau nei kiti? Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja.

• Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis.
• Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus.
• Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai.
• Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės.
• Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.

Charakterio Tipo Žinojimo Nauda

Ši informacija labai reikšminga auklėjant vaikus.

Temperamento Tipai Pagal Hipokratą ir Galeną

Temperamentų teorija - viena seniausių teorijų. Ši klasifikacija, sukurta prieš tūkstančius metų, taikoma ir dabar. Jos kūrėjai - Hipokratas bei Galenas susiejo temperamentą su vieno iš keturių organizme cirkuliuojančių skysčių - tai kraujas, gleivės, geltonoji ir juodoji tulžis.

• Cholerikas: Jis labai jautrus, impulsyvus. Jam būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, jo emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Cholerikas yra nestabilus. Įsijautęs į naują veiklą, jis veikia iš visų jėgų, sekindamas save daugiau, negu reikia. Jis domisi visuomenine veikla, rodo iniciatyvą, energingas, principingas.
• Sangvinikas: Greitai prisitaiko prie naujų sąlygų. Su žmonėmis labai greit randa bendrą kalbą, moka ir nori bendrauti. Jausmai kyla greit, taip pat greitai jie kinta. Emociniai išgyvenimai - negilūs. Sangviniko mimika labai išraiškinga. Jis nenustygsta vietoje, jam nuolat reikia naujų įspūdžių. Nelabai save kontroliuoja, nemoka dirbti sistemingai, neturi grafiko pagal kurį gyvena.
• Flegmatikas: Charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba - irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas, nelinkęs į afektus. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti.
• Melancholikas: Jo reakcija dažniausiai neatitinka dirgiklio stiprumo. Jam sunku ilgai išbūti susikaupusiam. Stiprus poveikis melancholikui dažniausiai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Jam būdinga santūri ir prislopnta kalba, drovumas, neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas- gilus žmogus, gali būti geras darbuotojas.

Manau, kad kiekvienas, išnagrinejęs šią lentelę, atras sau būdingą nuostatą - t.y, atras save šioje klasifikacijoje. O kartu ir dar geriau suvoks bei pažins save.

Myers-Briggs Tipų Indikatorius (MBTI)

Viena iš plačiausių naudojamų asmenybių klasifikavimo sistemų yra vadinama Myers-Briggso tipų indikatorius (MBTI). Tai yra 100 klausimų asmenybės testas, kuriame klausiama, kaip žmonės apskritai jaučiasi arba elgiasi konkrečiose situacijose. Pagal atsakymus į testo klausimus žmonės skirstomi į ekstravertus arba intravertus (E arba I), jaučiančius arba intuityvius (S arba N), mąstytojus arba jausmingus (T arba F), suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J). Pagal šią klasifikaciją išskirta 16 asmenybės tipų.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Eneagrama

Eneagrama asmenybių klasifikacijos tikslu naudojama nuo 1950 m., kai Bolivijos filosofas Oscaras Ichazo asmenybės tipus susiejo su 7 mirtinomis nuodėmėmis, o vėliau pridėjo dar dvi - baimę ir apgavystę. Mat suprato, kad viena iš šių nuodėmių žmoguje būna išreikšta stipriausiai ir daro įtaką jo mąstymui bei elgsenai. Vėliau pagal tai grįstą asmenybių tipologiją platino O. Ichazo mokinys Claudio Naranjo, 1970-aisiais pristatęs eneagramos modelį JAV. Jis moksliškai pagrindė šios asmenybių tipologijos veiksmingumą.

Asmenybės Tipai Pagal Eneagramą

• Asmenybė Nr. 1: Logiški, praktiški žmonės. Turi aukštas moralės normas, visuomet stengiasi elgtis etiškai. Puikiai suvokia, kas teisinga, o kas ne. Ko nors imdamiesi siekia tai padaryti idealiai, nelinkę sau atleisti už klaidas, nes bijo nepateisinti kitų lūkesčių. Nori keisti pasaulį, paversti jį geresne vieta, tačiau kartu baiminasi, ar pajėgs tai padaryti. Tai - mokytojai, karžygiai ir advokatai vienu metu.
• Asmenybė Nr. 2: Socialios, rūpestingos asmenybės, kurioms kiti žmonės būtini kaip oras. Šie asmenys nuoširdūs, empatiški, šilti ir mieli. Niekuomet neatsisako padėti, patarti, dėl artimųjų aukoja savo poreikius ir norus. Žino, ką reiškia besąlygiška meilė ir altruizmas.
• Asmenybė Nr. 3: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi žmonės. Pasitiki savimi, stengiasi nuolat tobulėti, charizmatiški, energingi, prikausto kitų dėmesį. Nebijo rodyti iniciatyvos, nori būti savo srities pirmūnai, mat svarbus socialinis statusas visuomenėje.
• Asmenybė Nr. 4: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos asmenybės. Linkusios į savistabą, itin sąmoningos, ieško bruožų, kurie suteikia unikalumo ir išskiria iš pilkos masės. Nors viduje verda jausmų uraganas, stengiasi išlikti santūrūs, atsiriboja nuo aplinkinių. Taip jaučiasi saugiau, mat bijo likti įskaudinti.
• Asmenybė Nr. 5: Intelektualus, rimtas tipažas. Šie žmonės be galo budrūs, įžvalgūs, smalsūs. Tarsi bando supančią aplinką sugerti į save, permąstydami kiekvieną jos dalelę. Tokios asmenybės turi pavydėtiną gebėjimą susikoncentruoti, jų galvose gimsta ypač unikalios, sudėtingos idėjos, turi ypatingų įgūdžių joms įgyvendinti.
• Asmenybė Nr. 6: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški žmonės. Gyvenime ieško saugumo, kurį gali suteikti kitas žmogus. Už tai pasiryžę aukotis, besąlygiškai atsiduoti. Jiems ypač svarbu priklausyti tam tikrai grupei, nes būdami vieni jaučiasi pažeidžiami.
• Asmenybė Nr. 7: Šie žmonės visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, viską pamatyti. Tai ekstravertų optimistų tipas. Tokios asmenybės - įvairiapusės, lanksčios, žaismingos. Dažnai sprendimus priima spontaniškai, kliaujasi širdies balsu.
• Asmenybė Nr. 8: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti. Nesvarbu, kokia situacija, jie trokšta jai vadovauti. Tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Tokios asmenybės gyvena pagal savo taisykles, gyvenimo keliu žygiuoja tiesiai, nepabūgdamos kylančių kliūčių.
• Asmenybė Nr. 9: Stabilios, patikimos, draugiškos asmenybės. Visada išlieka pozityvios, palaikančios, aplink kuria nerūpestingą atmosferą. Tokiems žmonėms svarbi taika, geri santykiai ir tai stengiasi išsaugoti bet kokia kaina.

Kodėl Žmonės Pyksta ir Kelia Isterijas?

• Meilės trūkumas vaikystėje: Galbūt žmogus užaugęs nepilnoje šeimoje - tėvai išsiskyrė arba vienas iš jų mirė. Tuomet jis gali „atsirevanšuoti“ savo partneriui už meilę, kurios nepatyrė vaikystėje.
• Prievarta vaikystėje: Despotiški tėvai galėjo per daug žiauriai vaiką kontroliuoti, versdami jį daryti tai, ko jis nenorėjo.
• Bejėgiškumas vaikystėje: Pavyzdžiui, tėvai girtavo, o jis niekuo negalėjo jiems padėti. Arba buvo muštynių ir skandalų šeimoje liudininkas, bet nieko negalėjo pakeisti.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

tags: #asmenybes #tipai #tikslas