Nusikalstamumas yra sudėtingas socialinis reiškinys, turintis gilias šaknis visuomenėje ir paveikiantis įvairias jos sritis. Tai ne tik teisės pažeidimas, bet ir problema, turinti ekonominių, politinių, socialinių ir psichologinių aspektų. Organizacinis nusikalstamumas, kaip viena iš nusikalstamumo formų, pasižymi dideliu mastu, sudėtinga struktūra ir neigiamu poveikiu valstybės ir visuomenės saugumui. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti organizacinio nusikalstamumo psichologinius aspektus, remiantis esamais tyrimais ir statistiniais duomenimis.
Nusikalstamumo samprata ir priežastys
Nusikalstamumas apibrėžiamas kaip baudžiamų veikų visuma, padarytų tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų, yra baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamumui būdingi tam tikri dėsningumai, o nusikalstamo elgesio rūšys ir standartai nėra atskirų nusikaltėlių auka.
Nusikalstamumas yra diferencijuotos visuomenės problema, kylanti dėl ekonominių, politinių, teisinių ir kitų jos sistemų (posistemių) vidinių ir tarpusavio prieštaravimų. Kuo ryškesni šie prieštaravimai, tuo didesnė tikimybė nusikalstamumui plisti. Valstybės ekonominės ir socialinės situacijos stabilizavimas, valstybinių institucijų stiprėjimas gali sulėtinti nusikalstamumo augimą. Tačiau nusikalstamumas, kaip antrinis reiškinys, yra atsistatanti sistema, todėl jam būdingas tęstinumas, nusikalstamų tradicijų perimamumas. Be to, nusikalstamumą gali skatinti atsiradę nauji prieštaravimai, socialinės problemos.
Nusikalstamumo statistinis tyrimas Lietuvoje (2008-2017 m.)
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008-2017 m. laikotarpiu buvo atliktas nusikalstamumo tyrimas, tiriant teismo nuteistų asmenų kiekį Lietuvoje. Apskaičiuoti šie rodikliai: vidurkis, mediana, dispersija, vidutinis kvadratinis nuokrypis, intervalo pradžia, vidutinis lygis, vidutinis absoliutus lygio pokytis, vidutinis kitimo tempas, vidutinis pokyčio tempas, gamyba, aproksimacijos paklaida. Apskaičiavus koreliacijos koeficientą, sigma e, sigma x, ta, tb tr buvo nustatyta vidutinės nusikalstamumo pokytis Lietuvoje.
Išanalizavus bazinių metų duomenis, nustatyta, kad 2008 - 2012 m. laikotarpiu teismo nuteistų asmenų skaičius sudarė atitinkamai 102%, 109%, 107%, 130% 2008 m. teismo nuteistų asmenų skaičiaus lygio. Lyginant 2013 m. su 2008 m., teismo nuteistų asmenų skaičius sudarė 143% 2008 m. teismo nuteistų asmenų skaičiaus lygio.
Taip pat skaitykite: Kelionės vadovas po Indiją: elgesio normos
Kriminalistika ir jos vaidmuo tiriant nusikaltimus
Kriminalistika yra mokslas, kuris tarnauja nusikalstamų veikų atskleidimui. Tai tarsi kempinė, kuri į save sugeria viską, kas geriausia, naujausia ir pažangiausia. Šis mokslas greičiausiai adaptuojasi prie nusikaltimų tyrimo, o pažangiausia technika yra naudojama būtent kriminalistikos tikslais.
Svarbu pabrėžti, kad kriminalistikos nereiktų tapatinti tik su „CSI kriminalistais“, „Komisaru Reksu“ ar Erkiuliu Puaro - tai nėra tik nužudymai ir vagystės, kaip tradiciškai galvojama. Visuomenėje labai populiari nuomonė, kad kriminalistika yra tik materiali - važiavimas į įvykio vietas ir pėdsakų tyrimas. Tačiau daugybė nusikaltimų gali net neturėti materialių pėdsakų: finansiniai nusikaltimai, sukčiavimai, apgavystės ir t.t. Tai ir yra ta intelektualioji kriminalistika, reikalaujanti loginio ir kūrybinio mąstymo.
Kriminalistika - mokslas apie nusikaltimų atskleidimo metodus.
Kriminalisto asmeninės savybės ir išsilavinimas
Žmogus, mąstantis apie kriminalisto kelią, turi būti azartiškas, tačiau ne ta neigiama prasme, siejama su lošimais. Tai yra azartas atskleisti, atrasti, pritaikyti kažką naujo. Čia apstu ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, atvažiuoji į įvykio vietą pasiėmęs tam tikrą kiekį priemonių, o jos baigiasi. Ką darysi, kad išsaugotum visus reikalingus pėdsakus? Kriminalistikoje reikia ir puikių bendravimo įgūdžių, net aktorystės.
Kriminalistų kaip specialistų Lietuvoje niekas nerengia, kaip kad mokytojų ar teisininkų. Kriminalistas yra profesija. Joje yra nepaprastai daug psichologijos, reikia ir teisinių, ir fizikos, chemijos žinių, net lietuvių kalbos - žiūrint kur nori specializuotis. Netiesa, kad kriminalistu gali dirbti tik baigęs teisę - absoliuti netiesa. Kriminalistais gali tapti visi, išsilavinę toje srityje, su kuria nori sieti kriminalisto darbą. Svarbiausia yra išsilavinimas, o profesija ir specializacija joje seka po to.
Taip pat skaitykite: Atšvaitai ir moralės principai
Pavyzdžiui, jeigu žmogų domina autoįvykių tyrimai, jam reikės nuolat spręsti, ar vairuotojas galėjo sustabdyti mašiną, ar avarija neinscenizuota. Tam reikia labai specifinių žinių apie automobilių detales, stabdymo kelią ir t.t. Tačiau baigęs automechaniką, specialius kursus ir gavęs licenciją jau gali eiti dirbti, pavyzdžiui, eismo įvykių ekspertu. Arba dokumentų klastojimas - šioje srityje puikiausiai gali dirbti žmonės baigę leidybą. Todėl, kad jie nusimano apie dokumentų spausdinimą ir apsaugos elementus.
Dirbant tokį darbą, negali būti taip, kad kažką išmoksti ir sustoji. Tikrai ne. Reikia išmanyti tiek žmogaus psichologiją, tiek žinoti, kas vyksta pasaulyje.
Studijų galimybės kriminalistikos srityje
Teisės ir kriminalistikos (specializacijos) studijos yra sukurtos taip, kad daug dėmesio yra skiriama specialiesiems studijų dalykams, tokiems kaip teismo ir apklausų psichologija; teismo medicina ir psichiatrija, žvalgybinės veiklos pagrindai, kinologijos ir odorologijos tyrimai bei įvairios kriminalistikos technikos.
Atkreipkite dėmesį, kad teisės bakalauro studijos yra pirmas, bet būtinas, žingsnis pakeliui link klasikinės teisininko profesijos.
Teisės ir policijos veiklos studijos
Jei norėtum tapti policijos pareigūnu ir išbandyti save ginant viešąją tvarką bei rūpinantis visuomenės saugumu, tuomet teisės ir policijos veiklos studijos puikiai Tau tinka! Studijų metu visus pagrindinius dalykus, susijusius su viešąja tvarka ir saugumu, nusikalstamumo užkardymu, prevencine veikla ir eismo saugumu, dėsto Policijos departamento vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai ir kvalifikuoti savo srities specialistai, atvykstantys iš užsienio policijos rengimo aukštųjų mokyklų.
Taip pat skaitykite: Organizacijų elgesio normos
Asmenys pretenduojantys į šią programą privalo gauti Vidaus reikalų įstaigos (toliau - VRĮ) siuntimą studijuoti, kuris patvirtina atitikti policijos pareigūnui keliamus reikalavimus. Pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai, įtvirtinti Vidaus tarnybos statute (Žin., 2003, Nr. 42-1927) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d.
Kriminologijos kursas
Dalyko tikslas - išmokyti kritiškai bei lyginamojoje perspektyvoje kriminologiniu aspektu analizuoti ir vertinti nusikalstamumą ir jo sudedamąsias dalis globalizacijos ir integracijos sąlygomis. Dėstymo pradžioje atskleidžiama šiuolaikinė kriminologijos samprata, aptariamos nusikalstamo elgesio teorijos, krimininalinės justicijos modeliai, atskiros nusikalstamumo rūšys, apžvelgiami kriminologinių duomenų gavimo metodai, aptariamos su nusikalstamumo tyrimu susijusios problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai.
Kriminologijos kurso uždaviniai:
- Atskleisti šiuolaikinės kriminologijos sampratą, pateikiant jos apibrėžimą, reguliavimo metodą bei objektą, įvardijant esminius principus bei uždavinius.
- Atlikti nusikalstamumo struktūros Lietuvoje ir pasaulyje analizę, identifikuojant esminius elementus ir požymius bei atskleidžiant jų kiekybinius ir kokybinius parametrus bei palyginant Lietuvos ir pasaulio duomenis tarpusavyje.
- Įvertinti nusikalstamumo tendencijas Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, globalizacijos ir integracijos perspektyvas.
- Apibendrinti Lietuvos faktinės kriminologinės situacijos priežastis ir pasekmes nusikalstamo elgesio teorijų kontekste.
- Argumentuoti bei formuluoti praktinio bei mokslinio pobūdžio išvadas, naudojantis internetinėmis duomenų bazėmis ir remiantis kriminologinių tyrimų duomenimis.
- Įvardinti esminius nusikalstamumo tyrimo metodus, atskleisti jų turinį identifikuojant jų privalumus bei trūkumus, bei jų praktinį panaudojimą lyginamojoje perspektyvoje su kitomis valstybėmis.
- Būti nešališkam, derinti priešingus interesus bei elgtis pagal nustatytus profesinio elgesio standartus.
- Rekomenduoti su nusikalstamumo tyrimu susijusių problemų galimus sprendimus, atskleidžiant tiek problemos turinį, tiek parinkto sprendinio privalumus bei trūkumus ilgalaikėje perspektyvoje.
Kriminologijos kurso temos:
- Kriminologija: dalykas, objektas, uždaviniai.
- Kriminologinis pažinimas.
- Kriminologiniai metodai.
- Baudžiamasis įstatymas ir įstatymų leidyba.
- Kriminalizacijos teorija.
- Baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
- Nusikalstamo elgesio teorjos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas.
- Nusikaltėliai recidyvistai.
- Kriminalinė karjera.
- Kriminalinė justicija ir jos tikslai.
- Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje: ilgalaikės tarptautinės ir nacionalinės nusikalstamumo dinamikos tendencijos; dabartinės nusikalstamumo Lietuvoje plėtros tendencijos ir ateitis - kriminologinė prognozė.
- Atskiros nusikalstamumo rūšys: organizuotas nusikalstamumas, nusikaltimai nuosavybei ir smurtiniai nusikaltimai.
Būsimų policininkų atranka
Būsimų policininkų atranka užtrunka 8-10 savaičių. Tad jei nusprendėte tapti policijos pareigūnu, planuokite stojimą iš anksto.
Reikalavimai būsimiems policininkams:
Policininko profesija - atsakinga ir sudėtinga, tad būsimiems policininkams keliami ypatingi reikalavimai. Todėl ir atrankos procedūra ilga - privalome įsitikinti, kad būsimas kursantas yra vertas policininko vardo.
- Jūsų amžius turi būti tarp 18 ir 60 metų.
- Jūs privalote turėti vidurinį išsilavinimą.
- Jūs turite būti Lietuvos Respublikos pilietis ir privalote mokėti lietuvių kalbą.
- Jūs turite būti tokios sveikatos būklės ir tokio fizinio pasirengimo, kurie leistų eiti pareigas vidaus tarnybos institucijose. Jūsų pasirengimas bus tikrinamas atrankos metu.
Organizacinio nusikalstamumo psichologiniai aspektai
Organizacinis nusikalstamumas yra sudėtingas reiškinys, kurio priežastys ir pasekmės yra įvairialypės. Psichologiniai aspektai vaidina svarbų vaidmenį tiek nusikalstamų grupuočių formavimesi, tiek jų veikloje.
Nusikalstamų grupuočių formavimosi psichologija
- Socialinės atskirties ir marginalizacijos jausmas: Asmenys, jaučiantys socialinę atskirtį, diskriminaciją ar marginalizaciją, gali būti labiau linkę įsitraukti į nusikalstamas grupuotes, kur jie gali rasti priėmimą, priklausomybės jausmą ir galimybę įgyti statusą.
- Ekonominės galimybės trūkumas: Asmenys, neturintys galimybių užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, gali būti labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, siekdami finansinės naudos.
- Autoritetų krizė ir normų pažeidimas: Nusikalstamos grupuotės dažnai susiformuoja ten, kur yra autoritetų krizė ir normų pažeidimas. Tokiose situacijose asmenys gali prarasti pagarbą įstatymams ir socialinėms normoms, o nusikalstama veikla gali tapti priimtinu būdu siekti savo tikslų.
- Psichologinės savybės: Kai kurios psichologinės savybės, tokios kaip impulsyvumas, agresyvumas, empatijos stoka ir polinkis į rizikingą elgesį, gali padidinti asmens riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
Nusikalstamų grupuočių veiklos psichologija
- Grupinė dinamika: Nusikalstamos grupuotės veikia kaip socialinės grupės, kuriose galioja tam tikros taisyklės, normos ir hierarchija. Grupinė dinamika gali daryti didelę įtaką asmenų elgesiui ir sprendimams.
- Paklusnumas autoritetui: Nusikalstamose grupuotėse dažnai vyrauja griežta hierarchija, kurioje nariai privalo paklusti vadovų nurodymams. Paklusnumas autoritetui gali paskatinti asmenis daryti nusikaltimus, kurių jie niekada nedarytų vieni.
- Deindividualizacija: Būdami grupėje, asmenys gali jausti deindividualizaciją, t. y. jausmą, kad jie yra anoniminiai ir neatsakingi už savo veiksmus. Tai gali paskatinti juos daryti žiauresnius ir impulsyvesnius nusikaltimus.
- Kognityvinis disonansas: Asmenys, įsitraukę į nusikalstamą veiklą, gali patirti kognityvinį disonansą, t. y. prieštaravimą tarp savo įsitikinimų ir veiksmų. Siekdami sumažinti šį disonansą, jie gali racionalizuoti savo elgesį ir neigti jo žalą.
Asmenybės psichologijos teorijos ir jų taikymas kriminologijoje
Žmogaus psichologiją tyrinėjantys mokslininkai pastebi, jog taisykles laužantiesiems tai asocijuojasi su tuo, kad jie yra išskirtiniai, ne tokie kaip kiti, netgi pasijaučia protingesni ar gudresni, juos užplūsta adrenalino pojūtis. Dar daugiau, tai nemažai siejasi ir su mūsų asmenybės arba charakterio ypatumais. Dalis žmonių psichologiškai yra lankstūs arba ugdo savo lankstumą, jie geba gerai ir greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir keliamų naujų reikalavimų, adaptuoti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą, netgi keisti pasaulėžiūrą pagal besikeičiančias aplinkybes. Kiti stokoja lankstumo, negeba prisitaikyti.
Į taisyklių laužymą galima pasižiūrėti dar plačiau. Svarbu suprasti ne tik vieno individo mintis ar įsitikinimus, bet ir mūsų istoriją, kultūrinį, socialinį kontekstą, kodėl tokie įsitikinimai ir elgesys galėjo susiformuoti. Galbūt tai, jog laužome taisykles yra susiję ir mūsų su istorine patirtimi, jog tarybiniais metais tam tikrus dalykus būdavo galima įgyti tik sulaužant taisykles ar jas apeinant. Kai kada sakoma, jog net ir nepagarbą valdžiai ir jos įstatymams esame paveldėję dar iš tų laikų, nes priimdavome, jog tai ne mūsų valdžia ir ne mūsų įstatymai. Galime prisiminti, jog taisyklių laužymas būdavo siejamas su tam tikra laisve: tarsi didžiuojamasi tuo, kad sulaužėme taisyklę, apėjome įstatymą ir likome nepagauti - tai suteikia stiprumo, galios pojūtį, juk „taisyklių laikosi tik nevykėliai“.
Psichoanalitinė teorija
Psichoanalitinė teorija, kurios pradininkas yra Sigmundas Freudas, teigia, kad žmogaus elgesį lemia pasąmonės jėgos ir konfliktai. Nusikalstamas elgesys gali būti aiškinamas kaip pasąmoninių konfliktų išraiška, kurių žmogus negali išspręsti konstruktyviais būdais.
Freudo teorijoje asmenybė yra sudaryta iš trijų dalių:
- Id: tai pasąmoninė dalis, kuri siekia patenkinti instinktyvius poreikius ir vengti skausmo.
- Ego: tai sąmoninga dalis, kuri reguliuoja Id impulsus ir atsižvelgia į realybę.
- Superego: tai moralinė asmenybės dalis, kuri atspindi visuomenės normas ir vertybes.
Nusikalstamas elgesys gali atsirasti, kai Id impulsai yra per stiprūs, Ego yra per silpnas, kad juos suvaldytų, arba Superego yra per griežtas ir sukelia per didelį kaltės jausmą.
Individualiosios psichologijos teorija
Alfredas Adleris, buvęs Freudo mokinys, sukūrė individualiosios psichologijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus elgesį lemia siekis įveikti nepilnavertiškumo jausmą ir įgyti pranašumą. Nusikalstamas elgesys gali būti aiškinamas kaip nesėkmingas bandymas įveikti nepilnavertiškumo jausmą netinkamais būdais.
Adleris teigė, kad kiekvienas žmogus turi unikalų gyvenimo stilių, kuris lemia jo elgesį. Nusikalstamas gyvenimo stilius gali būti susijęs su netinkamais vaikystės patyrimais, tokiais kaip per didelis lepinimas arba atmetimas.
Elgesio psichologijos teorija
Elgesio psichologijos teorija, kurios pradininkai yra Ivanas Pavlovas ir Johnas Watsonas, teigia, kad žmogaus elgesys yra išmoktas per sąlygojimą. Nusikalstamas elgesys gali būti aiškinamas kaip išmoktas per asociacijas, pastiprinimus ir modeliavimą.
Pavyzdžiui, Albertas Bandura teigė, kad žmonės mokosi elgesio stebėdami kitus žmones. Jei žmogus mato, kad nusikalstamas elgesys yra atlyginamas, jis gali būti labiau linkęs jį kartoti.
Humanistinė psichologijos teorija
Humanistinė psichologijos teorija, kurios pradininkai yra Abrahamas Maslow ir Carlas Rogersas, teigia, kad žmogus yra iš esmės geras ir siekia savęs aktualizacijos. Nusikalstamas elgesys gali būti aiškinamas kaip kliūtis savęs aktualizacijai, kurią sukelia nepatenkinti poreikiai arba nepalankios aplinkos sąlygos.
Maslow teigė, kad žmonės turi poreikių hierarchiją, kurią reikia patenkinti, kad jie galėtų pasiekti savęs aktualizaciją. Jei žmogus negali patenkinti savo pagrindinių poreikių, tokių kaip saugumas ir meilė, jis gali būti labiau linkęs į nusikalstamą elgesį.
Nerimas ir jo įtaka nusikalstamumui
Bazinis nerimas pasireiškia nevertingumo, menkavertikumo, bejėgiškumo jausmu, pavojingame pasaulyje. Pasaulį tokie žmonės įsivaizduoja kaip pilną melo, skriaudos.
Konformizmas ir paklusnumas autoritetui
Konformizmas ir paklusnumas autoritetui yra socialinės įtakos formos, kurios gali turėti įtakos nusikalstamam elgesiui. Konformizmas yra tendencija keisti savo elgesį, kad jis atitiktų grupės normas. Paklusnumas autoritetui yra tendencija paklusti autoriteto nurodymams, net jei jie prieštarauja asmeniniams įsitikinimams.
Eksperimentai parodė, kad žmonės yra linkę paklusti autoritetui, net jei tai reiškia žaloti kitus žmones. Tai gali paaiškinti, kodėl žmonės įsitraukia į nusikalstamą veiklą, jei jiems nurodo autoritetingas asmuo, pavyzdžiui, nusikalstamos grupuotės vadovas.
Nusikalstamumo prevencija ir psichologijos vaidmuo
Psichologiniai tyrimai gali padėti kuriant efektyvesnes nusikalstamumo prevencijos strategijas. Pavyzdžiui, programos, skirtos ugdyti vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius, gali padėti sumažinti nusikalstamą elgesį ateityje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į socialines, ekonomines ir psichologines priežastis, skatinančias asmenis įsitraukti į nusikalstamą veiklą, ir imtis priemonių, skirtų šioms priežastims šalinti. Svarbu depolitizuoti viruso kontrolę, komunikuoti apie suvaržymų laikinumą ir jų teigiamą įtaką ekonomikai.