Įspūdinga Asmenybės Tipo Teorijų Apžvalga: Atrask Savo Tikrąjį "Aš"!

Įvadas

Asmenybės psichologija yra psichologijos šaka, kuri nagrinėja individualius žmonių skirtumus, unikalias savybes ir bruožus, apibrėžiančius žmogų kaip individą. Šiame straipsnyje gilinamasi į asmenybės tipo teorijas, įskaitant D tipo asmenybės ypatumus, paplitimą ir gyvensenos bruožus, remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų tyrimais.

Kas yra Asmenybė?

Asmenybė - tai individo vidaus savybių visuma, kuri formuoja jo elgseną, pasižymi pastovumu ir tam tikrais nuspėjamais aspektais. Asmenybė yra unikali, tačiau tuo pačiu metu gali keistis ir bręsti, veikiama įvairių įvykių ir patirčių. Asmenybės psichologija siekia suprasti ir aprašyti šiuos individualius skirtumus, sudarydama sąvokų ir teorijų sistemą, kuri padėtų atsakyti į klausimus, susijusius su žmogaus elgesiu.

D Tipo Asmenybė: Apibrėžimas ir Ypatumai

Remiantis tyrimo duomenimis, D tipo asmenybė pasižymi neigiamu emocingumu ir socialiniu varžymusi. Žmonės, priskiriami šiam tipui, dažnai jaučia neigiamas emocijas ir yra linkę vengti socialinių kontaktų.

D Tipo Asmenybės Paplitimas Tarp Studentų

Tyrimas parodė, kad D tipo asmenybė yra būdinga 44 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų. Be to, nustatyta, kad neigiamas emocingumas būdingas 62,3 proc., o socialinis varžymasis - 60,7 proc. respondentų.

D Tipo Asmenybės Gyvensenos Ypatumai

Tyrimas taip pat atskleidė tam tikrus D tipo asmenybę turinčių studentų gyvensenos ypatumus. Didžioji dalis studentų vaisius, daržoves ir saldumynus vartojo 2-4 kartus per savaitę. Dauguma respondentų nevartojo tabako gaminių ir elektroninių cigarečių, o alkoholį dažniausiai vartojo 2-3 kartus per mėnesį (35,7 proc.). Energinga fizine veikla daugiausia studentų užsiima 2 dienas per savaitę (21,4 proc.), net 19 proc. studentų neužsiima tokia fizine veikla.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

D Tipo Asmenybė ir Sveikata

Svarbu paminėti, kad D tipo asmenybė yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Neigiamas emocingumas ir socialinis varžymasis gali neigiamai paveikti žmogaus psichologinę ir fizinę sveikatą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į D tipo asmenybės bruožus turinčius asmenis ir pasiūlyti jiems reikiamą pagalbą ir paramą.

Psichologiniai Testai Kaip Būdas Pažinti Save

Psichologiniai testai gali būti naudingi ne tik diagnozuojant psichikos sutrikimus, bet ir padedant žmogui geriau pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Testų pagalba galima nustatyti temperamento tipą, įtakingumą, gebėjimą reikšti jausmus ir kitas svarbias asmenybės savybes.

Temperamento Testas

Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempu ir pastovumu. Temperamentas yra įgimtas, todėl jo nustatymas gali padėti geriau suprasti savo elgesio ypatumus.

Įtakingumo Testas

Kiekvienas žmogus tam tikru mastu yra įtakojamas kitų ir pats daro įtaką kitiems.

Jausmų Išreiškimo Testas

Gebėjimas žodžiais išreikšti savo jausmus yra svarbus emocinės gerovės aspektas. Šis testas gali padėti įvertinti, kaip gerai mokate reikšti savo jausmus.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Psichologijos Esmė Ir Jos Šakos

Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ji tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogaus elgesiu ir psichika.

Psichologija skirstoma į įvairias šakas, priklausomai nuo to, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas:

Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi ir veiksnius, įtakojančius elgesį.
Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse.
Asmenybės psichologija: nagrinėja individualius skirtumus tarp žmonių ir asmenybės teorijas.
Klinikinė psichologija: diagnozuoja ir gydo emocines ir elgesio problemas.
Kitos sritys: industrinė, teismo, reklamos, sporto ir kt.

Asmenybės Struktūra Pagal Z. Freudą

Zigmundas Freudas sukūrė teoriją, teigiančią, kad egzistuoja proto segmentai, paveikiantys žmogaus jausmus ir elgesį. Jis išskyrė kelias psichoseksualinės raidos fazes:

Oralinė fazė (nuo gimimo iki 1,5 metų): kūdikis patiria malonumą per burną (žindymas, čiulpimas).
Analinė fazė (nuo 1,5 iki 3 metų): vaikas mokosi naudotis tualetu ir kontroliuoti tuštinimosi procesus.
Falinė fazė (nuo 3 iki 6 metų): vaikas prisiriša prie priešingos lyties atstovo.
Genitalinė fazė (nuo lytinio brendimo): žmogus turi įsisąmoninti savo potraukius ir išmokti juos tenkinti visuomenei priimtu būdu.

Studija, vykdyta Mičigano universitete (The Michigan State University) ir publikuota žurnale „Asmenybė ir socialinė psichologija“ (The Journal of Personality and Social Psychology), padėjo nustatyti, kad vaikų asmenybės bruožai gali būti labiau nulemti aplinkos nei genų. Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis.

Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje. Ir tada paaiškėja, kad tas protas, į savo paties išsikeltus klausimus atsakyti negali, nes tai pranoksta jo galimybes. Tada tenka kreiptis pagalbos. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama psichologiniams ligų aspektams, kadangi ligos priežastys gali būti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Haris Stekas Salivanas (Harry Stack Sullivan, 1892-1949) gimęs airių emigrantų šeimoje amerikietis, psichiatras, psichoanalitikas, neofroidistas, interpersonalinės psichoanalitinės teorijos pradininkas. Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės. Horney nesutiko su Froido teiginiu, kad mergaitė jaučia penio pavydą [Elektros kompleksas]. Jos teigimu, moterys jaučiasi menkavertės, nes yra priklausomos ekonomine, politine ir socialine prasme nuo vyrų.

Egzistuoja daugybė asmenybės teorijų ir toli gražu ne visos jos patenka į vadovėlius. Labai paprasta rasti gausybę informacijos apie Freud’o, Rogers’o, Jung’o, Allport’o ar Maslow teorijas, tuo tarpu kitos - lieka praktiškai užmirštos.

Išradingai, linksmai ir pašmaikštaudamas A. Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją” kurią pristatė 1951 m. knygoje Client-Centered.

Brandi asmenybė pagal Gordon Willard Allport (1897-1967). Žmogaus brendimas - tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų, dažniausiai ateinančių dar iš vaikystės. Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama 6 bruožais: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai. Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: Pilnesnis realybės suvokimas.

Gydytojai ir mokslininkai sutaria, kad asmenybės bruožai lemia gebėjimą megzti socialinius ryšius, kopti karjeros laiptais ir tai, kaip žmogus dorojasi su problemomis bei stresu. Tačiau pastaraisiais metais vis daugėja mokslinių tyrimų, nagrinėjančių, kaip charakteris, temperamentas bei emocijos gali veikti ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatos būklę. „Sveikatą formuoja ne tik išorinės aplinkos veiksniai. Tai, kas vyksta su mūsų organizmu, tiesiogiai siejasi su emocijomis ir tuo, kas vyksta mūsų galvose“, - sako vienas teorijos šalininkų, prof.

Anot mokslininkų, ekstravertai turi žymiai didesnį už kovą su uždegimais atsakingų genų kiekį nei intravertai. Medicinos srities mokslininkai, tirdami žmogaus imunitetą formuojančius veiksnius, dažniausiai ieško ryšių tarp imuninės sistemos ir paveldimumo, gyvenamosios aplinkos, fizinio aktyvumo lygio ar gyvenimo ritmo. Tačiau prieš keletą metų Notingemo bei Kalifornijos universitetų mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar imuninės sistemos stiprumą gali lemti asmenybės tipas. Tuomet mokslininkai tyrė dvidešimt skirtingų genų, kontroliuojančių organizmo uždegimines reakcijas. Taip pat vertino genus, susijusius su antikūnų gamybos aktyvumu. Analizuojant tiriamųjų kraujo mėginius paaiškėjo, kad ekstravertų imuninės sistemos rodikliai kur kas pranašesni negu intravertų. Anot mokslininkų, ekstravertai turi žymiai didesnį už kovą su uždegimais atsakingų genų kiekį.

Nors ekstravertų organizmas lengviau susidoroja su ligomis, gali būti, kad intravertai turi kitą pranašumą - geba išlikti pakankamai produktyvūs net ir patirdami miego trūkumą. Walter Reed tyrimų instituto mokslininkai vykdė eksperimentą, kurio metu abiejų asmenybės tipų tiriamieji turėjo nemiegoti trisdešimt šešias valandas. Dalį tyrimo laiko jie turėjo aktyviai bendrauti su kitais asmenimis, o likusį laiką praleisti ramiai, vienumoje. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad už dėmesio sutelkimą ir sprendimų priėmimą atsakingos intravertų smegenų sritys geba dirbti šiek efektyviau, nepriklausomai nuo to, jog organizmui trūksta poilsio. Neuromokslininkai patvirtina, kad asmenybės tipas iš tiesų gali nulemti smegenų veiklos pobūdį.

Amerikos psichiatrų asociacija diagnostikos ir gydymo protokoluose polinkį į intravertiškumą jau prieš keletą dešimtmečių priskyrė prie asmenybės sutrikimų sąrašo. Panašios pozicijos laikosi ir Pasaulio sveikatos organizacija. Moksliniame leidinyje „Journal of Psychiatric Research“ skelbiama, kad daugiau nei septyniasdešimt procentų pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija, yra intravertai. Be to, kai kurie mokslininkai įžvelgia, kad tokios asmenybės susiduria su didesne savižudybės rizika ir turi polinkį į agresiją. Naujausių tyrimų duomenimis, psichologinių sunkumų turintys intravertai dažnai sapnuoja mirtį, savižudybę, arba kaip nužudo kitą asmenį.

Intravertui yra mielesnis ir įdomesnis jo paties vidinis pasaulis, o ekstravertas labiau orientuojasi į santykius su išoriniu pasauliu. Šių dviejų asmenybės tipų fiziologija žymiai nesiskiria, bet skiriasi psichologinės savybės. Pavyzdžiui, intravertai iš pirmo žvilgsnio atrodo visai neemocionalūs, nors viduje iš tiesų yra labai jautrūs. Jie vengia megzti santykius išoriniame pasaulyje, nes ten patiria per daug streso, dėl to yra linkę į uždarumą ir vienatvę. Tai jiems - palankesnė būsena. Ryšys tarp temperamento ir sveikatos būklės tikrai yra. Žinoma, psichinė sveikata nepriklauso vien tik nuo to, ar tu esi intravertas, ar ekstravertas, tačiau kartais žmogui atsidūrus jam nepalankiuose santykiuose, gali pasireikšti tam tikros nemalonios psichologinės būklės. Natūralu - kai pataikome žmogui į Achilo kulną, tai gali jį sutrikdyti. Pavyzdžiui, intravertui būnant konkurencingoje aplinkoje, kurioje kasdien lydi įtampa, jis emociškai jaučiasi blogai ir patiria nuolatinį stresą. Jeigu toks žmogus turi kažką daryti priverstinai ir tai trunka ilgą laiką, jis nuolat „maudosi adrenaline“ ir tai tikrai ne į naudą jo psichinei sveikatai. O jeigu ekstravertą pasodinsime prie kompiuterio, kur reikės nuolat būti vienam ir nebus emocinio bendravimo galimybių, jis taip pat emociškai jausis blogai. Tam, kad žmogaus organizmas nesiųstų pavojaus signalų, pageidautina, kad žmogus funkcionuotų jo temperamentui palankioje aplinkoje. Temperamento ir asmenybės struktūros pakeisti neįmanoma. Tačiau terapijos metu, labiau įsigilinus į save galima suvokti savo asmenybės bruožus ir išmokti juos geriau taikyti prie realybės reikalavimų. Tarkime, jeigu ekstravertą vargina monotoniškas darbas, jis gali pabandyti pakeisti savo darbo pobūdį, arba susirasti hobį, kur galėtų palaikyti santykius su jam svarbiais žmonėmis. Lygiai taip pat ir intravertas gali susidėlioti savo dienotvarkę taip, kad galėtų kontroliuoti bendravimo su žmonėmis ritmą ir intensyvumą.

Greičiausiai jau buvote pagalvoję, ką vis dėlto reiškia tos keistos INFJ-A, ENTP-T, ESFP-A ir panašios santrumpos jūsų asmenybės tipo pavadinime ar ką simbolizuoja tipų grupės, minimos mūsų tinklapyje. Šis straipsnis yra mūsų teorinio modelio apžvalga - jame rasite atsakymus į abu klausimus bei nemažai papildomos informacijos apie galimas asmenybės bruožų kombinacijas ir jų prasmę.

Jau nuo nepamenamų laikų žmonės bandė sau priskirti apibūdinimus ir kategorijas. Nuo keturių antikinių temperamentų - sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko - iki vėliausių psichologinių tyrimų, žmonės vis nerimo, ieškodami gero, patikimo būdo į kokį nors modelį įsprausti tokį sudėtingą ir sunkiai apibrėžimą dalyką, kaip žmogaus asmenybė. Kita vertus, verta prisiminti, kad nepaisant to, kokiu modeliu remiamės, mūsų asmenybė tėra vienas iš daugelio aspektų - mūsų veiksmams taip pat daro įtaką mūsų aplinka, patirtis, norai ir t.t. Savo asmenybės tipų aprašymuose mes aptariame, kaip tam tikram tipui priklausantys žmonės greičiausiai elgsis - tačiau nepamirškite, kad tai tėra tendencijos ir polinkiai, o ne neginčijamos taisyklės ar atsakymai. Visa mūsų tinklapyje esanti informacija yra skirta asmeninio tobulėjimo skatinimui ir geresniam tarpusavio supratimui.

Mūsų modelį įkvėpė dvi skirtingos filosofinės kryptys. Viena iš jų gimė ankstyvame 20-ajame amžiuje, šveicarų psichologo ir analitinės psichologijos tėvo Carlo Gustavo Jungo galvoje. Jungo psichologinių tipų teorija yra turbūt pats reikšmingiausias kūrinys asmenybės tipologijos istorijoje, ir ji įkvėpė daug įvairių teorijų, įskaitant ir mūsiškę. Apie 1920-uosius metus Jungo teoriją pastebėjo Katharine Cook Briggs, vėliau sukūrusi šiandien vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Briggs buvo mokytoja, itin besidomėjusi asmenybės tipologija ir sukūrusi savo pačios teoriją dar iki tol, kai susipažino su Jungo raštais. Žinoma, tai tėra labai supaprastinta Myers-Briggs teorijos apžvalga - skaitytojai, norintys sužinoti daugiau, turėtų perskaityti „Gifts Differing: Understanding Personality Type“ knygą, parašytą Isabel Briggs Myers. Dėl savo paprastumo šį keturių raidžių modelį šiandien naudoja daug įvairių teorijų, tokių kaip socionika, Keirsey Temperament Sorter ir kt. Tačiau verta prisiminti, kad nors šios santrumpos gali būti identiškos ar labai panašios, jų prasmė ne visada yra panaši. Viena iš priežasčių, dėl ko jus varginame su tokia ilga įžanga yra ta, kad norime parodyti, jog nėra kažkokio vieno apibrėžimo, priskirto šioms santrumpoms - kiekviena teorija jas apibrėžia savaip ir gali būti, kad jei sutiksite penkis žmones, kurie prisistatys kaip „INFJ“, jų samprata, ką vis dėlto „INFJ“ reiškia, skirsis.

Tačiau trumpam padėkime tipologines teorijas į šoną. Kitas būdas analizuoti žmonių asmenybes yra iš savybių, o ne tipų perspektyvos. Ką gi tai reiškia? Vietoje to, kad bandytume apibrėžti 4 (ar 8, 16, 32…) asmenybės tipus ir į juos įsprausti žmones, mes galime tiesiog pasirinkti keletą savybių (pavyzdžiui, ekstraversiją) ir tyrinėti jų ryšį su žmonių elgesiu ar mąstymu. Toks požiūris labai palengvina mokslinius tyrimus, pvz., tyrinėjant ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų (sakykime, politinių pažiūrų) - dėl to savybėmis paremtos teorijos dominuoja psichologiniuose tyrimuose. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Nors ir yra įdomu tyrinėti įvairias koreliacijas, begalinis kombinacijų kiekis (pvz., 74 % ekstraversijos skalėje + 46 % emocionalumo skalėje + …) neleidžia apibrėžti prasmingų ir naudingų kategorijų, kurias būtų galima naudoti diskusijose ar teikiant kokius nors pasiūlymus.

Savo modelyje mes sujungėme geriausius šių dviejų pasaulių bruožus. Išlaikėme Myers-Briggs sukurtą santrumpų formatą, pridėdami papildomą raidę penktajai savo skalei - tačiau užuot sekę Myers-Briggs pavyzdžiu ir rėmęsi sunkiai moksliškai pagrindžiamomis Jungo idėjomis, perdarėme ir labiau subalansavome Big Five bruožų rinkinį. Šis modelis yra populiariausias šiuolaikiniuose psichologiniuose ir sociologiniuose tyrimuose. Iš viso yra penki bruožai, kuriuos sujungus galima gauti konkretų asmenybės tipą. Patogumo dėlei pavadinome juos Energija, Intelektu, Prigimtimi, Taktika ir Tapatybe. Į kiekvieną iš šių bruožų reikėtų žvelgti kaip į skalę, kurios viduryje yra „neutralus“ variantas.

Introvertai (I) dažniausiai stengiasi veikti vieni ir greitai pavargsta nuo bendravimo su kitais žmonėmis.
Ekstravertai (E) mieliau renkasi grupinę veiklą ir įsikrauna energijos pabuvę su kitais žmonėmis.
Pastabūs (S) individai yra labai žemiški ir praktiški.
Intuityvūs (N) individai turi lakią vaizduotę ir yra itin smalsūs bei plačių pažiūrų.
Apgalvojantys (T) individai vertina objektyvumą ir racionalumą, manydami, kad efektyvumas yra svarbiau už jautrų bendradarbiavimą.
Pajaučiantys (F) individai yra jautrūs ir išraiškingi.
Planuojantys (J) individai yra ryžtingi, kruopštūs ir išsiskiria savo organizuotumu.
Žvalgantys (P) individai puikiai moka improvizuoti ir pastebėti pasitaikiusias galimybes.
Tvirtabūdžiai (-A) individai pasitiki savimi ir yra ramaus, stresui atsparaus būdo.
Nerimastingi (-T) individai jautriai reaguoja į stresą ir išorės spaudimą.

Jau aptarėme, iš kokių bruožų susideda asmenybės tipai. Šis sluoksnis nurodo mūsų tikslus, interesus ir mėgstamas veiklas. Šie tipai vertina racionalumą ir nešališkumą, būdami nepakeičiami intelektiniuose debatuose ar mokslinėse bei technologinėse srityse. Jie yra itin nepriklausomi, užsispyrę, atviri naujovėms ir turintys labai lakią vaizduotę. Šie tipai į viską žvelgia per utilitarinę, efektyvumo prizmę - juos labiau domina, ar tam tikras metodas yra veiksmingas, o ne ar jis visiems patinka. Diplomatai yra bendradarbiaujantys, šilti žmonės, išsiskiriantys savo empatija ir, be abejo, diplomatiniais sugebėjimais. Jie visose situacijose siekia harmonijos ir supratimo, dažnai veikdami kaip žaibolaidžiai konfliktinėse situacijose. Šie tipai yra itin praktiški ir linkę bendradarbiauti. Jie visur ir visada vertina bei kuria tvarką, saugumą ir stabilumą. Sergėtojai paprastai yra sunkiai dirbantys, kruopštūs ir tradiciniai žmonės, nepakeičiami administracinėse bei logistikos srityse, ypač jei jos remiasi į aiškią hierarchiją bei taisykles. Tyrinėtojai yra patys spontaniškiausi iš visų tipų. Juos domina tik tai, kas yra efektyvu ir praktiška, ir jie yra nepakeičiami situacijose, reikalaujančiose greitos reakcijos ir gebėjimo improvizuoti. Tyrinėtojai taip pat puikiai moka įvaldyti bet kokią techniką - arba tradicine, mechanine prasme (pavyzdžiui, tapant ar vairuojant automobilį - paprastai tai būna Introvertiškieji Tyrinėtojai), arba kuomet yra kalbama apie bendravimą su kitais žmonėmis bei gebėjimą juos įtikinti (Ekstravertiškųjų Tyrinėtojų stiprybė).

Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų. Šią strategiją pasirinkę asmenybės tipai stengiasi veikti vieni, remdamiesi savo pačių įgūdžiais ir instinktais užuot siekę kontakto su kitais žmonėmis. Jie žino savo stiprybes ir pasitiki savo jėgomis. Šie tipai tvirtai tiki, kad asmeninė atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbūs. Šiai strategijai priklausantys asmenybės tipai visose situacijose siekia socialinio kontakto ir paprastai turi gerus bendravimo įgūdžius. Jie laisvai jaučiasi socialinėse situacijose ar tada, kai jiems tenka remtis kitais žmonėmis ar juos koordinuoti. Šie tipai pasitiki savo sugebėjimais ir drąsiai reiškia savo nuomonę. Šie asmenybės tipai yra tylus individualistai, linkę siekti sėkmės ir tobulumo savo darbuose, dažnai skirdami daug laiko ir pastangų tam, kad užtikrintų geriausią galimą rezultatą. Šie žmonės paprastai yra mažiau pastebimi, tačiau jų užsispyrimas ir atsidavimas savo darbui leidžia jiems pasiekti įspūdingas aukštumas. Paskutinė strategija aprėpia bendraujančius, energingus ir sėkmės siekiančius asmenybės tipus. Jie yra nerimstantys, perfekcionistiški žmonės, linkę patirti tiek itin stiprias teigiamas, tiek itin stiprias neigiamas emocijas. Šių tipų smalsumas ir noras sunkiai dirbti lemia, kad jie paprastai yra daug pasiekiantys ir darbštūs, nors ir kritikai jautrūs žmonės.

Anot Aristotelio, žmogus yra socialinis gyvūnas, jam būtinas bendravimas, didesnis ar mažesnis. Mes negalime išgyventi pavieniui vieni negyvenamoje saloje. Žmogus sukurtas žmogui ir visuomenei, o visuomenė susideda iš žmonių - labai skirtingų, bet tuo pačiu ir turinčių bendrų bruožų, kurių dėka mes buriamės į atskiras grupes ir pagal kuriuos atsirenkam draugus, galiausiai - kuriame šeimas. Atsakymas labai paprastas ir jau skambėjęs Elijo straipsniuose - žmonės yra skirtingi, kartais - net labai. Nepriklausomai nuo to, kad žmogui augant ir bręstant, keičiasi charakterio savybės, suvokimas, elgsena, vis tik per visą gyvenimą išlieka stabilus jo įgimtas psichologinis pagrindas, psichologinis DNR.

Kai kurie žmonės blaškosi, ieškodami atsakymo, kas negerai su jų gyvenimu, darbu ar santykiais. Jie kartais nesupranta patys savęs, savo reakcijų ir veiksmų, pergyvena dėl bendravimo sunkumų ar vidinių prieštaravimų. Jie galvoja, kažkas negerai su jais. Atsakymas gali būti čia pat - su žmogumi, greičiausiai, viskas tvarkoje, tik jis tiesiog dar nepažino savęs, neatrado savojo tipo. Sakoma, kad visiškai pažinti save neįmanoma, ir tame daug tiesos, tačiau pažinti tiek, kad bent iš esmės suprastum savo mintis, elgesį, pasirinkimus - įmanoma, galima ir netgi reikia. Atradus savąjį tipą, labai daug kas stoja į savo vietas - tu supranti, kad su tavimi viskas gerai, tu tiesiog kitoks, nei kiti, ir kiti yra kitokie, nei tu. Žinoti savo asmenybės tipą itin svarbu, jeigu kankina vidiniai klausimai dėl karjeros, profesijos, santykių, įvairių svarbių pasirinkimų, pagaliau - egzistenciniai gyvenimo prasmės ir pašaukimo klausimai. Sužinojęs savo tipą, suprasi, kodėl tave domina būtent tai, kas visai nedomina kitų, kodėl vieni elgiasi taip, kaip tu niekada nepasielgtum. Suprasi, kodėl tau gera vaikščioti vienam miške ištisą dieną ir kodėl kiti to nesupranta, nes jiems nėra nieko geriau, kaip siausti triukšmingam vakarėly būryje draugų. Arba, gal tu kankiniesi darbe, laužydamas ir prievartaudamas save, manydamas, kad esi niekam tikęs ir tavo savivertė kritusi į bedugnę, o paaiškės, kad gal tu iš viso ne savo vietoj ir kitur būsi absoliučiai našus, puikus ir laimingas darbuotojas.

Nemokamas testas, kurį rekomenduoju, nėra iš tų linksmųjų pramoginių, kurie skirti tik laiko praleidimui ir nieko rimto apie tave nepasako. Šis testas turi rimtus psichologinius pamatus, moksliškai pagrįstą metodiką, prie kurios buvo dirbta dešimtmečius, ir ne vieno žmogaus. Kalbu apie Myers-Briggs asmenybės testą - tipų indikatorių (Myers-Briggs Type Indicator (MBTI)), kurio pamatas yra Karlo Gustavo Jungo tipologijos teorija.

Neperrašinėsiu čia to, ką galite patys rasti Wikipedijoje ar kitur apie MBTI, tik pridursiu, kad tai vienas populiariausių testų JAV, kur net 89 iš 100 Fortune kompanijų jį taiko priimamiems į darbą kandidatams.

Pastaba: tinklapis 16personalities sudaro galimybę atlikti testą 30-čia kalbų. Atlikęs testą anglų ir lietuvių kalba po kelis kartus, pastebėjau, kad keletas klausimų skiriasi. Esmė išlieka panaši, tačiau keli skirtingi klausimai modeliuoja jau kitokią situaciją, taigi ir atsakymai gali šiek tiek skirtis. Svarbiausia, neskubėkite ir būkite kiek įmanoma tikslūs, nuoširdūs ir sąžiningi. Negražinkite savo atsakymų ir nemodeliuokite savęs patys, koks norėtumėte būti, o rašykite taip, kaip yra iš tikrųjų - juk darote tai dėl savęs. Užtruksite keliolika minučių ir gausite atsakymą keturių raidžių pavidalu (vienas iš 16 tipų) bei aprašymą, kuris mažų mažiausiai parodys jūsų tipo tendencijas, o gali būti net ir gąsdinančiai tikslus. Dar vienas nedidelis, bet geras patarimas: pakartokite testą keletą kartų, su kelių savaičių ar kelių mėnesių pertrauka.

Froidas manė, kad pagrindinį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Asmenybė vystymąsi keli pagrindiniai įtampos šaltiniai: fiziologiniai augimo procesai, frustracija, konfliktai ir išorinio pasaulio grėsmės. Dėl šių įtampą keliančių šaltinių žmogus yra priverstas išmokti naujų įtampos sumažinimo būdų. Toks mokymasis ir yra asmenybės vystymasis.

tags: #asmenybes #tipo #teorijos