Būti tėvais - didelė laimė ir ne mažesnė atsakomybė. Norint tinkamai išauklėti vaikus, suteikti jiems gerą išsilavinimą ir išmokyti įgūdžių, kurie pravers gyvenime, tenka gerai pasistengti. Dauguma šeimų į psichologą kreipiasi būtent dėl „blogo“ vaiko elgesio. Taigi, panagrinėkime, kas slypi už netinkamo 11 metų vaiko elgesio ir kaip tėvai gali padėti savo vaikui.
Kada galima pasakyti, kad vaikas elgiasi netinkamai?
Svarbu suprasti, kad kiekviena šeima individualiai sprendžia, kada vaiko elgesys yra netinkamas. Vienų tėvų manymu, normalu, kad vaikas kartais rėkia ar mėto žaislus, o kitų šeimų nariai tokio elgesio netoleruoja ir už tai baudžia. Visi vaikai kartais suirzta, supyksta ar maištauja, o tuo metu gali elgtis netinkamai - jie ožiuojasi, supykę rėkia, verkdami ir klykdami reikalauja to, ką nori gauti, ir pan.
Svarbu atskirti normalų vaiko elgesį nuo elgesio problemų. 2-5 metų vaikai taip elgiasi gana dažnai, taip jie išbando naujus dalykus, stebi tėvų reakciją į tokį savo elgesį. Būtų netgi keista, jeigu vaikas nemaištautų ir visuomet elgtųsi teigiamai, taip pat kaip būtų keista, jei paauglys niekuomet nebandytų prieštarauti savo tėvams ar nesiginčytų su jais.
Netinkamo elgesio priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, kurią nustačius būtų galima „išgydyti“ vaiką. Dažniausiai vaiko elgesys atspindi tai, ko vaikas negali išsakyti žodžiais.
- Dėmesio trūkumas. Ne tik maži, bet ir vyresni vaikai trokšta dėmesio ir kartais, jo siekdami, pradeda elgtis netinkamai. Akivaizdu, kad vaikams trūksta tėvų dėmesio. Tėvai dažnai teisinasi, kad jie daug dirba, pervargsta, todėl mažai dėmesio skiria savo vaikams. Dar liūdniau, jeigu vaiką augina vienas iš tėvų (kai tėvai išsiskyrę arba vienas jų dirba užsienyje). Didesnių problemų iškyla ir tuomet, kai į užsienį išvykę dirbti tėvai savo atžalas palieka seneliams. Aišku, kad vaikai lieka be tinkamos priežiūros. Tuomet problemos paaštrėja. Daugybė pavyzdžių rodo, kad vaikai po tėvų skyrybų, arba išvykimo dirbti į užsienį pasikeičia neatpažįstamai: tampa agresyvūs, pikti ir nejautrūs kitam.
- Konkurencija tarp brolių ir seserų. Brolių ir seserų „kova dėl viršenybės“ yra nuolat lydima peštynių, rėkimų, agresijos.
- Nemalonių situacijų vengimas. Netinkamas elgesys kartais vaikams padeda išvengti tam tikrų jiems nemalonių situacijų.
- Neišreikšti jausmai ir poreikiai. Kartais vaikas nemoka tinkamai pasakyti apie savo norus, poreikius ir jausmus (arba mes, suaugusieji, negalime to suprasti) ir vidinę savo būseną išreiškia tam tikru elgesiu: tuomet kyla pykčio priepuoliai.
- Aplinkos įtaka. Aplinka, kurioje vaikas auga, tėvų pavyzdys ir saugumo jausmas turi didelę įtaką vaiko elgesiui.
- Per didelis leidžiamumas. Vis dėlto itin dažna pastaruoju metu pasitaikanti problema yra tai, kad vaikams nuo mažų dienų itin daug leidžiama. Tai daroma vaikui norint tik gero - malonu rūpintis savo mažuoju, matyti, kad jis laimingas. Tačiau tai turi sunkių pasekmių - vaikas ne tik pyksta, tampa agresyvus, ima manipuliuoti, kai negauna, ko nori, jis taip pat lieka nepažinęs pasaulio, kuriame jam teks gyventi. Tėvams reikėtų suprasti, kad vaikui augant vis tiek iškils situacijų, kai vaikas, o ne aplinka, turės prisitaikyti. Reikia tam vaiką ruošti.
Kaip atpažinti netinkamo elgesio priežastis?
Tėvams siūloma stebėti, kada, kokiose situacijose iškyla toks elgesys, pagalvoti, ką vaikas būtent tuo metu nori pasakyti. Dažnai tėvai supranta priežastis, jas mato, tačiau nepasiryžta keisti savo elgesio. Kai tėvai jaučia, kad patys nebekontroliuoja situacijos, tuomet reikėtų nebijoti kreiptis į psichologą. Jis gali padėti stebėdamas padėtį iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į tam tikrą vaiko elgesį, tiek į tėvų nuostatas, jų reakcijas, iškilus vaiko elgesio problemoms, bei kartu su šeima aptardamas galimus sprendimus. Dažnai užtenka tik padrąsinimo, nes tėvai žino atsakymus, tačiau reikia juos aiškiai įvardinti ir nebijoti daryti tam tikrų pakeitimų. Taip pat siūloma neakcentuoti vien tik netinkamo elgesio - labai svarbu pastebėti, kai vaikas tinkamai elgiasi, jį tada pagirti, paskatinti.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Patarimai, kaip kontroliuoti netinkamą elgesį
Štai keletas psichologo patarimų, kaip kontroliuoti netinkamą elgesį ir kaip vaiką pakeisti:
- Nusiraminkite. Pamatę nemandagų vaikų elgesį viešumoje ir nepagarbą aplinkiniams, nenustebkite - gerų manierų pagrindas dedamas būtent šeimoje.
- Išsiaiškinkite priežastis. Pirmiausia būtina išsiaiškinti tokio elgesio priežastis ir jas pašalinti. Mokykite vaikus reikšti savo emocijas ir norus tinkamai, išlikti ramiems, klausyti ir girdėti.
- Būkite ramūs. Labai svarbu, kaip vertinate tai, kas nutiko. Pasistenkite išlikti ramūs.
- Paaiškinkite pasekmes. Jeigu vaikas paėmė svetimą daiktą pirmą kartą, sužinokite, kodėl jis taip pasielgė, ir paaiškinkite, kad taip elgtis kategoriškai draudžiama. Paprašykite grąžinti (ar apmokėti) tai, ką pavogė, ir atsiprašyti.
- Nustatykite taisykles ir ribas. Svarbu, kad vaikas jaustų, kad yra tam tikros taisyklės, kurios nekinta, ribos, kurių negalima peržengti, ir to negalima išsikovoti jokiu elgesiu. Vaikai jaučiasi ramiau ir saugiau, kai žino, kad galioja tam tikros taisyklės šeimoje, net jeigu kartais yra jomis nepatenkinti. Aptarkite su savo vaiku mokyklos disciplinos tvarką. Parodykite, kad gerbiate mokyklos vidaus tvarkos taisykles, mokytojus, auklėtojus ir padėkite vaikui suprasti, kodėl reikia elgtis būtent taip. Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
- Susitarkite dėl elgesio keitimo. Elgesio keitimo susitarimai yra neišvengiami auklėjant vaikus. Suaugusieji suteikia vaikui pasirinkimą vienaip ar kitaip elgtis. Dažniausiai tai vyksta susitarimo būdu. Toks netinkamo elgesio keitimo būdas efektyvus, tačiau svarbu suvokti, kad galų gale ateina ir toks metas, kai vaikas supranta, kad gali ir nedaryti, ko yra prašomas. Todėl tariantis, ypač su vyresniais vaikais, visuomet siūloma iš anksto numatyti ir paskatinimo priemonę (tai gali būti ne tik materialiniai dalykai, kaip dažnai tėvai mano, bet ir žaidimas, tam tikros veiklos atlikimas ar buvimas kartu su tėvais ir pan.), ir galimą nuobaudą, t.y. kas bus, jei vaikas to nepadarys. Dažniausiai siūloma kaip nuobaudą naudoti vaiko mėgstamos veiklos apribojimą, tarkim TV žiūrėjimą, kalbėjimą telefonu, žaidimą kompiuteriu ir pan.
- Venkite fizinių bausmių. Bet koks vaiką žalojantis elgesys - emocinė, seksualinė ar fizinė prievarta, nepriežiūra - yra netoleruotinas. Tokių priemonių naudojimas tik parodo, kad tėvai jaučiasi bejėgiai, nežino, kaip spręsti iškilusius sunkumus. Fizinės bausmės nepasiekia ilgalaikio efekto, jos nemoko geresnio elgesio, o atvirkščiai - įdiegia baimės, menkavertiškumo, keršto jausmus, skatina vaikų agresyvų elgesį.
- Nekritikuokite ir negėdinkite. Nereikėtų gėdinti vaikų, tuo labiau jų įžeidinėti ar kritikuoti. Tai priskiriama emocinei prievartai ir skatina vaiko nevisavertiškumo, gėdos, kaltės jausmus. Kita vertus, vaikas, matydamas tokį tėvų elgesį, pats mėgdžioja juos ir gali pradėti įžeidinėti tiek kitus vaikus, tiek ir suaugusiuosius, manydamas, kad toks elgesys normalus. Tai nereiškia, kad negalima sudrausminti vaiko, pasakyti griežtesnio žodžio, tačiau tai darant akcentuoti reikėtų konkretų vaiko elgesį, kuris tėvams atrodo netinkamas, o ne įžeidinėti vaiką kaip asmenybę.
- Būkite kantrūs. Tiesa, kad norint keisti tam tikrą vaiko elgesį tėvai turi būti pasiruošę būti kantrūs. Aiškinimai, įtikinėjimai, prašymai, ką vaikas turi padaryti, kartais pasiteisina, tačiau kartais to neužtenka. Suaugusiųjų nurodymai turi būti konkretūs ir tiesioginiai, be to, aktualūs ne tik pačiam suaugusiajam, bet ir vaikui .
- Skatinkite teigiamą elgesį. Svarbu ne tik pastebėti netinkamą elgesį ir stengtis jį panaikinti, bet ir apsibrėžti, koks yra siektinas elgesys. Svarbu, kad ir vaikas žinotų, ko iš jo tikimasi. Būtina paskatinti vaiko teigiamą elgesį, pagirti jo pastangas. Akcentuoti teigiamą, o ne neigiamą elgesį.
- Būkite pavyzdžiu. Vaikas mokosi iš jį supančių suaugusiųjų. Reikia gerbti vaiką, žiūrėti į jį kaip į sau lygų. Ar suaugusiam žmogui sakytumėte kažką nemalonaus? Ar bartumėte, gėdintumėte? O gal tiesiog bandytumėte susitarti?
- Įsiklausykite į vaiką. Įsiklausyti į vaiką, jo žodžius ir elgesį. Dažnai per elgesį vaikas parodo savo jausmus, galbūt jis neklusniai elgiasi, nes pyksta, ar yra įskaudintas, išsigandęs, susigėdęs, o galbūt kupinas teigiamų emocijų ir jas taip išreiškia.
- Kalbėkite apie prievartą ir agresiją. Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose, mokykloje ir pan. Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą. Mokykite savo vaiką spręsti problemas ne smurtu.
- Būkite atviri. Atkreipkite dėmesį į bet kokį savo vaiko elgesį, keliantį nerimą. Būkite atviri bendraudami su savo vaiku. Išklausykite savo vaiką, jei jis dalijasi savo rūpesčiais.
- Dalyvaukite mokyklos gyvenime. Būkite įsitraukę į savo vaiko mokyklos gyvenimą, bendraukite su jo mokytojais, bei kartu spręskite problemines situacijas išklausant abi puses, lankykitės susirinkimuose.
- Apkabinkite vaiką. Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį - apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis. Daugiau šypsokitės, kai bendraujate su vaikais.
Atsakinga tėvystė
Atsakinga tėvystė - laisva, jautri, skatinanti mokytis ir mokanti kantrybės. Suteikite vaikams dėmesį tada, kai jiems to reikia. Skirkite bent 30 minučių per dieną aktyvaus dėmesio. Ne tokio, kai sėdite prie televizoriaus ir kiekvienas užsiiminėjate savo reikalais ar ruošiate valgyti, o vaikas atskirai žaidžia. Aktyvus dėmesys - kai būnate kartu ir veikiate kažką kartu. Pasakokite, ką jūs veikėte per dieną, kad ir vaikas išmoktų dalintis savo mintimis, ką jis veikė, ką patyrė. Ir kartokite, labai dažnai kartokite, kad mylite savo vaikus. Siūlykite mėginti.
Kaip elgtis, kai vaikas pyksta?
Vienas iš būdų - jį paimti, apkabinti ir sakyti „aš tave myliu, aš suprantu, kad tu pyksti“. Kai vaikas rėkia, jam skauda, jis traumuojamas, o pirmąją pagalbą gali suteikti tėvai tiesiog būdami šalia. Mažesniems vaikams labai padeda, kai kūrybiškai nukreipiate dėmesį, sužadinate smalsumą. Tik nerėkite ir nešaukite ant vaiko, skaičiuokite iki 10, iki 100, skaičiuokite atbulai, skaičiuokite atbulai praleisdami skaičius, tiesiog nukreipkite savo dėmesį, kad nusiramintumėte.
Pykčio ir agresijos valdymas
Svarbiausias agresyvumo valdymo veiksnys yra asmens gebėjimas valdyti emocijas - sumažinti emocijų intensyvumą tiek, kad galėtų jas išreikšti tinkamu būdu. Agresiją svarbu atskirti nuo tvirtumo, kuris reiškia socialiai tinkamą mėginimą apginti savo teises.
Nevaldomas ar agresyviais būdais išliejamas pyktis dažnai suvokiamas ir kaip veiksmingas būdas, padedantis sumažinti įtampą, atkeršyti, parodyti savo galią bei dominuoti. Taigi, agresija padeda jaustis geriau, todėl motyvuoja agresyviai elgtis bei teisintis, siekiant nusiraminimo arba išvengti pasekmių. Tačiau pateisinimas nepadeda užkirsti kelią agresyvaus elgesio daromai žalai.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Patyčios ir smurtas
Patyčios ir smurtas - tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar psichologinį skausmą. Mokyklose tyčiojamasi ir smurtaujama dėl įvairių priežasčių: vaikai mėgsta žeminti vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius, mergaitės vis dažniau naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų. Aptarkite, analizuokite situacijas, kurios aprašomos laikraščiuose, jūsų vaiko mokykloje. Mokinkite savo vaiką ieškoti pagalbos. Nelikite smurto ir patyčių situacijoje vieni. Jeigu smurtas, patyčios patiriamos mokykloje praneškite apie tai auklėtojai, socialiniam pedagogui, psichologui ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitikite.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams